|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Šiaulių vyskupijoje Kelmės dekanate Tarnystės Tytuvėnų parapijoje penkmetis
Tytuvėnai. Žmonės gyvenimo kelią renkasi įvairiai: vieniems pasiseka į jį įžengti iš karto, kiti ilgai ieško, žygiuoja ne tais vieškeliais, netinkamais takeliais ar net šunkeliais. Tytuvėnų parapijos klebonas kun. Rimantas Žaromskis savo kelią pasirinko jau seniai. Jis nutarė pagelbėti žmonėms. Tiesa, baigęs Šiaulių medicinos mokyklą ir tapęs medicinos broliu arba, kaip dabar sakoma, slaugytoju, iki tarnybos sovietų kariuomenėje ir po jos Rimantas keliolika metų Kauno klinikose padėjo gydyti žmonių kūnus. Tačiau visai baigiantis XX amžiui vyras nutarė tapti dvasininku, pasirūpinti žmogaus siela, tarnauti Dievui ir žmogui. 2000 metais jis įstojo į kunigų seminariją, o 2006 metų gegužės 28 dieną vyskupas Eugenijus Bartulis Šiaulių Katedroje buvusį mediką įšventino kunigu. Prieš penketą metų iš Žagarės Šv. Petro ir Povilo parapijos klebonas kun. R. Žaromskis atvyko į Tytuvėnų parapijos kleboniją ir spalio 27 dieną šv. Mišių auka pradėjo tarnystę šiame krašte. Prabėgo penkeri darbingi, kupini Dievo malonių ir išbandymų metai. Atėjo šių metų spalio 28 diena. Kaip pats klebonas Rimantas sakė tos dienos šv. Mišiose, jomis prasidėjo šeštieji jo tarnystės metai Tytuvėnuose. Ta proga kleboną dar sekmadienį, spalio 26 dieną, sveikino artimiausi Bažnyčiai žmonės. Krikščionių bažnyčių Lietuvoje vadovai paskelbė 2014-uosius Šeimos metais, tad pirmieji kleboną pasveikino Gyvojo Rožinio draugijos atstovai Birutė ir Jonas Jagminai. Jie Gyvojo Rožinio draugijos globėjui dėkojo už veiklos palaikymą bei propagavimą, linkėjo stiprios sveikatos, neišsenkančios energijos skleidžiant Tikėjimą, Viltį ir Meilę. Choristų vardu sveikinusi Daiva Stoškienė su Dievo palaima linkėjo neprarasti nuostabaus balso ir gražių giesmių. VšĮ Tytuvėnų festivalis direktorė Nijolė Saimininkienė pabrėžė, kad klebono tarnystės penkmetis tam tikras etapas, gražiais darbais įrašytas į istorijos knygą. Ji linkėjo mokyti parapijiečius santarvės, supratimo ir palaikymo. Dėkojo klebonui, kad šis yra ir bus. Vienuolė Rozalija Rimkutė kalbėjo Dievo gailestingumo maldos grupės vardu. Ji linkėjo Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, paramos ir globos. Parapijiečiams atstovavo Stefanija Kušleikienė, Galina Kavaliauskienė ir Česlovas Gudauskas. Jie linkėjo sveikatos, dėkojo už darbus, už gražėjančią bažnyčią bei prasmingus pamokslus. Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Asta Vaitkevičiūtė-Kizienė su kolegomis Rūta Krenciene ir Virginijumi Pikučiu prisiminė pirmuosius įspūdžius iš to laiko, kai sutiko ką tik atvykusį dvasingą ir linksmą kleboną. Linkėjo likti jaunatviškam, linksmam, tikinčiam ir kad bendravimas tęstųsi dar daug metų. Sekmadienį tartoje padėkoje klebonas Rimantas sakė esąs žmogus, ne šventasis, kvietė drauge eiti šventėjimo ir tobulėjimo keliu, linkėjo ne žodžiais, o gyvenimo darbais paliudytos Meilės. Tą antradienį bažnyčios erdvėse vėl matėsi žmonių, akivaizdžiai pasirengusių sveikinti parapijos kleboną su tarnystės Tytuvėnuose penkmečiu. Matydamas šiuos ketinimus, po šv. Mišių kunigas visus susirinkusiuosius pakvietė į vienuolyno salę. Ten tęsėsi sekmadienį prasidėjęs klebono pagerbimas. Tytuvėnų seniūnas Romas Čerkauskas ir jo pavaduotoja Lina Lukošienė sveikintojų eilutėje stovėjo pirmieji. Seniūnas buvo patenkintas vis gražėjančia bažnyčia, į kurią malonu atvesti bet kokį Tytuvėnų svečią. Miestelio galva juokavo, kad jubiliejus dar visai nedidelis vos kaip vidutinis pažymys gimnazijoje. R. Čerkauskas linkėjo sulaukti dar ne vieno jubiliejinio dešimtuko ir rimtai pridūrė: Duok Dieve, Jums sveikatos ir kad Jis lydėtų Jūsų žingsnius, mintis ir darbus! Dėkojame Dievui, kad Jis atvedė Jus čia! Tytuvėnų gimnazijos bendruomenės vardu kalbėjo direktorės pavaduotoja Vilija Volskienė. Ji teigė, kad klebonas į parapiją atėjo lengvai, nes šiltumu, gerumu pelnė visų parapijiečių pagarbą. Pedagogė dėkojo už pagalbą, nuoširdų, tinkamą žodį, už bendravimą ir bendradarbiavimą, linkėjo, kad užtektų tvirtybės ir sveikatos pradėtiems darbams tęsti. Šypsodamasi pridūrė: Su Jumis labai gerai, bet dar kilkite laiptais aukštyn!. Lituanistė Zenta Mačiulaitienė įteikė knygą Trys vienatvės, kuri moko, kaip būnant vienam nebūti vienišam. Tikybos mokytoja Regina Vaičiulienė dėkojo, kad klebonas neša gyvąjį Dievą, yra tas apaštalas, kuris sukviečia ir padaro daug gero vaikams, tikybos mokytojoms, linkėjo drauge su parapijos žmonėmis eiti šventėjimo keliu. Paskutinė grupė Budraičių bendruomenė. Jos pirmininkė Virginija Umantienė džiaugėsi, kad kun. R. Žaromskį pažįsta 28 metus, kad jis laimėje ir nelaimėje, varguose buvo kartu. Budraitiškiai linkėjo klebonui sėkmės, sveikatos, ištvermės ir Dievo palaimos. Išklausęs sveikintojų, klebonas kun. R. Žaromskis padėkojo visiems, pasidalino žiupsneliu prisiminimų. Papasakojęs keletą linksmų epizodų iš pirmųjų metų parapijoje, susistabdė jei pasakos daugiau, gali pasirodyti, jog tai atsisveikinimo kalba. Daug pozityvių klebono darbų ir būdo bruožų pastebėjo sveikinusieji, daug linkėjimų sėkmingai keliauti gyvenimo ir pašaukimo keliu išgirdo penketą metų Tytuvėnuose ištarnavęs klebonas kun. R. Žaromskis. Linkėjimai buvo nuoširdūs ir dvasingi. Teišsipildo... Bronislava Buchienė
© 2014 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |