Kardinolų kolegijos papildymas Mindaugas Buika
|
Dominikas Mambertis (Prancūzija) |
|
Chozė Luisas Lakunza Mestrochuanas OAR (Panama) |
|
Manuelis Žozė Makarijas do Nasimentu Klementė (Portugalija) |
| Pjeras Ngujen Van Nonas (Vietnamas) |
|
Eduardas Menikelis (Italija) |
| Francis Ksavjeras Kriengsakas Kovitavanis
(Tailandas) |
| Albertas Suaresas Inda (Meksika) |
| Čalzas
Mong Bo SDB (Mjanmaras) |
| Beranejusas Demerevas Surafielis CM (Etiopija) |
|
Choze de Jezus Pimientas Rodrigesas (Kolumbija) |
|
Karlas Jozefas Rauberis (Vokietija) |
| Arlindas
Gomešas Furtadu (Žaliasis Kyšulys) |
| Džonas Ačerlis Dju (Naujoji Zelandija) |
|
Danielius Fernandas Sturla Beruetas SDB (Urugvajus) |
| Jauniausias pagal amžių Kardinolų kolegijos
narys 53 metų Suanė Patita Painis Mafis (Tonga) |
| Frančeskas Montenegras (Italija) |
| Rikardas Blaskesas Peresas (Ispanija) |
|
Luisas Ektoras Viljalbė (Argentina) |
| Luidžis de Madžistris (Italija) |
| Popiežius
Pranciškus su jauniausiu paskirtu kardinolu Tongos vyskupu Suane Mafiu
per praėjusią Vyskupų Sinodo asamblėją |
Romos kurijai tik viena vieta Katalikų pasaulyje atidžiai
stebint dabar (sausio 1219 dienomis) vykstančią apaštalinę popiežiaus Pranciškaus
kelionę į Azijos valstybes Šri Lanką ir Filipinus, plačiai komentuojamas anksčiau
Šventojo Tėvo paskelbtas sprendimas apie Kardinolų kolegijos papildymą 20 naujų
narių, įskaitant 15 tų kardinolų, kurie dar nesulaukė 80 metų ribos ir bus vadinami
elektoriais, nes galės dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimų konklavoje. Kaip jau
esu pranešęs, būsimąją vasario 14-ąją aš su džiaugsmu turėsiu konsistoriją, kurioje
paskirsiu 15 naujų kardinolų, kurie atstovauja 14 šalių iš visų kontinentų. Tai
patvirtina neišardomą ryšį tarp Romos Bažnyčios ir dalinių Bažnyčių visame pasaulyje,
kalbėjo popiežius Pranciškus sausio 4 dieną po sekmadienio Viešpaties angelas
maldos. Kreipdamasis į dešimtis tūkstančių susirinkusiųjų į Šv. Petro aikštę,
jis pranešė, kad kitą dieną po tos iškilmingos konsistorijos su naujaisiais kardinolais
aukos šv. Mišias ir homilijoje, matyt, išsakys prasmingus palinkėjimus Bažnyčios
hierarchams jų atsakingoje tarnystėje. Popiežius Pranciškus nurodė, kad šia proga
į Romą kviečia visus pasaulio kardinolus, su kuriais susitikęs vasario 1213 dienomis
aptars svarbius Bažnyčios gyvenimo klausimus ir Vatikano institucijų reformą.
Šios aplinkybės, ypač galimas kai kurių Šventojo Sosto
dikasterijų sujungimas ir išskirtinis dėmesys vietinių Bažnyčių ganytojams, matyt,
nulėmė, kad pirmą kartą į kardinolų kolegiją bus paskirtas tik vienas Romos kurijos
institucijos vadovas, naujasis Apaštališkosios Signatūros aukščiausio bažnytinio
tribunolo prefektas 63 metų arkivyskupas Dominikas Mambertis (Dominique Mamberti).
Šis Maroke gimęs, bet prancūzų tautybę turintis hierarchas yra labai patyręs Bažnyčios
diplomatas, keliose Afrikos šalyse buvo apaštališkasis nuncijus, o popiežius Benediktas
XVI jį buvo paskyręs Santykių su valstybėmis sekretoriumi, tai yra Vatikano užsienio
reikalų ministru. Tarp kitų keturių europiečių naujųjų kardinolų elektorių pirmiausia
reikia paminėti 66 metų Portugalijos sostinės Lisabonos tradiciškai patriarchu
tituluojamą arkivyskupą Manuelį Žozė Makariją do Nasimentu Klementę (Manuel Jose
Macario do Nascimento Clemente), kurį į šias atsakingas ganytojiškas pareigas
paskyrė popiežius Pranciškus 2013 metų gegužę. Kardinolu paskirtas Ispanijos vyskupų
konferencijos pirmininkas 72 metų Voljadolido arkivyskupas Rikardas Blaskesas
Peresas (Ricardo Blazquez Perez), žinomas ne tik kaip pastoracinės, bet ir socialinės
veiklos autoritetas. Beje, jeigu Lisabona žinoma kaip kardinoliška arkivyskupija,
tai dabartinis Valjadolido arkivyskupas taps tik trečiuoju kardinolu nuo šios
diecezijos įkūrimo XXI amžiuje. Taigi, Šventajam Tėvui, kuris nuolat pabrėžia
rūpinimąsi Bažnyčios periferijomis, skiriant ir naują Kardinolų kolegijos narį,
galioja kiti kriterijai, ne vien tik diecezijos statusas. Tai pasakytina ir apie
Italiją, kurios garsiosios Turino ir Venecijos arkivyskupijos iki šiol neturi
ganytojo kardinolo, bet į Kardinolų kolegiją paskirtas 75 metų Ankonos arkivyskupas
Eduardas Menikelis (Edoardo Menichelli) ir 68 metų Agridžento arkivyskupas Frančeskas
Montenegras (Francesco Montenegro). Pirmasis ganytojas yra plačiai žinomas artumu
vargšams ir pastangomis stiprinti šeimas jų sunkiose situacijose.
Agridžento arkivyskupijai (Sicilijos provincija) priklauso Lampedūzos sala su
tragiškomis atvykstančių afrikiečių pabėgėlių istorijomis ir atitinkamomis pastoracinėmis
iniciatyvomis jiems pagelbėti. Pagerbtas Vietnamo sostinės
ganytojas Azijai, didžiuliam kontinentui, kuriame krikščionių
dalis yra tikrai nepatenkinamai maža, todėl išskirtinai telktinos evangelizacijos
misijų pastangos. Popiežius Pranciškus šį kartą paskyrė tris kardinolus elektorius.
Kardinolų kolegijos nariu tampa komunistų valdomo Vietnamo sostinės Hanojaus 76
metų arkivyskupas Pjeras Ngujen Van Nonas (Pierre Nguyen Van Nhon). Vietnamas
prancūzų misionierių veiklos dėka dar kolonijiniais laikais tapo viena katalikiškiausių
Azijos valstybių: iš 80 milijonų šalies gyventojų apie 8 milijonai (taigi 10 proc.)
yra katalikai. Nuo 1976 metų, kai suvienytą šalį užvaldė komunistai, vietos katalikai
gauna jau šeštą kardinolą, tačiau Hanojus tapo kardinolišku tik antrą kartą. Tai
ir suprantama, nes dėl ganytojų skyrimo tarp Vietnamo režimo ir Vatikano vyksta
sunkios derybos, o diplomatiniai santykiai vis dar nėra atkurti. Todėl ir dabartinis
Hanojaus arkivyskupas, kuris popiežiaus Benedikto XVI sostinės ganytoju buvo paskirtas
dar 2010 metais ir ilgą laiką buvo Vietnamo vyskupų konferencijos pirmininku,
Kardinolų kolegijos nariu tapo tik dabar, kai jau yra viršijęs vyskupo atsistatydinimo
amžiaus ribą (75 metai), bet dar lieka ordinaru. Yra svarstymų, kad kita apaštalinė
popiežiaus Pranciškaus kelionė į Aziją (po pernykštės į Pietų Korėją ir dabar
į Šri Lanką ir Filipinus) bus nukreipta kaip tik į Vietnamą galimai siekiant užmegzti
diplomatinius santykius. Vietnamiečiai katalikai yra vieni labiausiai praktikuojančių
pasaulyje (daugiau nei 75 proc. tikinčiųjų dalyvauja sekmadienio pamaldose), o
dvasinių pašaukimų tiek daug, kad seminarijose vyksta rimta atranka.
Kitose dviejose Azijos šalyse, kurioms paskirti kardinolai elektoriai, katalikai
sudaro nedidelę mažumą ir tikrai galima jas laikyti bažnytinėmis periferijomis.
Pirmą kartą kardinolą turės Mjanmaro (buvusi Birma) katalikai, daug iškentę, kai
po šalies nepriklausomybės paskelbimo 1948 metais socialistinis režimas vykdė
represijas. Tuomet iš šalies buvo išvaryti visi užsienio misionieriai, nemažai
aktyvių Bažnyčios narių in odium fidei patyrė kankinystę. Dabar vyksta demokratizacijos
procesas, tikimasi, kad 2015-ųjų rudenį Mjanmare įvyks laisvi rinkimai. Šiame
laisvėjimo kontekste galima priimti tai, kad nedidelė šios šalies katalikų bendruomenė
(750 tūkstančių tikinčiųjų, kurie sudaro 1,3 proc. iš 51 milijono šalies gyventojų)
gauna kardinolą, kuriuo paskirtas 66 metų Jangono (didžiausio miesto) arkivyskupas
Čalzas Mong Bo (Charles Maung Bo) SDB. Šis salezietis ganytojas labai pasižymėjo
vienijant Mjanmaro gyventojus, nes dėl daugelio etninių grupių separatizmo apraiškų,
šią šalį vargina nuolatinės pilietinės kovos, prisidedančios prie karinės diktatūros
išlikimo. Kardinolą gavo nedidelė Tailando katalikų bendruomenė: iš 64 milijonų
šalies gyventojų tik 0,5 proc. priklauso Katalikų Bažnyčiai. Į Kardinolų kolegiją
paskirtas 65 metų šalies sostinės Bankoko arkivyskupas Francis Ksavjeras Kriengsakas
Kovitavanis (Francis Xavier Kriengsak Kovithavanij), kuris tapo antruoju Tailando
istorijoje tokį bažnytinį titulą gavusiu ganytoju. Dar gyvas ir jo pirmtakas,
86 metų Bankoko arkivyskupas emeritas kardinolas Maiklas Kitbunčas (Michael Kitbunchu),
taigi 320 tūkstančių katalikų bendruomenė turės net du Kardinolų kolegijos narius!
Kardinolu paskirtas Tongos vyskupas
Savo gimtajai Lotynų Amerikai, kuri laikoma labiausiai katalikišku pasaulio kontinentu
ir kuriame iš viso yra beveik pusė pasaulinės Katalikų Bažnyčios narių, šį kartą
popiežius Pranciškus paskyrė tris kardinolus elektorius. Nė vieno naujo kardinolo
negavo didžiausia pasaulyje katalikiška valstybė Brazilija, o šiuo atžvilgiu antroji,
Meksika, turės vieną paskirtąjį kardinolą elektorių. Juo tapo patyręs, 76 metų
sulaukęs palyginus nedidelės, tik 15-ąją vietą pagal tikinčiųjų gausą iš 90 Meksikos
diecezijų užimančios Morelijos arkivyskupas Albertas Suaresas Inda (Alberto Suarez
Inda), kuris šias pareigas užima beveik du dešimtmečius (buvo popiežiaus Jono
Pauliaus II paskirtas dar 1995 metais). Popiežius Pranciškus, matyt, į Moreliją
savo dėmesį atkreipė dėl to, kad čia, kaip ir visoje Mičoakano provincijoje, jau
ilgą laiką vyksta vadinamieji narkotikų karai tarp Meksikos federalinės policijos
bei kariuomenės ir vietinės mafijos kartelių. Morelijos arkivyskupo paskyrimu
į Kardinolų kolegiją Šventasis Tėvas norėjo pripažinti šio ganytojo pastangas
užgydyti tą žiaurų smurtinį konfliktą, dėl kurio labai kenčia civiliai gyventojai.
Antrą kartą per visą istoriją kardinolu paskirtas 55 metų Urugvajaus sostinės
Montevidėjo arkivyskupas Danielius Fernandas Sturla Beruetas (Daniel Fernando
Sturla Berhouet) SDB, kuris anksčiau buvo ypač žinomas savo veikla kaip salezietis
vienuolis, buvo šalies vienuolijų vyresniųjų sąjungos pirmininkas. Vienuolių misionierių
veiklos Lotynų Amerikoje įvertinimu reikėtų laikyti 70-mečio Davido diecezijos
vyskupo Chozės Luiso Lakunzos Mestrochuano (Jose Luis Lacunza Maestrojuan) OAR
paskyrimą pirmuoju Panamos kardinolu. Jis gimė Ispanijoje, į Panamą atvyko dar
būdamas jaunas kunigas augustinietis ir vadovavo šiai vienuolijai priklausančiam
katalikų universitetui. Afrikoje ir Okeanijoje (Ramiojo
vandenyno regionas) popiežius Pranciškus paskyrė po du kardinolus elektorius palyginus
nedidelėms bet jo širdžiai ir pastoraciniams rūpesčiams svarbioms diecezijoms.
Tik antrą kartą kardinolą gavo Etiopų apeigų Katalikų Bažnyčia. Juo tampa 66 metų
Etiopijos sostinės Adis Abebos arkivyskupas Beranejezusas Demerevas Surafielis
(Berhanejesus Demerew Sonraphiel) CM. Etiopija yra seniausia krikščioniška Afrikos
valstybė, tačiau dauguma gyventojų (daugiau kaip du trečdaliai) priklauso Etiopų
Stačiatikių Bažnyčiai. Dar apie 30 proc. tos Rytų Afrikos šalies gyventojų yra
musulmonai ir tik vienas procentas katalikai. Naujasis Kardinolų kolegijos narys
priklauso lazaristų vienuolijai (misijų kongregacijai), Adis Abebos diecezijai
vadovauja jau 15 metų, yra vadovavęs Etiopijos bei regioninėms vyskupų konferencijoms.
Pirmą kartą kardinolą turės didelė Žaliojo Kyšulio (salyno prie Vakarų Afrikos
krantų) valstybė. Juo paskirtas 65 metų Santjago de Kabo Verde vyskupas Arlindas
Gomešas Furtadu (Arlindo Gomes Furtado), savo diecezijai vadovaujantis jau 15
metų. Žaliasis Kyšulys, buvusi Portugalijos kolonija, nepriklausomybę pasiekusi
tik 1995 metais, turi apie pusę milijono gyventojų, tačiau dauguma (90 proc.)
yra katalikai. Tolimajame Okeanijos regione pagal nusistovėjusią tradiciją kardinolu
vėl paskirtas 66 metų Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono arkivyskupas Džonas
Ačerlis Dju (Johu Atcherley Dew). Kardinolais yra buvę ir ankstesni trys šios
strategiškai svarbios diecezijos ganytojai, įskaitant 84 metų arkivyskupą emeritą
kardinolą Tomą Stefordą Viljamsą (Thomas Stefford Williams). Du trečdaliai žemės
ūkio produkcijos gamybos ir eksporto supervalstybe vadinamos Naujosios Zelandijos
gyventojų yra protestantai (anglikonai ir presbiterionai), o katalikai sudaro
15 proc. Pagaliau visišku netikėtumu tapo 53 metų mažytės Tongos salyno karalystės
(iš gretimojo Polinezijos regiono) vyskupo Suanės Patitos Painio Mafio (Soane
Patita Paini Mafi) paskyrimas kardinolu, Tongos salose iš viso yra apie 100 tūkstančių
gyventojų, iš kurių 14 tūkstančių yra į vieną dieceziją sujungtų katalikų, kurių
ganytojas dabar bus pagal amžių jauniausias Kardinolų kolegijos narys.
Apaštalų įpėdinių nuopelnų pripažinimas Pranešdamas apie
naujų kardinolų elektorių paskyrimą, popiežius Pranciškus sakė, kad jis kardinolystę
suteiks penkiems vyresnio amžiaus (peržengusiems 80 metų ribą) hierarchams už
jų parodytą išskirtinę pastoracinę meilę Šventojo Sosto ir Bažnyčios tarnystėje.
Vyriausias tarp tokių pagerbtųjų yra 95 metų Manisaleso (Kolumbija) arkivyskupas
emeritas Choze de Jezus Pimientas Rodrigesas (Jose de Jezus Pimiento Rodriguez),
kurį į vyskupišką tarnystę prieš šešis dešimtmečius buvo paskyręs dar popiežius
Pijus XII ir kuris dalyvavo visose Vatikano II Susirinkimo sesijoje. Kardinolo
titulu pagerbtas ir 88 metų italas arkivyskupas Luidžis de Madžistris (Luigi de
Magistris), dirbęs įvairiose Šventojo Sosto institucijose ir iki 2003 metų vadovavęs
Apaštališkajai Penitenciatūrai. Į Kardinolų kolegiją paskirtas ir 81 metų vokiečių
arkivyskupas Karlas Jozefas Rauberis (Karl Josef Rauber), žymus Vatikano diplomatas,
apaštališkuoju nuncijumi dirbęs įvairiose šalyse, įskaitant pokomunistinę Moldovą
ir Vengriją, kurį laiką vadovavęs Šventojo Sosto diplomatus rengiančiai akademijai.
Kardinolo titulu popiežius Pranciškus pagerbė 80 metų savo gimtosios Argentinos
Tukumano arkivyskupą emeritą Luisą Ektorą Viljalbę (Luis Hector Villalba) bei
87 metų sulaukusį Ksai Ksai (Mozambikas) arkivyskupą emeritą Džulijų Duartę Lengą
(Julio Duarte Langa), kuris tos buvusios Portugalijos kolonijos diecezijos ganytoju
buvo beveik tris dešimtmečius labai sudėtingu politinių permainų laikotarpiu.
Šie pagerbtieji vyresnio amžiaus hierarchai atstovauja daugeliui kitų vyskupų,
kurie su tokiu pat pastoraciniu uolumu liudijo meilę Kristui ir Dievo žmonėms
dalinėse Bažnyčiose, Romos kurijoje ir Šventojo Sosto diplomatinėje tarnystėje,
kalbėjo popiežius Pranciškus sausio 4 dieną į Šv. Petro aikštę susirinkusiems
maldininkams. Jis kvietė melstis už naujuosius kardinolus, kad jie su atnaujinta
meile Kristui galėtų liudyti Jo Evangeliją ir savo pastoracine patirtimi prasmingai
pagelbėtų Šventajam Tėvui jo intensyvioje apaštalinėje tarnystėje.
Komentuodamas Šventojo Tėvo sprendimą dėl naujų kardinolų skyrimo Vatikano spaudos
tarnybos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis (Federico Lombardi)
pirmiausia priminė, kad dar pagal palaimintojo Pauliaus VI įvestą tvarką Kardinolų
kolegijoje turi būti 120 elektorių ir šiuo metu jau buvo susidarę dvylika atvirų
vietų. Paskyrus 15 naujų kardinolų elektorių, minėtasis limitas bus šiek tiek
viršytas, tačiau netrukus išsilygins kitiems kardinolams peržengiant 80 metų ribą.
Kitas svarbus popiežiaus Pranciškaus atlikto jau antrojo Kardinolų kolegijos papildymo
bruožas Bažnyčios visuotinumo pabrėžimas. Juk 15 paskirtųjų kardinolų elektorių
atstovauja keturiolikai pasaulio šalių, įskaitant net šešias tokias, kurios dar
iš viso nebuvo turėjusios kardinolo! Tokios tautinės įvairovės skiriant naujus
kardinolus iki šiol dar nėra buvę, kadangi su paskirtaisiais penkiais vyresnio
amžiaus kardinolais, kuriems daugiau nei 80 metų, iš viso atstovaujama net 18
šalių. Tėvas F. Lombardis atkreipė dėmesį, kad šį kartą naujuoju kardinolu elektoriumi
paskirtas tik vienas Romos kurijos atstovas, taip siekiant išlaikyti pusiausvyrą,
kad tarp visų kardinolų elektorių Vatikane dirbantys kardinolai sudarytų apie
ketvirtį jų bendro skaičiaus (iki šiol buvo 30 proc.). Buvo nurodyta, kad šį kartą
nė vieno kardinolo nepaskirta iš Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) ir tik penki
iš Europos, nes šių regionų kardinolų skaičius yra stabilus ir gerokai pralenkia
katalikų skaičiaus proporciją. Pavyzdžiui, JAV turi 75 milijonus katalikų ir net
11 kardinolų elektorių, o Filipinuose, kur šiuo metu lankosi popiežius Pranciškus,
yra 90 milijonų katalikų ir tik du kardinolai elektoriai. Kanadoje katalikų skaičius
neviršija 10 milijonų, bet ši šalis turi tris kardinolus elektorius. Pagaliau
patvirtinant, kad Šventasis Tėvas nėra saistomas istorines privilegijas primenančios
vadinamųjų kardinoliškų arkivyskupijų tradicijos, šį kartą jis nominavo diecezijų,
kurios niekada nebuvo atstovaujamos Kardinolų kolegijoje, ganytojus, ir tuos,
kurie neturi arkivyskupo titulo. Galbūt pirmą kartą būsimoje konsistorijoje kardinolais
taps net keturi paprasti vyskupai, pabrėžiant visą ganytojų, kaip apaštalų įpėdinių,
lygiavertiškumą ir pripažįstant jų nuopelnus. ©
2015 XXI amžius |