Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kardinolų kolegijos papildymas

Mindaugas Buika

Jauniausias pagal amžių Kardinolų kolegijos narys 53 metų Suanė Patita Painis Mafis (Tonga)

Romos kurijai – tik viena vieta

Katalikų pasaulyje atidžiai stebint dabar (sausio 12–19 dienomis) vykstančią apaštalinę popiežiaus Pranciškaus kelionę į Azijos valstybes Šri Lanką ir Filipinus, plačiai komentuojamas anksčiau Šventojo Tėvo paskelbtas sprendimas apie Kardinolų kolegijos papildymą 20 naujų narių, įskaitant 15 tų kardinolų, kurie dar nesulaukė 80 metų ribos ir bus vadinami elektoriais, nes galės dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimų konklavoje. „Kaip jau esu pranešęs, būsimąją vasario 14-ąją aš su džiaugsmu turėsiu konsistoriją, kurioje paskirsiu 15 naujų kardinolų, kurie atstovauja 14 šalių iš visų kontinentų. Tai patvirtina neišardomą ryšį tarp Romos Bažnyčios ir dalinių Bažnyčių visame pasaulyje“, – kalbėjo popiežius Pranciškus sausio 4 dieną po sekmadienio „Viešpaties angelas“ maldos. Kreipdamasis į dešimtis tūkstančių susirinkusiųjų į Šv. Petro aikštę, jis pranešė, kad kitą dieną po tos iškilmingos konsistorijos su naujaisiais kardinolais aukos šv. Mišias ir homilijoje, matyt, išsakys prasmingus palinkėjimus Bažnyčios hierarchams jų atsakingoje tarnystėje. Popiežius Pranciškus nurodė, kad šia proga į Romą kviečia visus pasaulio kardinolus, su kuriais susitikęs vasario 12–13 dienomis aptars svarbius Bažnyčios gyvenimo klausimus ir Vatikano institucijų reformą.

Ko ieškome?

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Jonui Krikštytojui ištarus: „Štai Dievo Avinėlis!“ (Jn 1, 36), du jo mokiniai pradėjo eiti įkandin Jėzaus. Jis atsigręžęs paklausė: „Ko ieškote?“. Galime numanyti, kas kirbėjo pirmųjų Kristaus mokinių viduje ir, praplečiant jų atsakymą, tariame: „Viešpatie, nuo šiol Tu esi mūsų naujasis Mokytojas, Tave trokštame pažinti ir gyventi panašiai taip, kaip Tu gyveni. Tad parodyk mums kelią, kuris veda į Tavuosius namus...“ (plg. 1 Jn 1, 38). „Ateikite ir pamatysite“, – lakoniškai bei draugiškai pakvietė Tas, kuris visus žmones kviečia laisvai sekti Juo, kad jų savęs atradimas Jame pranoktų tai, ką jie skausmingai prarado Edeno sode (plg. Pr 1, 27–28).

„Žmogus ieško Dievo. Kurdamas Dievas kiekvieną esybę pašaukia iš nebūties į buvimą. Apvainikuotas garbe ir didybe, žmogus, kaip ir angelai, gali pripažinti, koks nuostabus Viešpaties vardas visoje žemėje. Net per savo nuodėmę praradęs panašumą į Dievą, žmogus lieka savo Kūrėjo paveikslas. Jis tebetrokšta į buvimą jį pašaukusio Dievo. Visos religijos liudija, kad ieškoti Dievo neatsiejama nuo žmogaus esmės“, – skaitome katekizme. Taigi net ir tie, kurie atmeta Dievą, negali atsiriboti nuo savosios būtybės, kuri yra nekvestionuojamas liudijimas, kad egzistuoja aukštesnioji protingoji Esatis, kuri tik iš begalinio gailestingumo palaiko būtį savo maištingojo kūrinio, kurio kartais logiškai nemotyvuoti sprendimai gali tapti neprognozuojamu iššūkiu, skirtu dieviškosios kantrybės išbandymui.