Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Projekto rubrikos: „Atmintis“, „Bendruomenėse“,
„Istorija ir dabartis“, „Naujakuriai“, „Pažintis“, „Susitikimai“,
„Tarp lietuvių“, „Tėviškės lobiai“, „Žvilgsnis“.

Atmintis

Palikęs išskirtinį pėdsaką

Generolo Jono Galvydžio-Bykausko 150-osioms gimimo metinėms

Malda prie generolo Jono Galvydžio-Bykausko kapo. Priekyje – Raudondvario klebonas dekanas mons. Augustinas Paulauskas

Gruodžio 3 dieną Raudondvaryje iškilmingai ir gražiai paminėtos Lietuvos generolo Jono Galvydžio-Bykausko 150-osios gimimo metinės. Generolas Jonas Galvydis-Bykauskas buvo tikras Lietuvos patriotas, viena ryškiausių ir charizmatiškiausių asmenybių Lietuvos istorijoje.

J. Galvydis-Bykauskas gimė 1864 12 03 Užpalių vlsč. Degesių k. 1886 metais jis baigė Peterburgo karo mokyklą, įgijo karininko laipsnį, dalyvavo rusų–japonų kare, 1909 metais baigė Orenburgo karininkų mokyklą. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje vadovavo pulkui. Kautynėse prie Lodzės buvo sužeistas, pateko vokiečiams į nelaisvę, 1918 metų pradžioje paleistas grįžo į Lietuvą. Būdamas gimtajame Degesių kaime, sužinojo, kad Vilniuje paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės aktas. Nieko nelaukęs, jis išsiruošė į Vilnių, buvo vienas iš nedaugelio karininkų, kurių pavardės paminėtos Lietuvos apsaugos ministro prof. Augustino Voldemaro 1918 11 23 istoriniame įsakyme dėl Lietuvos kariuomenės įkūrimo (lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės įkūrimo diena). Trečiasis šio įsakymo paragrafas skelbė: „Plk. Galvydį-Bykauską skiriu vadu 1-ojo pulko, steigiamo Alytuje. Jam įsakau tuojau pradėti paruošiamąjį darbą ir pasirinkti sau tinkamų kadrų“.

Atmintis

Bažnyčios statytojas, švietėjas, spaudos platintojas

Kavarsko klebono kan. Petro Legecko (1844 12 19–1869 06 15–1934 11 16) 170-osioms gimimo metinėms

Vytautas BAGDONAS

Gruodžio19-ąją sukako 170 metų, kai gimė ilgametis Kavarsko parapijos klebonas, Kavarsko bažnyčios statytojas, literatas, vertėjas, lietuviškos draudžiamos spaudos platintojas, kanauninkas Petras Legeckas (kai kuriuose šaltiniuose vadinamas Legeckiu). Lapkritį sukako 80 metų kai šio tautos patrioto, uolaus Katalikų Bažnyčios dvasininko palaikai ilsisi Kavarsko kapinių Lurdo grotos kriptoje, ir 50 metų, kai jis išgyveno vienoje parapijoje, dalindamasis su kavarskiečiais džiaugsmais ir rūpesčiais.

Būsimasis kunigas gimė 1844 metų gruodžio 19 d. dabartiniame Radviliškio rajone, Šiaulėnų parapijos Virikauskų kaime. Nuo mažens buvo silpnos sveikatos, todėl dar vaikystėje pradėtas ruošti tapti kunigu. Vienerius metus pasimokęs Šeduvos dviklasėje mokykloje, vėliau tęsė mokslus Panevėžio bei Šiaulių gimnazijose. 1862 metais įstojo mokytis į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, o užbaigė studijas jau Kaune, kur buvo perkelta seminarija. Dar būdamas klieriku P. Legeckas platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kurią auklėtiniui perduodavo pats Kunigų seminarijos rektorius, jo kraštietis Juozapas Silvestras Dovydaitis.

Bendruomenėse

Bažnyčios 80-mečio šventė

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Šv. Mišioms vadovauja Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila. Iš kairės: kun. Vytautas Užkuraitis, mons. Gintautas Kuliešius ir klebonas kun. Vytautas Mazirskas

BARZDAI. Lapkričio 22-ąją, šeštadienį, čia paminėta Kristaus Karaliaus bažnyčios pašventinimo 80-mečio šventė. Į ją atvyko ir šv. Mišias bažnyčioje aukojo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vyskupijos generalvikaras mons. Gintautas Kuliešius, Šakių dekanas, Kudirkos Naumiesčio klebonas kan. Donatas Jasulaitis, kaimyninės Paluobių parapijos klebonas kun. Juozas Kaminskas, dabartinis ir buvęs Barzdų ir Griškabūdžio klebonai kun. Vytautas Mazirskas ir kun. Vytautas Užkuraitis. Dabar Barzdų parapiją aptarnauja Griškabūdžio klebonas. Melstasi už šios bažnyčios statytojus, dvasininkus ir parapijiečius, jau išėjusius į Amžinybę bei besidarbuojančius parapijos labui, puoselėjančius katalikų tikėjimą ir patriotizmo vertybes. Per šv. Mišias ir po jų giedojo Česlovo Sasnausko choras iš Marijampolės. Šventėje gausiai dalyvavo parapijiečiai, atvyko Seimo narys Mindaugas Bastys, rajono meras Juozas Bertašius. Šalia bažnyčios esančiose kapinaitėse uždegtos žvakutės ant šioje parapijoje gimusių ar čia dirbusių kunigų kapų. Homilijoje vysk. R. Norvila išreiškė viltį, kad tikintieji kaip moralinę vertybę, kaip gėrį ir grožį puoselės tikėjimą ir liudys gailestingąją Dievo meilę.

Bendruomenėse

Duris atvėrė bendruomenės centras

Juragiai. Nuo šiol šios Garliavos apylinkių seniūnijos gyvenvietės žmonės turės jaukią erdvę susibūrimams – atidarytas šio kaimo bendruomenės centras. Centro atidarymo šventėje dalyvavo Kauno rajono vadovai, Juragių bendruomenės nariai. Duris atvėrusį centrą palaimino Veiverių klebonas kun. Kęstutis Vosylius.

„Linkiu, kad šis centras Juragių bendruomenei taptų antraisiais namais. Tegul čia gimsta jūsų bendruomenei reikšmingos iniciatyvos, netrūksta jaukių kartu praleistų akimirkų“, – linkėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Idėja įkurti bendruomenės centrą brendo ne vienerius metus. „Šio centro atidarymas – išsipildžiusi mūsų svajonė. Tikiu, kad jis taps Juragių ir aplinkinių kaimų kultūros židiniu“, – kalbėjo Juragių bendruomenės centro pirmininkas Antanas Maknevičius. Pirmininkas sėkmingai vadovauja ne tik vietos bendruomenei, bet ir žemės ūkio bendrovei „Juragiai“, yra veiklus ūkininkas. Juragių bendruomenė susibūrė prieš penkerius metus. Ilgainiui į centro veiklą įsiliejo vis daugiau vietos gyventojų. Bendruomenės centro veikla apima Juragių, Stanaičių, Jurginiškių, Tvarkiškių kaimus, kuriuose gyvena maždaug tūkstantis gyventojų. „Šie bendruomenės namai bus puiki erdvė rengti vietos gyventojų susibūrimus, šventes. Tikiu, kad veiklos netrūks, o svarbiausia, kad ją galėsime organizuoti šiltose, gražiose patalpose“, – džiaugėsi A. Maknevičius.