2014 m. lapkričio 14 d.    
Nr. 43
(2114)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

MŪSŲ
RĖMĖJAS

Lietuvos
kultūros
galerija


XXI Amžius


Kronika

Išpuoselėję tradicijos sparnus

J. Klemkienė. Kūrėja, 1983.
V. Klemka.
Sidabrinis rytmetis, 1967

J. Klemkienė. Kūrėja, 1983.

KAUNAS. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, veikė Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės ir Vytauto Klemkos paroda „Išpuoselėję tradicijos sparnus: Jadvygos Mozūraitės-Klemkienės ir Vytauto Klemkos kūryba“. Šiais metais minimos gerai žinomų vyresniosios kartos Lietuvos menininkų J. Mozūraitės-Klemkienės (1923–2009) 91-osios ir V. Klemkos (1924–1991) 90-osios gimimo metinės.

J. Mozūraitė-Klemkienė garsėjo kaip universali menininkė, Juozo Mikėno tradicijos tęsėja, moters temos puoselėtoja. Baigusi skulptūros studijas Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, ji dirbo ne tik skulptūros, bet ir grafikos srityje, domėjosi tapyba, keramika, buvo puiki portretistė, sugebėjo išryškinti ne tik portretuojamojo išorės bruožus, bet ir dvasinį pasaulį.

V. Klemka – švelnus ir lyriškas menininkas, pasižymėjęs nepaprastu kuklumu, buvo gerai žinomas kaip produktyvus menininkas, įnešęs svarų indėlį į Lietuvos grafiką. Plačiajai visuomenei šioje parodoje jis pristatomas mažiau žinomu amplua – kaip puikus akvarelininkas. Darbuose iškilę vaikystės prisiminimai, vaizdiniai dailininko darbuose siejami su kaimu ir jo žmonių buitimi, o pajūrio temos, inspiruotos Baltijos jūros, tapo pagrindinėmis V. Klemkos temomis, lydėjusiomis jį visą kūrybos laikotarpį.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus rinkiniuose saugomas gausus Klemkų palikimas, kurį sudaro 182 akvarelės, 132 skulptūriniai objektai, 891 grafikos darbas: 175 estampai, 716 tušu, pieštuku atliktų piešinių ir eskizų. Tad muziejus turi puikią galimybę visuomenei pristatyti J. Mozūraitės-Klemkienės ir V. Klemkos kūrybos retrospektyvą, sukauptą nuo 1958 iki 2012 metų, – ne tik brandžiausius, jau chrestomatiniais tapusius kūrinius, bet ir mažiau visuomenei pažįstamus darbus, kurie atskleidžia dailininkų kūrybinius ieškojimus. Gausiausia palikimo dalis muziejų pasiekė trimis etapais: 2000 metais V. Klemkos jau turėtą grafikos rinkinį svariai papildė žmonos dovanoti 193 piešiniai, eskizai; 2008 metais J. Mozūraitė-Klemkienė padovanojo 87 skulptūrinius savo kūrybos objektus ir 523 grafikos kūrinius, o 2012 metais V. Klemkos sesuo Renė Gabdankienė dovanojo 154 akvareles.

Parodos darbų spektrą sudaro linoraižiniai, sausos adatos ir akvatintos technikomis atlikti kūriniai, akvarelė ir skulptūra, sukurta įvairiomis technikomis, ir papildo J. Mozūraitės-Klemkienės dovanotos asmeninės ir šeimos nuotraukos, esančios muziejaus Fototekos ir dokumentacijos rinkinyje. Parodos katalogui atrinkti vertingiausi J. ir V. Klemkų darbai. Paroda veikė iki spalio 5 dienos.

XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija