|
Prisimenant Bažnyčios karį...
Sausio 16 dieną sukanka dveji metai, kai į Viešpaties namus iškeliavo kun. Algimantas Keina. Jis amžinam poilsiui atgulė savo gimtojoje žemėje Naujojo Daugėliškio bažnyčios šventoriuje. Kunigo Algimanto veikla, jo krikščioniško bei tautinio Gėrio sklaida tarsi susijungė su čia dirbusių iškilių Lietuvos kunigų Jono Burbos ir Julijono Steponavičiaus, sėjusių savo parapijiečių širdyse lietuvybės atgimimo sėklą, dvasia. Ši parapija davė ir pirmąjį krikščionių misionierių, skelbusį Kristaus mokslą Kinijoje, kunigą jėzuitą Andrių Rudaminą.
Kun. A. Keina tikėjimo pradmenis gavo augdamas daugiavaikėje religingoje Marcelės ir Vytauto Keinų šeimoje, juos tvirtino matydamas parapijos bažnyčioje tuomet klebonavusio, o vėliau tapusio iškiliu Vilniaus arkivyskupu Julijono Steponavičiaus gyvą sielovadinės veiklos pavyzdį, spinduliuojantį jo tikėjimą bei patriotizmą. Gal tai ir nulėmė jaunojo Algimanto pasirinkimą būti kunigu. 1955 metais baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą, jis tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Nugalėjęs daromas kliūtis, kunigystę pasiekė 1962 metais. Kunigu jį įšventino vyskupas Petras Maželis. A. Keina darbavosi Naujosios Vilnios, Reškutėnų, Paringio, Valkininkų, Vilniaus, Kauno, Kavarsko, Uliūnų, Ėriškių parapijose. Ypač šiltai jo klebonavimą prisimena valkininkiečiai. Šios parapijos žmonėms kun. A. Keina tarnavo 23 metus. Čia jis ne tik nuoširdžiai bendravo su vietos žmonėmis, gydė jų dvasines žaizdas, bet ir sunkiomis sovietinės okupacijos sąlygomis sugebėjo suremontuoti bei restauruoti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, rengė vaikus Pirmajai Komunijai, rūpinosi jų katekizacija.
Kauniečiai prisimena kun. A. Keinos veiklą, kai jis 6 metus klebonavo Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijoje. Prisimename jį kaip aktyvų, visada gražių sumanymų turintį Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos narį, kaip vieną iš vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio vadovų, Lietuvos dvasinio atgimimo puoselėtoją. Kunigą Algimantą labai gerbė ir mylėjo jaunimas. Jį buvo išsirinkusi savo dvasios vadu iškilios mokytojos Angelės Šiaurienės įkurta Respublikos moksleivių Kudirkaičių organizacija. Man su juo teko drauge rūpintis tautinės savimonės atgimimu, dr. Vinco Kudirkos dvasios atgaivinimu, dirbti, kad mokiniai jaustų savo tautinę savigarbą, pareigą, kad geriau domėtųsi Lietuvos istorija, savo šaknimis, dvasinės ir materialinės kultūros lobiais, namų aplinka, herojiškomis mūsų tautos kovomis dėl laisvės, rūpinomės, kad Lietuvos himnas mokyklose būtų giedamas ne tik lūpomis, bet ir širdimi, lankėme miesto mokyklas, rengėme jose atviras dvasinio patriotinio ugdymo pamokas.
Kun. A. Keinai aukojant šv. Mišias Karmelitų bažnyčioje, sekmadieniais visada sugužėdavo daug jaunimo, aktyviai dalyvaudavo Kudirkaičių organizacijos vadovė A. Šiaurienė, kudirkaičiai. Jie dalyvaudavo ir Švč. Sakramento adoracijose, religinėse procesijose. Kun. A. Keina būdavo kviečiamas dalyvauti Kudirkaičių renginiuose, vasaros stovyklose kaip šios organizacijos dvasios vadas, palaimindavo naujųjų organizacijos narių priesaiką.
Kauniečiai prisimena kun. A. Keinos aukotas šv. Mišias Kauno Senosiose kapinėse Vėlinių išvakarėse, Visų Šventųjų vakarą, prie paminklo Žuvome dėl Tėvynės, tą nuostabų dvasinio suartėjimo vakarą gyvai prisimenant mirusius savo artimuosius, žuvusius dėl Lietuvos. Deja, dabar šios tradicijos nebeliko...
Kun. A. Keina kaip ir a. a. mons. Alfonsas Svarinskas buvo tikras Bažnyčios karys, didelis Lietuvos patriotas, savo veikla paliudijęs bekompromisinį tikėjimą ir savo Tėvynės meilę, skaudžiai išgyvenęs dėl neteisybės, prisitaikėliškumo bei melo apraiškų. Jis kaip ir mons. A. Svarinskas rūpinosi Lietuvos gyvybingumo išsaugojimu, Kristaus tikėjimo sklaida. Nepaisydamas sovietinės valdžios draudimų, drąsiai katekizavo vaikus, dalyvavo Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos rengimo darbe, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikloje, kūrė bažnytinio bei visuomeninio gyvenimo, svarbesnių Lietuvos įvykių vaizdo metraščius, įamžino ir ne vieną Kudirkaičių organizacijos renginį. Svarbu, kad ši filmuota dokumentinė medžiaga išliktų.
Nuo 2008 metų, pablogėjus sveikatai, kun. A. Keina apsigyveno Vilniuje, lankė ligonius, kiek galėdamas dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje, talkino Šv. Onos, o vėliau Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiose.
Kunigo Algimanto Keinos veiklą gražiai apibūdino Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta: Kunigas Algimantas tapo gražiu kunigystės liudytoju, kuris net ir tamsiausių negandų metais drįso atviru žodžiu liudyti tiesą, stiprinti tikėjimą ir viltį tūkstančiams nuo okupacinės priespaudos kenčiančių tautiečių. Esame dėkingi Dievui, kad šioje žemiškoje kelionėje turėjome laimę sutikti tokį garbingą dvasininką, ištikimai kovojusį už Bažnyčios ir žmonių idealus.
Už a. a. kun. A. Keinos ir jo mirusių bendraminčių sielas šv. Mišios bus aukojamos sausio 18 d., sekmadienį, 10 val. Kauno Šv. Mikalojaus (Benediktinių) bažnyčioje (Benediktinių g. 8).
Zigmas Tamakauskas,
Kauno savivaldybės Švietimo tarybos narys, Lietuvos Sąjūdžio
Kauno skyriaus Švietimo komiteto pirmininkas
© 2015 XXI amžius
|