Lietuvos
kultūros
galerija

Kronika 

Lenkijos permainų laikotarpis Danutos Valensos akimis

Daiva Červokienė

Scena iš spektaklio „Danuta W.“ Karolinos Wolf nuotrauka

Ar daug skiriasi istorijos įvykiai visos tautos, atskiro politiko ir jo namiškių akimis? Kiek mums gyvenimo sunkumuose padeda Dievas? Tokie klausimai kilo stebint pagal Lenkijos „Solidarumo“ vadovo ir prezidento Lecho Valensos (Lech Walęsa) žmonos Danutos autobiografinę knygą sukurtą spektaklį „Danuta W.“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.

Gyvenimo štrichai

D. Valensa užaugo devynių vaikų šeimoje, 1969 metais ištekėjo už būsimo „Solidarumo“ lyderio, kovotojo už Lenkijos nepriklausomybę Lecho Valensos. 1983 metais vyko į Norvegiją už vyrą atsiimti Nobelio taikos premijos, nes šis nusprendė nerizikuoti, bijodamas būti neįleistas atgal į Lenkiją. 1990 metais vyrui tapus Lenkijos prezidentu, penkerius metus buvo pirmoji Lenkijos dama. Kartu su vyru išaugino aštuonis vaikus, pergyveno audringas politines permainas. „Tekdavo lydėti vyrą kelionėse, dažnai manęs klausdavo, ar nenorėčiau to aprašyti – tiek daug garsių žmonių esu sutikusi. Kai sugalvojau tai padaryti, kilo problema, kas padės ją parengti. Pažinojau žurnalistą P. Adamovičių, nusprendžiau, kad jis mano pasakojimą užrašys“, – spaudos konferencijoje sakė D. Valensa. Atsiminimų knyga „Svajonės ir paslaptys“ greitai buvo parduota 300 tūkst. tiražu, išversta į prancūzų, rumunų, bulgarų, čekų, ukrainiečių kalbas.

Moters, motinos linija

Ponios Danutos Valensos istoriją spektaklyje pasakoja garsi Lenkijos aktorė Krystyna Janda, 1990 metais už vaidmenį filme „Apklausa“ apdovanota Kanų kino festivalio „Auksine palmės šakele. Rodomas ir filmas, kuriame daug dokumentinių kadrų iš „Solidarumo“ mitingų, vaizdų iš užsienio kelionių.

Aktorė prisiminė, kad kai leidyklos atstovė paklausė, ar nenorėtų pagal atsiminimų knygą pastatyti spektaklį, pirma reakcija buvo šokas, bet greitai suprato, kokia tai puiki medžiaga ir šansas sukurti spektaklį apie tokią išskirtinę asmenybę. Juk ponia Danuta leido pjesei iš 500 puslapių knygos atsirinkti tai, kas, jos manymu, svarbiausia. Pastebėjusi, kad pagal atsiminimų knygą būtų buvę galima sukurti keturis spektaklius, K. Janda sakė pasirinkusi vieną universalią moters, motinos liniją, labai panašią į daugumos lenkių gyvenimą.

Spektaklio detalės

Monospektaklyje „Danuta W.“ prieš žiūrovų akis prie virtuvės stalo herojė vieną po kito vertė savo gyvenimo lapus, pasakodama apie savo šeimą ir buitį kaime, atvykimą į Gdanską, pažintį su Lechu Valensa, šeimos sukūrimą, vaikų gimimą, šeimos buitį, „Solidarumo“ įvykius, jų buto, kuris buvo tapęs „Solidarumo“ būstine, sekimą – skaudžias ir gražias gyvenimo akimirkas – ir tą kainą, kurią teko už jas sumokėti. Visą audringą pastarųjų dešimtmečių Lenkijos istoriją ji perteikė savo požiūriu, paliudijo, ką reiškė būti legendinio „Solidarumo“ lyderio, vėliau Lenkijos prezidento L. Valensos žmona. Pasak K. Jandos, šis spektaklis yra apie moters meilę ir vienišumą, Lenkijos istorijos štrichai – viena jo sėkmių: „Ponios Danutos Valensos pasakojimas mane kaskart stebina ir jaudina. Jo paprastumas ir nuoširdumas kelia pagarbą, žadina norą Lenkijos istoriją papasakoti moters vardu“.

Įstrigo atmintyje

Spektaklyje ypač svarbus herojės prisipažinimas, kad, gimus trečiam vaikeliui, ją buvo apėmęs nerimas, kaip aprėps visus rūpesčius, o po to atėjo suvokimas, kad užaugins tiek vaikų, kiek Dievas duos; jog per „Solidarumo“ įvykius jų šeimą saugojo Dievas; iš visų prezidento kelionių ji ypač įsiminė susitikimus su popiežiumi Jonu Pauliumi II. Spektaklyje herojė prisipažįsta norėjusi, kad nors vienas sūnus būtų tapęs dvasininku, bet šiai svajonei nebuvo lemta išsipildyti.

„Taip intensyviai kaip jaunystėje jau nebesvajoju, nes praktiškai viską savo gyvenime jau pasiekiau. Vienintelis mano troškimas – sveikata man ir mano šeimai, ir kad visi būtų laimingi“, – spaudos konferencijoje sakė ketvirtąkart Lietuvoje viešėjusi D. Valensa.

Paklausta, kaip pergyveno 1980 metais sovietinę imperiją supurčiusius rugpjūčio įvykius Gdanske, kai kūrėsi „Solidarumo“ judėjimas, vyro suėmimus, pasinėrimą į politiką, buvimą Lenkijos prezidentu ir pirmosios šalies ponios pareigas, ponia Danuta tik šypsodamasi pratarė: „Jei esu čia, vadinasi, ištvėriau“.

Po spektaklio lydėjo ir kitas klausimas – įdomu, kaip atrodytų Lietuvos Atgimimo herojų namiškių pasakojimai apie tą laikotarpį?

© 2014 „XXI amžius“