|
Vilkaviškio vyskupijoje
Šakių dekanate Pakeitė
bažnyčios stogą
|
Lekėčių parapijos pastoracinės tarybos nariai ir
klebonas kun. Audrius Kurapka (dešinėje) | LEKĖČIAI.
Dar birželio 13-ąją Šv. Kazimiero parapijos klebonas kun. Audrius Kurapka
pakvietė parapijos pastoracinę tarybą aptarti veiklos planus. Besikalbant pasidžiaugta,
kad 2006 metais, švenčiant parapijos 100 metų jubiliejų, buvo atlikta daug darbų.
Tuomet įvairius darbus rėmė Šakių rajono savivaldybė, nes kartu švęstas ir Lekėčių
miestelio 500 metų jubiliejus. Buvo išdažytas bažnyčios vidus. Tačiau tada vis
tiek liko nepadarytų svarbių darbų. Vienas svarbiausių bažnyčios stogo keitimas.
Jo skarda jau daug kartų perdažyta, vietomis surūdijusi. Jei stogas taptų pralaidus
vandeniui, tai ir bažnyčios vidaus grožiui iškiltų grėsmė. Pastoracinė taryba
nutarė bažnyčios stogą pakeisti nauju. Bet tam reikėjo pinigų. Vėl tikėtis, kad
jų skirs Savivaldybė, nerealu, nes šiuo sunkiu metu juk daug kam stinga lėšų.
Be to, Lekėčių bažnyčia nėra architektūros paminklas, taigi paramos iš šalies
irgi nebus. Nuspręsta rinkti parapijiečių aukas. Pastoracinės tarybos nariai,
gatvių ir kaimų seniūnai leidosi pas žmones, prašydami paremti bažnyčios stogo
remontą. Žmonės labai geranoriškai ir kilniaširdiškai atsiliepė į kvietimą. Aukojo
kas kiek galėjo, didesnes aukas skyrė verslininkai. Iškviesti rangovai išmatavo
ir apskaičiavo, kad bažnyčios stogą pakeisti kainuos 33400 litų. Rugsėjį klebono
kun. A. Kurapkos vadovaujami meistrai, atvykę iš Viešvilės, kibo į darbą. Penkių
žmonių brigada per dešimt dienų stogo remontą atliko. Ir štai žvilga gražus, skardinis
bažnyčios stogas. Džiaugiasi juo ne tik šį darbą nusprendę atlikti pastoracinės
tarybos nariai, bet ir visi geros valios parapijiečiai. Malonu, kad žmonės susitelkė
bendram tikslui. O tų darbų visada bus, jei norėsime gražiai gyventi. Štai jau
galvojama, kad reikėtų bažnyčią perdažyti iš lauko pusės, pakeisti senus langus,
išgrįsti trinkelėmis šoninį šventoriaus taką iš turgaus aikštės į bažnyčią. Spalio
5 dieną, per Šv. Pranciškaus atlaidus, klebonas kun. A. Kurapka pakvietė parapijiečius
į šv. Mišias, kurios buvo aukojamos kaip padėka visiems aukotojams už sėkmingai
atliktus darbus. |
| Panevėžio
vyskupijoje PanevėžioKrekenavos dekanate
Pagerbtas kunigas Kazimieras Kuzminskas
| Kun. Kazimieras Kuzminskas prie
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidinių | NAUJAMIESTIS.
Spalio 26 dieną, sekmadienį, Šv. apaštalo Mato bažnyčioje buvo aukotos
šv. Mišios už 1999 metais į Amžinybę iškeliavusį kunigą Kazimierą Kuzmicką (1906 10 261932 05 231999 10 29).
Šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Labai gražiai,
plačiai primindamas kun. K. Kuzminsko veiklą renkant lėšas, leidžiant Lietuvos
Katalikų Bažnyčios kroniką. Šv. Mišias pagyvino jaunųjų skautų ir jų vadovų dalyvavimas.
Šv. Mišiose ir prie kunigo kapo su savo vėliava buvo Naujamiesčio šaulių kuopa.
Bažnyčioje sugiedotas Lietuvos himnas. Šventoriuje ant kun. K. Kuzminsko kapo
uždegtos žvakės, sugiedotas Viešpaties angelas. Antroji
kun. K. Kuzminsko atminties dienos dalis tęsėsi Naujamiesčio dailės galerijoje.
Popietę vedė nenuilstanti renginių organizatorė Albina Saladūnaitė ir kalbėjo
apie Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos ištakas ir kun. K. Kuzminską. Apie
istorinę žmonijos atmintį kalbėjo Seimo narys Povilas Urbšys. Apie likimo siųstus
susitikimus su kunigu gyvenimo keliuose prisiminė Lietuvos geologijos, gamtos
mokslų daktaras, docentas, disidentinio sąjūdžio dalyvis Vytautas Skuodis. Glaustai
apie persikryžiavusius judviejų su kunigu kelius kalbėjo kultūros istorikas, literatūros
tyrinėtojas ir Albinas Vaičiūnas. Kraštotyrininkas Bronislovas Mažylis pristatė
kun. K. Kuzminsko muziejų, esantį gimtinėje, Baluškių kaime, bei jo eksponatus,
leisdamas juos per susirinkusiųjų rankas. Pristatant asmenybes talkino Paulius
ir Rūta Grinkai. Tautiškai pasidabinusi dainas dainavo, savo kūrybos eiles skaitė
garsi visuomenės veikėja Dalia Tarailienė, gyvenanti Vilniuje ir turinti tėvų
sodybą Baluškių kaime. |
|
Telšių vyskupijoje Šilalės dekanate
Dvasinis ligonių pastiprinimas
| Šilalės parapijos kunigai, ligoninės
direktorius Antanas Damulis, pavaduotoja slaugai Vera Kozlovienė, legionierė
Birutė Lašaitienė ir skyriaus slaugytojos | ŠILALĖ.
Spalio 30-ąją, pasitinkant Visų Šventųjų šventę, mirusiųjų pagerbimo
dieną Vėlines bei maldų už mirusius aštuondienį, Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios
kunigai klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis ir kun. Mindaugas Alekna lankėsi
Šilalės ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Jame esama ir nemažai
sunkiai sergančių ligonių. Tad kunigų apsilankymo ligoninėje tikslas buvo paguosti
sergančius, išklausyti jų išpažintis, suteikti sakramentus, kad šio skyriaus ligoniai,
būdami patys dvasiškai pastiprinti, galėtų nuoširdžiai ir su pasitikėjimu melsti
Viešpatį Dievą malonės sau ir savo mirusiems artimiesiems. Šiame
skyriuje yra sudarytos puikios gydymo bei slaugos sąlygos. Pasišventusiai ir su
meile čia darbuojasi slaugytojos Danutė Jasienė, Vilma Katutienė ir Rima Gečienė.
Tuo įsitikinome ir mes, buvusi šios ligoninės darbuotoja Birutė Lašaitienė ir
šių eilučių autorius, kaip Šilalės parapijoje veikiančio Marijos legiono Apaštalų
Karalienės prezidiumo legionieriai. Mūsų apsilankymo popietę slaugytojos nuoširdžiai
paruošė ligonius susitikti su kunigais. |
|
Telšių vyskupijoje Šilalės dekanate
Lurdas jau atlieka savo paskirtį
... ŠILALĖ. Neseniai Šilalėje šalia
Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios pastatytas ir pašventintas Švč. Mergelės Marijos
Lurdas (apie tai rašyta 37-ame XXI amžiaus numeryje). Šis didingas ir unikalus
statinys yra papuoštas gėlėmis, žalumynais ir baltų akmenukų skalda. Sutemus Lurdas
yra ryškiai apšviečiamas ir matomas iš toli. Tiesa, kai jis buvo mūrijamas, kai
kurie skeptikai mintijo: Kam prie esamos bažnyčios reikalinga dar viena bažnyčia?..
Šiandien šis Lurdas tarsi atsakas skeptikams. Spalio 29-ąją
vakaro šv. Mišias aukoję šios bažnyčios klebonas dekanas kan. dr. Algis Genutis
ir kun. Mindaugas Alekna pakvietė jaunimą ir visus suaugusius spalio mėnesiui
skirtą Rožinį sukalbėti ne bažnyčioje, o prie Lurdo. Nors jau buvo sutemę, tačiau
Lurdo nišoje esanti Dievo Motinos statula buvo gražiai apšviesta. Padangėje virš
Lurdo švietė mėnuo. Iš vaikučių ir suaugusiųjų lūpų liejosi Rožinio maldos...
Net pro šalį po darbo grįžtantis namo vyriškis prisijungė prie Rožinio kalbėtojų...
Vakaras buvo nuostabus, nors ir rudeniškai šaltokas, bet niekas iš besimeldžiančių
tuo nesiskundė. Net keista, kad visiems, besimeldžiantiems prie Lurdo, buvo gera
ir smagu!.. Užbaigus Rožinio kalbėjimą, viena mergytė, prisiglaudusi prie savo
mamos, susirūpinusi, tarė: |
| |