Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Prisimenant Bažnyčios karį...

Sausio 16 dieną sukanka dveji metai, kai į Viešpaties namus iškeliavo kun. Algimantas Keina. Jis amžinam poilsiui atgulė savo gimtojoje žemėje – Naujojo Daugėliškio bažnyčios šventoriuje. Kunigo Algimanto veikla, jo krikščioniško bei tautinio Gėrio sklaida tarsi susijungė su čia dirbusių iškilių Lietuvos kunigų – Jono Burbos ir Julijono Steponavičiaus, sėjusių savo parapijiečių širdyse lietuvybės atgimimo sėklą, – dvasia. Ši parapija davė ir pirmąjį krikščionių misionierių, skelbusį Kristaus mokslą Kinijoje, kunigą jėzuitą Andrių Rudaminą.

Kun. A. Keina tikėjimo pradmenis gavo augdamas daugiavaikėje religingoje Marcelės ir Vytauto Keinų šeimoje, juos tvirtino matydamas parapijos bažnyčioje tuomet klebonavusio, o vėliau tapusio iškiliu Vilniaus arkivyskupu – Julijono Steponavičiaus – gyvą sielovadinės veiklos pavyzdį, spinduliuojantį jo tikėjimą bei patriotizmą. Gal tai ir nulėmė jaunojo Algimanto pasirinkimą būti kunigu. 1955 metais baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą, jis tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Nugalėjęs daromas kliūtis, kunigystę pasiekė 1962 metais. Kunigu jį įšventino vyskupas Petras Maželis. A. Keina darbavosi Naujosios Vilnios, Reškutėnų, Paringio, Valkininkų, Vilniaus, Kauno, Kavarsko, Uliūnų, Ėriškių parapijose. Ypač šiltai jo klebonavimą prisimena valkininkiečiai. Šios parapijos žmonėms kun. A. Keina tarnavo 23 metus. Čia jis ne tik nuoširdžiai bendravo su vietos žmonėmis, gydė jų dvasines žaizdas, bet ir sunkiomis sovietinės okupacijos sąlygomis sugebėjo suremontuoti bei restauruoti Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, rengė vaikus Pirmajai Komunijai, rūpinosi jų katekizacija.

Paminėtas didis pedagogas

Skirmantė Javaitytė

J. Murkos giminaičiai prie muziejui dovanojamų eksponatų

2014 m. gruodžio 17 d. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje paminėtos pedagogo, 58 knygų laidų autoriaus, vakarietiško švietimo propaguotojo, publicisto, visuomenės ir kultūros veikėjo, keturių vaikų tėvo Jono Murkos (1889–1945) 125-osios gimimo metinės.

Renginį pagerbė ir atsiminimo žodį tarė J. Murkos anūkai – Arvydas Garbaravičius, Giedrė Bulotaitė-Jurkūnienė ir Linas Bulota – bei svečiai – muziejininkė Jūratė Jagminienė, Šiaulių trečiojo amžiaus universiteto prorektorius Vaclovas Vingras, Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Rimas Budraitis ir Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto dekanė doc. dr. Erika Masiliauskienė. Susirinkusiuosius pasitiko virtuali paroda „Istorinės atminties spalvų retrospektyva. Jonas Murka – mokytojas iš pašaukimo“.