Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Naujakuriai

Grįžo į vaikystės kaimą

Įkūrė parduotuvę, kurioje galima paskaityti

Bronius VERTELKA

Į vaikystės kaimą sugrįžusi jaunoji verslininkė Ingrida Kašėtienė įkūrė parduotuvę, kuri labai reikalinga bendruomenei

Kabelių parduotuvės pastatas

Vos ne prieš pusšimtį metų iš gelžbetonio plokščių sulipdyta Kabelių parduotuvė ne vienai pardavėjai gadino sveikatą. Sienos nelaikė šalčio, o palijus, kad nebraidytų, turėdavo išdėlioti indus. Stogas buvo vos ne kaip rėtis. Pastatas vis prastėjo. Visiškai nučiuro, kai čia įsikūrė alaus baras. Tada žmonės stengdavosi jį jau iš tolo aplenkti.

Išgirdęs, kad rajkooperatyvas „Žemdirbių globėjas“ parduoda pastatą, Kabelių bendruomenės pirmininkas Algis Petrošaitis apie tai užsiminė Panevėžyje gyvenančiai savo dukrai Ingridai Kašėtienei. Kabeliai – jos mamos gimtinė. Visos Ingridos vaikystės vasaros prabėgo pas senelius. Jiems mirus, mama su tėčiu atsikraustė čia gyventi. O Ingridai sukūrus šeimą ir sulaukus jos pagausėjimo, vėl jų visos vasaros ir savaitgaliai likdavo Kabeliuose.

Kaip tik tuo metu I. Kašėtienė nedirbo. Išleidusi vaikus į mokyklą, o vyrą – į darbą, laukdavo jų grįžtančių. Rūpesčių pakako tvarkantis namuose, bet traukė ir „išeiti į žmones“. Paskaičiavo, kad Kabeliuose ir jų aplinkiniuose kaimuose gyvena apie 250 žmonių. Nors daugiausia – pensininkai, bet yra jaunų šeimų, kai kas važinėja dirbti į Panevėžį (iki jo – 12 km). Norėjosi kažką gero padaryti. Nusprendė Kabeliuose vėl atidaryti parduotuvę, kadangi kaimas tokio prekybos taško neturėjo. Kad parduotuvės reikia, pritarė Velžio seniūnas Alfonsas Bakšys. Registruojant individualų verslą paramą suteikė Panevėžio rajono savivaldybė.

Įsigijus 1968 metais statytą namą, patirta daug vargo, teko įdėti nemažai lėšų. Rimtas remontas vyko pusmetį. Apšiltino sienas, įstatė naujus langus. Būtinai reikėjo keisti stogą. Dabar jis – šlaitinis ir iš tolo džiugina. Vidaus apšildymui, laikui bėgant, katilinėje pastatys krosnį. Dabar apsišildo elektra. Tai, kad šiandien parduotuvėje yra jauku ir malonu į ją užsukti, savaitgalius ar šiaip laisvesnį laiką tam atidavė Ingrida, tėvas ir statybininko specialybę turintis jos vyras Vidmantas.

Kabelių bendruomenė (pirmininkas – Ingridos tėvas A. Petrošaitis) neturi savo namų. Prie parduotuvės buvo sandėlis, todėl jame nutarė įrengti salę. Maždaug 60 kvadratinių metrų erdvė bus tinkama bendruomenės susirinkimams, per televizorių jaunimas galės žiūrėti sporto varžybas, bendrauti su bendraamžiais. Juk Kabeliai neturi nei mokyklos, nei medicinos punkto, nei pašto ar bibliotekos. Salė jau baigiama įrengti. Joje galės net švęsti gimtadienius, pakviesti į gedulingus pietus.

Parduotuvės savininkė I. Kašėtienė tikisi čia įsirengti ir sau butą, tačiau sako, kad pirmiausia reikia loterijoje laimėti milijoną. Jeigu būtina, nakvoja pas savo tėvus. Moteris patenkinta savo verslu, nors neuždirba tiek, kad galėtų pasisamdyti pardavėją. Pati – ir valytoja, ir tiekėja, ir pardavėja. Tikrieji ir artimiausi jos padėjėjai, patarėjai – tėvas ir vyras. Dirbdama Ingrida nenuskriaudžia savo vaikų: sūnus – antrokas, dukra – penktokė. Jokūbas dar lanko Ritos ir Ričardo Bakanauskų dainų ir šokių ansamblį „Pynimėlis“, Anetė Panevėžio miesto muzikos mokykloje mokosi groti skrabalais, todėl jų laisvalaikis būna užimtas ir turiningas.

Jaunajai verslininkei I. Kašėtienei yra artimi sodžiaus reikalai, ji turi Veterinarijos akademijos baigimo diplomą. Dukrą irgi domina veterinarija. I. Kašėtienės senelis kolūkių laikais dirbo veterinarijos gydytoju. Ingrida niekada nebuvo baltarankė. Tėvų darže užsiaugina daržovių. Bulves, pieną stengiasi pirkti iš pažįstamų ūkininkų. Verslininkė pykteli, jeigu išgirsta teigiant, kad šiandieniniame kaime gyvena vien tinginiai ir girtuokliai. Kabeliai, anot jos, – ramus, draugiškas kaimas, jeigu kokia bėda ar nelaimė, kaimynai vieni kitiems padeda, po pamaldų Marijonavos koplytėlėje ilgai nesiskirsto, bendrauja, o jeigu užgroja armonika, ir dainą užtraukia. Kabelių gyventojai sugeba turiningas šventes organizuoti. O turėdami salę, jie galės vaišintis iš namų atsineštais kulinariniais ar konditeriniais skanėstais, gurkšnotiti kavą ar arbatą.

Iš tiesų miela užsukti į Kabelių parduotuvę. Joje – ne tik ideali švara, bet ir kareiviška tvarka. I. Kašėtienė sugebėjo išgyvendinti tai, kas kadaise buvo vos ne norma. Nematyti apie parduotuvę besisukiojančių išgėrusių. Atėjusieji apsipirkti, gali joje prisėsti pailsėti ar paskaityti. Tam stovi stalas ir keletas kėdžių. Laikraščių ir žurnalų atveža parduotuvės savininkė iš Panevėžio, perskaitytų atneša jos tėvas. Užtat dažnas, važiuojantis asfalto keliu per Kabelius, stabdo savo automobilį. Prastai atrodęs namas – šiandien vienas gražiausių pastatų gyvenvietėje.

Kabeliai, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2014 „XXI amžius“