Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Atmintis

Palikęs išskirtinį pėdsaką

Generolo Jono Galvydžio-Bykausko 150-osioms gimimo metinėms

Malda prie generolo Jono Galvydžio-Bykausko kapo. Priekyje – Raudondvario klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas

Prie generolo Jono Galvydžio-Bykausko kapo Raudondvario kapinėse

Gruodžio 3 dieną Raudondvaryje iškilmingai ir gražiai paminėtos Lietuvos generolo Jono Galvydžio-Bykausko 150-osios gimimo metinės. Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas buvo tikras Lietuvos patriotas, viena ryškiausių ir charizmatiškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje.

J. Galvydis-Bykauskas gimė 1864 12 03 Užpalių vlsč. Degesių k. 1886 metais jis baigė Peterburgo karo mokyklą, įgijo karininko laipsnį, dalyvavo rusų–japonų kare, 1909 metais baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo pulkui. Kautynėse prie Lodzės buvo sužeistas, pateko vokiečiams į nelaisvę, 1918 metų pradžioje paleistas grįžo į Lietuvą. Būdamas gimtajame Degesių kaime, sužinojo, kad Vilniuje paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Nieko nelaukęs, jis išsiruošė į Vilnių, buvo vienas iš nedaugelio karininkų, kurių pavardės paminėtos Lietuvos apsaugos ministro prof. Augustino Voldemaro 1918 11 23 istoriniame įsakyme dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo (lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena). Trečiasis šio įsakymo paragrafas skelbė: „Plk. Galvydį-Bykauską skiriu vadu 1-ojo pulko, steigiamo Alytuje. Jam įsakau tuojau pradėti paruošiamąjį darbą ir pasirinkti sau tinkamų kadrų“.

J. Galvydis-Bykauskas paruošė Lietuvos kariuomenės formavimo projektą. Buvo visų karinių dalinių, veikiančių Vilniaus srityje, vadas, 1919 metais paskirtas Kauno karo mokyklos viršininku, Kauno įgulos viršininku. 1919 metų spalį jam suteiktas generolo-leitenanto laipsnis. 1920 metais laikinai ėjo vyriausiojo kariuomenės vado pareigas. 1920 metais išrinktas Steigiamojo seimo nariu (buvo renkamas Utenos apygardoje), o 1921 metais vėl paskirtas Kauno karo mokyklos viršininku, 1922–1923 metais – Kauno įgulos viršininku. Gen. J. Galvydis-Bykauskas Karo mokyklos viršininku buvo iki 1926 metų. Iš visų Karo mokyklos viršininkų gen. J. Galvydis-Bykauskas išsiskyrė daugeliu aspektų. Jis buvo pirmasis Karo mokyklos viršininkas ir vienintelis į šias pareigas paskirtas du kartus. Per septynerius vadovavimo metus išleido šešios laidas. Taigi jis – ilgiausiai dirbęs ir daugiausiai karininkų laidų išleidęs (iš viso 490 karininkų ir 31 puskarininkį) šios mokyklos viršininkas. Jo vadovavimo laikotarpiu pradėti rengti pirmieji atsargos karininkai, ėmė formuotis mokyklos tradicijos. Gen. J. Galvydis-Bykauskas vienintelis iš visų mokyklos viršininkų jai vadovavo visų trijų Lietuvos Respublikos prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – prezidentavimo laikotarpiu. Apskritai, pirmasis ir trečiasis Karo mokyklos viršininkas gen. J. Galvydis-Bykauskas Lietuvos karininkų rengimo raidoje paliko išskirtinį pėdsaką.

Gen. J. Galvydis-Bykauskas buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (1926), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu (1928), Savanorių medaliu (1929), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medaliu (1928), Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio ordinu, Rusijos kariuomenėje – Šv. Vladimiro 4-ojo laipsnio, Šv. Anos 3-iojo ir 2-ojo laipsnių, Šv. Stanislovo 3-iojo ir 2-ojo laipsnių, Bulgarijos ir Persijos ordinais.

Išėjęs iš aktyviosios karo tarnybos, gen. J. Galvydis-Bykauskas iki pat mirties nepamiršo, kad yra karys, išliko tiesus, tvarkingas, linksmas, riteriškas, labai jautrus garbės klausimais, pamaldus, nuolat domėjosi kariuomenės reikalais, ilgą laiką buvo renkamas Karininkų ramovės garbės teismo nariu. Gen. J. Galvydis-Bykauskas domėjosi visuomenės ir politikos klausimais, jaunimo dorovės reikalais. Buvo labai apsiskaitęs, nemažai rašė į Lietuvos krikščionių demokratų partijos, Katalikų veikimo centro, Ūkininkų kooperatyvų sąjungos veikėjų periodinę spaudą, bendradarbiavo su žurnalais „Mūsų žinynas“, „Kardas“, „Karys“, „XX amžius“, „Laisvoji Lietuva“, „Lietuvos aidas“ ir kt. Rašė pėstininkų taktikos, šaudybos ir kitais klausimais. Parašė knygas „Komunizmas Ispanijoje“ (1939), „Marksizmas pavojuje: istoriški keliai ir kryžkelės“ (1940), „Lietuva pasaulėžiūrų kovoje“ (1936).

1940 metais Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, NKVD darbuotojai gen. J. Galvydžiui-Bykauskui, kaip aktyviam Krikščionių demokratų partijos veikėjui ir buvusiam Lietuvos kariuomenės generolui, sufabrikavo bylą. Prasidėjęs SSRS ir Vokietijos karas įvykius pakreipė kita vaga – generolas buvo išlaisvintas. Karo metu daug skaitė, rašė, užjautė Kauno geto gyventojus ir kiek galėdamas jiems padėjo, labai domėjosi įvykiais fronte, juos analizavo, deja, karo baigties nebesulaukė – mirė 1943 m. liepos 16 d., palaidotas senosiose Raudondvario kapinėse.

Generolo gyvenimu ir veikla domisi Lietuvos Jono Žemaičio karo akademija (LKA), kuri renka istorinę medžiagą, rengia konferencijas, prieš 150-ąsias gimimo metines išleido knygą „Jonas Galvydis-Bykauskas 1864-2014“. Siekiant įamžinti gen. J. Galvydžio-Bykausko atminimą, 2010 m. lapkričio 16 d. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekoje atidaryta karinės literatūros skaitykla, pavadinta jo vardu, bibliotekos vedėjos Konstancijos Janinos Tupėnienės iniciatyva nuspręsta sudaryti gen. J. Galvydžio-Bykausko darbų bibliografiją. Vilniuje, Žirmūnų seniūnijoje, yra gen. Jono Galvydžio-Bykausko vardu pavadinta gatvė. Generolo atminimui gimtinėje Degesių kaime pastatytas koplytstulpis. LKA išleistoje knygoje Kauno miesto savivaldybei pasiūlyta ant namo, kuriame generolas gyveno (Balninkų g., 4A-2), įrengti memorialinę lentą. LKA knygos autoriai teigia: „Ieškosime naujų ne tik gen. J. Galvydžio-Bykausko, bet ir kitų nepriklausomos Lietuvos karžygių biografijų duomenų. Šis naudingas ir prasmingas darbas turi būti nenutrūkstamas. To reikia Lietuvos istorijai“.

Gen. J. Galvydžio-Bykausko 150-ųjų gimimo metinių minėjimas vyko Raudondvario kapinėse ir gimnazijoje. Prie kauburėlio, kur palaidotas iškilusis, vienas populiariausių senųjų Lietuvos karininkų, susirinko Kauno rajono savivaldybės atstovai, Utenos krašto, Užpalių seniūnijos gyventojai, Kauno užpalėnų „Dausuvių“ klubo atstovai, Raudondvario parapijos klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas, seniūnijos atstovai, gimnazijos mokiniai, mokytojai, raudondvariečiai.

Prie paminklo Raudondvario gimnazijos moksleiviai skaitė Leono Milčiaus poezijos posmus, Vytauto Didžiojo karo muziejaus almanacho ištraukas, apibūdinančias generolo darbų reikšmę Lietuvos valstybės nepriklausomybės įtvirtinimui, kalbėjo Kauno rajono savivaldybės mero pavaduotojas Petras Mikelionis, Kauno užpalėnų „Dausuvių“ klubo atstovas, Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas Albinas Kusta, Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signataras Leonas Milčius. Su Raudondvario parapijos klebonu mons. A. Paulausku visi susirinkusieji sukalbėjo maldą. Minėjimo dalyviai prie jo kapo padėjo gėlių, uždegė žvakučių.

Raudondvario gimnazijoje jaunesniųjų ir vyresniųjų klasių mokiniai skaitė Leono Milčiaus eilėraščių posmus, skambėjo patriotinė daina, o renginio vedėjai, dvyliktokai Rūta Kerulytė ir Adomas Sargautas, Enrika Dovydovaitė (1bg kl.) ir Kristijonas Zizas (4bg kl.) supažindino su pagrindiniais gen. Jono Galvydžio-Bykausko biografijos faktais.

Pilietiškumo pamokos „Lietuvos kariuomenės kūrėjas, gen. J. Galvydis-Bykauskas“ metu pranešimą „Savanoris, Lietuvos kariuomenės kūrėjas“ perskaitė atsargos majoras Gediminas Reutas. Antrąjį pranešimą „Žymusis Aukštaitijos – Utenos krašto – karininkas“ padarė „Dausuvių“ klubo atstovas prof. A. Kusta. Trečiąjį pranešimą „Generolas, politikas, žmogus“ perskaitė Raudondvario gimnazijos istorijos mokytojas Algirdas Navickas. Pasisakė ir užpalėnų bendruomenės atstovai. Pamokoje apie tikėjimą, karo mokslą, žmogiškumą kalbėjo gimnazijos direktorius Ilmaras Embrektas.

Renginio vedėjai sakė, kad generolas J. Galvydis-Bykauskas išsiskyrė charizma. Gimtojo Utenos krašto, Užpalių valsčiaus tarme auklėtinių atsiminimuose paliko tik jam vienam būdingų posakių. Žinomiausias iš jų – „Žmagus be tikėjima, kara maksla ir nemakąs šakti – tai kiaula“.

Apolonija Koževnikovienė,
Raudondvario gimnazijos direktoriaus pavaduotoja,

Dr. Gražina Kačerauskienė
ir ASU prof. emeritas Albinas Kusta,
Kauno užpalėnų „Dausuvių“ klubo atstovai

© 2014 „XXI amžius“