2014 m. lapkričio 28 d.    
Nr. 45
(2116)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Popiežius Pranciškus apie apsirūpinimą maistu

Mindaugas Buika

MŽŪO generalinis sekretorius, prof. Žozė
Gracijanas da Silva (dešinėje) pristato
popiežiui Pranciškui konferencijos
svečius (iš kairės): Peru prezidento
žmoną, MŽŪO ypatingąją ambasadorę
Nadinę Herediją, Lesoto karalių Lecį III
ir Ispanijos karalienę Leticiją

Badauja šimtai milijonų žmonių

Dabar, kai Lietuvoje vis labiau plėtojamos reikšmingos paramos maisto produktais privačios, visuomeninės bei bažnytinės iniciatyvos („Maisto banko“ akcija ir pan.), verta išsamiau pažvelgti ir į globalinį šio iššūkio mastą. Lapkričio 19–21 dienomis, aktyviai prisidedant Šventajam Sostui, Romoje vyko Antroji tarptautinė mitybai skirta konferencija, kurią surengė Italijos sostinėje būstinę turinti Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija (MŽŪO), bendradarbiaudama su Pasauline sveikatos apsaugos organizacija (PSAO). Joje dalyvavo daugiau kaip 170 valstybių ministrų lygio bei kitų aukštų vyriausybinių delegatų. Jeigu pirmajame tokio pobūdžio susitikime, 1992 metais taip pat vykusiame Romoje, dalyvavo popiežius Jonas Paulius II, tai šioje konferencijoje garbingiausias svečias ir pagrindinis pranešėjas buvo popiežius Pranciškus. Tai ir suprantama, kadangi Šventasis Tėvas ir visa Katalikų Bažnyčia savo socialinio mokymo paskatomis bei praktinėmis karitatyvinės paramos pastangomis rodo išskirtinį dėmesį skaudžiai nuskurdusių žmonių bado ir nepakankamo maitinimosi problemai. Ir tai vyksta tuo metu, kai gausybė maisto produktų iššvaistoma ir išmetama, o dėl dalies gyventojų nuolatinio persivalgymo ir sveikos dietos nesilaikymo nutukimas ir su juo susijusios ligos plinta epidemine sparta.


Budėti – žvelgti į savo vidų

Kun. Vytenis Vaškelis

„Žiūrėkite, budėkite, nes nežinote, kada ateis laikas!“ (Mk 13, 33), – moko Kristus, ir šių žodžių prasmė yra vienas iš kertinių mūsų pašaukimo nuolat atsinaujinti Jame akmenų, ant kurių neželia chameleoniško prisitaikėliškumo samanos. Advento pradžioje Viešpats mus ragina budėti prie savo širdies durų. Ar galime būti abejingi teologo Johano Taulerio kvietimui: „Prižiūrėkite savo mintis, žodžius, darbus, veiksmus, apsileidimus, aktyvų dorybių praktikavimą ir kantrų kentėjimą ir rūpestingai saugokite savo vidų ir išorę“.

Kiek daug per mūsų sąmonę praslenka įvairių pavydo, pagiežos, perdėto susirūpinimo ateitimi, maištingų, baimingų, kerštingų, nepadorių ir kitokių minčių! Dažnai tos mintys pralekia kaip skraidantys paukščiai virš galvos – jos ateina ir išeina. Jei mūsų protas nėra apnuodytas tų blogų minčių, kurioms vergauja savo įgeidžius tenkinantys ir priklausomybių pavergti žmonės, mes pasinaudojame savo laisve – akimirksniu atmetame mus gundančias mintis, ir tada nėra jokios asmeninės kaltės, nes nebuvo proto pritarimo ir valios sutikimo. Jei silpnumo ar nuovargio metu prarandame budrumą ir susiviliojame beprotišku nuodėmės pažado saldumu, suklystame ir nusidedame. Tuomet mus gelbsti nuoširdi atgaila, sakramentinė išpažintis.


Paminėta klauzūrinių vienuolynų diena

Lapkričio 21 dieną Katalikų Bažnyčios liturgijoje minimas Švč. Mergelės Marijos Paaukojimas. Ši diena, popiežiaus Pijaus XII sprendimu, nuo 1953 metų yra paskelbta klauzūrinių (kontempliatyvių) vienuolynų diena. Tą dieną, naujųjų Liturginių bažnytinių metų, kurie yra paskelbti vienuolynų metais, išvakarėse Kretingoje esančiame Šv. Klaros seserų klarisių vienuolyne lankėsi ir kartu su ten gyvenančiomis bei jas aplankiusiomis seserimis vienuolėmis meldėsi Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras ir generalvikaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Jis vienuolyno koplyčioje aukojo šv. Mišias, pasakė pamokslą bei pabendravo su seserimis vienuolėmis. Pamoksle vyskupas išryškino uždarųjų (kontempliatyviųjų) vienuolynų svarbą ir uždavinį Bažnyčioje ir šių dienų pasaulyje. Jis kalbėjo apie tai, jog šiandienos žmogus vertina tik veiklumą, funkcionalumą, rezultatą, pelną, kitaip sakant, visa tai, kas apčiuopiama ir pastebima materialiame pasaulyje. Vienuoliai ir vienuolės – pašvęstojo gyvenimo žmonės, uždarųjų vienuolynų nariai – atlieka ypatingą misiją Bažnyčioje ir pasaulyje – jie kovoja dvasinę kovą. Malda ir kontempliavimu, nuolat nukreipę savo žvilgsnį į Viešpatį, šie pašvęstojo gyvenimo žmonės nuolat budi, melsdamiesi už visus ir taip parodydami, kad svarbiausia – nuolatinis ryšys su Dievu bei bendruomene. Vyskupas linkėjo ir toliau kontempliatyvaus gyvenimo seserims vienuolėms gyventi džiugia viltimi ir maldos dvasioje ir taip nenuilstant vykdyti šią svarbią ir labai reikalingą misiją.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija