Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kodėl latvius vadina „zirga galva“?

Lapkričio 18-ąją Latvija minėjo Nepriklausomybės dieną. Ta proga norėčiau paaiškinti, kodėl lietuviai dažnai latvius pravardžiuoja „zirga galva“? Iš kur visa tai kilo? Dar XII amžiaus pabaigoje pas dabartinių latvių protėvius lyvius atvyko katalikų vienuoliai ir pasiūlė daug aukso už žemės sklypą, kurį galima atitverti vieno jaučio oda. Lyviai išsigando – pasiūlymas viliojantis, bet ar nėra čia kokios nors klastos? Lyviai tokiais neaiškiais atvejais atlikdavo eksperimentą. Genties susirinkime prie švento ąžuolo per įkaitintą ietį vesdavo baltą žirgą. Jei jis peržengdavo ietį dešine koja, jokios klastos nėra ir galima sudaryti sandėrį. Jei žirgas peržengdavo kaire koja, lyviai sandėrį sudaryti atsisakydavo. Šiuo atveju žirgas iki raudonumo įkaitintą ietį peržengė dešine koja ir sandėrį nuspręsta sudaryti. O kas nutiko vėliau? Vienuoliai iš Vokietijos atvežė „auksarankį“ meistrą, kuris supjaustė jaučio odą labai plonomis juostelėmis ir atvykėliai atitvertame plote pastatė Rygos pilį. 1201 metais lyviai pilį bandė paimti šturmu, tačiau nepavyko. Dabartinių latvių protėviai tada dar nemokėjo šturmuoti pilių. Tokiu būdu prasidėjo latvių pavergimas.

Rygos dailės muziejuje visa vienos salės siena skirta dideliam (102,3X143,3 cm) žinomo latvių dailininko Arturo Baumanio (1867–1904) paveikslui „Likimo žirgas“ (žiūrėkite reprodukciją). Paveikslas nutapytas pagal šį aukščiau papasakotą siužetą. 1887 metais jį nutapęs autorius buvo jaunas dailininkas, Peterburgo Dailės akademijos auklėtinis. Dailės mėgėjai žino dar vieną A. Baumanio paveikslą istorine tematika „Jaunas lyvių karys“ (1889).

Šią daugiau ar mažiau įtikinamą legendą maždaug prieš 40 metų man papasakojo viena Rygos dailės muziejaus darbuotoja, prižiūrėjusi salę, kurioje eksponuojamas paveikslas „Likimo žirgas“ (latviškai „Liktena zirgs“). Paskutiniai šios garbingo amžiaus sulaukusios moters žodžiai, pasakyti man, įsirėžė atmintin visam laikui: „Kas gali žinoti, jeigu žirgas per įkaitintą ietį tada būtų žengęs kaire koja, gal mūsų tautos likimas būtų susiklostęs visai kitaip“. Juk žinome, kad iki 1919 metų latviai neturėjo savo valstybės. O latviams prilipo pravardė „zirga galva“ (ir jie patys šį žodžių junginį vartojo), nes savo tautos likimą jų protėviai patikėjo žirgo išmonei.

Pagal savaitraštį „Obzor“ parengė Chaim’as BERGMAN’AS

© 2014 „XXI amžius“