Gimtinė:
žmonės
ir darbai

Atmintis

Bažnyčios statytojas, švietėjas, spaudos platintojas

Kavarsko klebono kan. Petro Legecko (1844 12 19–1869 06 15–1934 11 16) 170-osioms gimimo metinėms

Vytautas BAGDONAS

Gruodžio19-ąją sukako 170 metų, kai gimė ilgametis Kavarsko parapijos klebonas, Kavarsko bažnyčios statytojas, literatas, vertėjas, lietuviškos draudžiamos spaudos platintojas, kanauninkas Petras Legeckas (kai kuriuose šaltiniuose vadinamas Legeckiu). Lapkritį sukako 80 metų kai šio tautos patrioto, uolaus Katalikų Bažnyčios dvasininko palaikai ilsisi Kavarsko kapinių Lurdo grotos kriptoje, ir 50 metų, kai jis išgyveno vienoje parapijoje, dalindamasis su kavarskiečiais džiaugsmais ir rūpesčiais.

Būsimasis kunigas gimė 1844 metų gruodžio 19 d. dabartiniame Radviliškio rajone, Šiaulėnų parapijos Virikauskų kaime. Nuo mažens buvo silpnos sveikatos, todėl dar vaikystėje pradėtas ruošti tapti kunigu. Vienerius metus pasimokęs Šeduvos dviklasėje mokykloje, vėliau tęsė mokslus Panevėžio bei Šiaulių gimnazijose. 1862 metais įstojo mokytis į Žemaičių kunigų seminariją Varniuose, o užbaigė studijas jau Kaune, kur buvo perkelta seminarija. Dar būdamas klieriku P. Legeckas platino draudžiamą lietuvišką spaudą, kurią auklėtiniui perduodavo pats Kunigų seminarijos rektorius, jo kraštietis Juozapas Silvestras Dovydaitis.

1866 metais P. Legeckas įšventintas subdiakonu, bet buvo per jaunas gauti kunigo įšventinimus, todėl kurį laiką tarnavo kapelionu Pašušvio, Baisiogalos pradžios mokyklose. Įšventinimas užsitęsė dar ir dėl politinių motyvų, nes tuomet Legečių valsčius, iš kur buvo kilę P. Legecko protėviai, aktyviai dalyvavo 1863 metų sukilime, buvo laikomas nelojaliu carinei Rusijai. Dėl savo pavardės netekęs vilties tapti kunigu P. Legeckas apsigyveno Kaune, ruošdamasis emigruoti iš carinės Rusijos imperijos, kurios sudėtyje tuomet buvo ir Lietuva. Tačiau išvykti svetur neteko, nes pagaliau buvo gautas valdžios sutikimas, ir 1869 m. birželio 15 d. įšventintas į kunigus. 1869–1883 metais dirbo Vainute (Šilutės r.), Krinčine (Pasvalio r.), Šeduvoje, Sidabrave (Radviliškio r.). Nuo 1884-ųjų kunigas paskiriamas administruoti Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapiją. Naujasis klebonas čia rado nebaigtą statyti ir jau pradėjusią irti bažnyčią. Jo rūpesčiu, Pienionių dvarininkui Leonaradui Daumantui-Siesickui finansuojant, bažnyčios statyba iki 1887 metų buvo užbaigta, akmenų tvora išmūrytas šventorius, bažnyčia nutinkuota iš vidaus ir išorės, maldos namuose sukabinti nauji šventi paveikslai, įrengti nauji vargonai ir t.t. Tarnaudamas Kavarske, kun. P. Legeckas net 30 metų (1889–1919) buvo ir Ukmergės dekanato dekanas. Čia, Kavarske, jis išugdė bene dešimtį jaunų vikarų, kurie vėliau tapo gerais katalikų kunigais ir tarnavo įvairiose Lietuvos bažnyčiose.

1915 metais, kuomet Kavarskas atsidūrė ties Pirmojo pasaulinio karo fronto linija, o bažnyčią vokiečių kariuomenė padegė, klebonas pasitraukė į Pienionis ir aukodavo šv. Mišias dvaro koplyčioje. Dar po metų jis atsisakė pasiūlymo grįžti į Kavarską ir atsistatydino iš klebono pareigų dėl senatvės nebeįstengdamas atstatyti vokiečių sugriautos ir sudegintos Kavarsko bažnyčios. Tačiau liko toje pačioje parapijoje kaip altaristas dirbti Pienionių dvare buvusioje koplyčioje, išlaikomoje dvarininko Juozo Daumanto-Siesicko.

1918 metų gruodžio 16-ąją jis buvo paskirtas Kauno vyskupijos katedros Garbės kanauninku, o kitais metais per Jonines atšventė savo kunigystės 50-metį, tapo kunigu jubiliatu.

Paskutiniaisiais gyvenimo metais kan. P. Legeckas buvo likęs antras pagal amžių tarp seniausių dvasininkų Lietuvos bažnytinėje provincijoje, jaunesnis tik už Šunskuose (Marijampolės sav.) rezidavusį kun. Vincentą Natkevičių (1839–1935).

Kan. P. Legeckas mirė 1934 metų lapkričio 16-ąją Pienionių dvare. Buvo palaidotas Kavarsko kapinėse Lurdo grotos kriptoje. Amžinojo poilsio vietą ženklina paminklinė lenta su įrašu: „A†A kan. Petras Legeckis 1884–1915, Kavarsko klebonas, išgyvenęs toje parapijoje 50 m., 25 m. buvo Ukmergės dekanu. Mirė 1934-XI-16, sulaukęs 90 m. amž.“

Daugiau kaip pusę savo gyvenimo paskyręs Kavarskui ir kavarskiečiams kunigas garsėjo ne vien savo ganytojiška veikla.

Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu jis paruošė ir 1892 metais Kunigo Žalvario (K. Žalvario) slapyvardžiu Tilžėje išleido Antano Baranausko pasaulietinės poezijos rinkinį „Tevyniszkos giesmes“ bei savo knygelę „Katekizmai katalikiszki Visureikalingiausieji del Vaikų ir žmonių praszcziokų: Su Lementoriu ir Ministranturu“. Nepriklausomoje Lietuvoje P. Legeckas parašė ir išleido knygą „Pamokslai visų metų sekmadieniams ir šventėms“ (1924) Į lietuvių kalbą iš prancūzų bei lenkų kalbų išvertė ir išleido pamokslų, maldų, religinių apeigų knygų. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje, pasirašydamas inicialais.

1926–1927 metais, prašomas Vaižganto, jis parašė savo autobiografiją, praturtintą autentiškais buities vaizdais ir beletrizuotais pasakojimais. 1930-aisiais Vaižgantas tą autobiografiją išleido knygele „Kanauninkas Petras Legeckas ir jo gyvenimo nuotykiai“ su savo įžanga ir komentarais.

Nemažai vertimų ir kūrinių šis šviesuolis paliko rankraščiuose, nes neturėjo lėšų juos išleisti.

Išsamų kan. P. Legecko gyvenimo bei visuomeninės ir kūrybinės veiklos aprašymą galima surasti muziejininko ir žurnalisto Tautvydo Kontrimavičiaus paruoštoje internetinėje pasaulio anykštėnų enciklopedijoje.

Kai kurie kavarskiečiai, šių eilučių autoriui neseniai skambinę telefonu, prašė priminti visuomenei apie kun. P. Legecko nuopelnus, parašyti apie jį straipsnį, kuris, esą, paskatintų prisiminti tokį Katalikų Bažnyčiai ir tikintiesiems pasišventusį žmogų. Manau, kad tik patys kavarskiečiai privalo savo šviesios atminties kraštiečiui parodyti deramą dėmesį bei pagarbą.

Redakcijos prierašas. Sužinojome, kad gražiai buvusį kleboną kan. Petrą Legecką gruodžio 21-ąją, sekmadienį, paminėjo Kavarsko bažnyčioje. Dabartinis klebonas kun. Norbertas Martinkus aukojo šv. Mišias, bažnyčioje surengta nuotraukų ir istorinės medžiagos apie šį garbingą kunigą ekspozicija.

© 2014 „XXI amžius“