2015 m. sausio 16 d.    
Nr. 2
(2122)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai

Kardinolų kolegijos papildymas

Mindaugas Buika

Dominikas Mambertis (Prancūzija)

Chozė Luisas Lakunza
Mestrochuanas OAR (Panama)

Manuelis Žozė Makarijas do
Nasimentu Klementė (Portugalija)

Pjeras Ngujen
Van Nonas (Vietnamas)

Eduardas Menikelis (Italija)

Francis Ksavjeras Kriengsakas
Kovitavanis (Tailandas)

Albertas Suaresas Inda (Meksika)

Čalzas Mong Bo SDB (Mjanmaras)

Beranejusas Demerevas
Surafielis CM (Etiopija)

Choze de Jezus Pimientas
Rodrigesas (Kolumbija)

Karlas Jozefas Rauberis (Vokietija)

Arlindas Gomešas Furtadu
(Žaliasis Kyšulys)

Džonas Ačerlis Dju (Naujoji Zelandija)

Danielius Fernandas Sturla
Beruetas SDB (Urugvajus)

Jauniausias pagal amžių
Kardinolų kolegijos narys 53 metų
Suanė Patita Painis Mafis (Tonga)

Frančeskas Montenegras (Italija)

Rikardas Blaskesas Peresas (Ispanija)

Luisas Ektoras Viljalbė (Argentina)

Luidžis de Madžistris (Italija)

Popiežius Pranciškus su jauniausiu
paskirtu kardinolu Tongos vyskupu
Suane Mafiu per praėjusią
Vyskupų Sinodo asamblėją

Romos kurijai – tik viena vieta

Katalikų pasaulyje atidžiai stebint dabar (sausio 12–19 dienomis) vykstančią apaštalinę popiežiaus Pranciškaus kelionę į Azijos valstybes Šri Lanką ir Filipinus, plačiai komentuojamas anksčiau Šventojo Tėvo paskelbtas sprendimas apie Kardinolų kolegijos papildymą 20 naujų narių, įskaitant 15 tų kardinolų, kurie dar nesulaukė 80 metų ribos ir bus vadinami elektoriais, nes galės dalyvauti naujo Popiežiaus rinkimų konklavoje. „Kaip jau esu pranešęs, būsimąją vasario 14-ąją aš su džiaugsmu turėsiu konsistoriją, kurioje paskirsiu 15 naujų kardinolų, kurie atstovauja 14 šalių iš visų kontinentų. Tai patvirtina neišardomą ryšį tarp Romos Bažnyčios ir dalinių Bažnyčių visame pasaulyje“, – kalbėjo popiežius Pranciškus sausio 4 dieną po sekmadienio „Viešpaties angelas“ maldos. Kreipdamasis į dešimtis tūkstančių susirinkusiųjų į Šv. Petro aikštę, jis pranešė, kad kitą dieną po tos iškilmingos konsistorijos su naujaisiais kardinolais aukos šv. Mišias ir homilijoje, matyt, išsakys prasmingus palinkėjimus Bažnyčios hierarchams jų atsakingoje tarnystėje. Popiežius Pranciškus nurodė, kad šia proga į Romą kviečia visus pasaulio kardinolus, su kuriais susitikęs vasario 12–13 dienomis aptars svarbius Bažnyčios gyvenimo klausimus ir Vatikano institucijų reformą.

Šios aplinkybės, ypač galimas kai kurių Šventojo Sosto dikasterijų sujungimas ir išskirtinis dėmesys vietinių Bažnyčių ganytojams, matyt, nulėmė, kad pirmą kartą į kardinolų kolegiją bus paskirtas tik vienas Romos kurijos institucijos vadovas, naujasis Apaštališkosios Signatūros aukščiausio bažnytinio tribunolo prefektas 63 metų arkivyskupas Dominikas Mambertis (Dominique Mamberti). Šis Maroke gimęs, bet prancūzų tautybę turintis hierarchas yra labai patyręs Bažnyčios diplomatas, keliose Afrikos šalyse buvo apaštališkasis nuncijus, o popiežius Benediktas XVI jį buvo paskyręs Santykių su valstybėmis sekretoriumi, tai yra Vatikano užsienio reikalų ministru. Tarp kitų keturių europiečių naujųjų kardinolų elektorių pirmiausia reikia paminėti 66 metų Portugalijos sostinės Lisabonos tradiciškai patriarchu tituluojamą arkivyskupą Manuelį Žozė Makariją do Nasimentu Klementę (Manuel Jose Macario do Nascimento Clemente), kurį į šias atsakingas ganytojiškas pareigas paskyrė popiežius Pranciškus 2013 metų gegužę. Kardinolu paskirtas Ispanijos vyskupų konferencijos pirmininkas 72 metų Voljadolido arkivyskupas Rikardas Blaskesas Peresas (Ricardo Blazquez Perez), žinomas ne tik kaip pastoracinės, bet ir socialinės veiklos autoritetas. Beje, jeigu Lisabona žinoma kaip kardinoliška arkivyskupija, tai dabartinis Valjadolido arkivyskupas taps tik trečiuoju kardinolu nuo šios diecezijos įkūrimo XXI amžiuje. Taigi, Šventajam Tėvui, kuris nuolat pabrėžia rūpinimąsi Bažnyčios periferijomis, skiriant ir naują Kardinolų kolegijos narį, galioja kiti kriterijai, ne vien tik diecezijos statusas. Tai pasakytina ir apie Italiją, kurios garsiosios Turino ir Venecijos arkivyskupijos iki šiol neturi ganytojo kardinolo, bet į Kardinolų kolegiją paskirtas 75 metų Ankonos arkivyskupas Eduardas Menikelis (Edoardo Menichelli) ir 68 metų Agridžento arkivyskupas Frančeskas Montenegras (Francesco Montenegro). Pirmasis ganytojas yra plačiai žinomas artumu vargšams ir pastangomis stiprinti šeimas jų sunkiose situacijose.

Agridžento arkivyskupijai (Sicilijos provincija) priklauso Lampedūzos sala su tragiškomis atvykstančių afrikiečių pabėgėlių istorijomis ir atitinkamomis pastoracinėmis iniciatyvomis jiems pagelbėti.

Pagerbtas Vietnamo sostinės ganytojas

Azijai, didžiuliam kontinentui, kuriame krikščionių dalis yra tikrai nepatenkinamai maža, todėl išskirtinai telktinos evangelizacijos misijų pastangos. Popiežius Pranciškus šį kartą paskyrė tris kardinolus elektorius. Kardinolų kolegijos nariu tampa komunistų valdomo Vietnamo sostinės Hanojaus 76 metų arkivyskupas Pjeras Ngujen Van Nonas (Pierre Nguyen Van Nhon). Vietnamas prancūzų misionierių veiklos dėka dar kolonijiniais laikais tapo viena katalikiškiausių Azijos valstybių: iš 80 milijonų šalies gyventojų apie 8 milijonai (taigi 10 proc.) yra katalikai. Nuo 1976 metų, kai suvienytą šalį užvaldė komunistai, vietos katalikai gauna jau šeštą kardinolą, tačiau Hanojus tapo kardinolišku tik antrą kartą. Tai ir suprantama, nes dėl ganytojų skyrimo tarp Vietnamo režimo ir Vatikano vyksta sunkios derybos, o diplomatiniai santykiai vis dar nėra atkurti. Todėl ir dabartinis Hanojaus arkivyskupas, kuris popiežiaus Benedikto XVI sostinės ganytoju buvo paskirtas dar 2010 metais ir ilgą laiką buvo Vietnamo vyskupų konferencijos pirmininku, Kardinolų kolegijos nariu tapo tik dabar, kai jau yra viršijęs vyskupo atsistatydinimo amžiaus ribą (75 metai), bet dar lieka ordinaru. Yra svarstymų, kad kita apaštalinė popiežiaus Pranciškaus kelionė į Aziją (po pernykštės į Pietų Korėją ir dabar į Šri Lanką ir Filipinus) bus nukreipta kaip tik į Vietnamą galimai siekiant užmegzti diplomatinius santykius. Vietnamiečiai katalikai yra vieni labiausiai praktikuojančių pasaulyje (daugiau nei 75 proc. tikinčiųjų dalyvauja sekmadienio pamaldose), o dvasinių pašaukimų tiek daug, kad seminarijose vyksta rimta atranka.

Kitose dviejose Azijos šalyse, kurioms paskirti kardinolai elektoriai, katalikai sudaro nedidelę mažumą ir tikrai galima jas laikyti bažnytinėmis periferijomis. Pirmą kartą kardinolą turės Mjanmaro (buvusi Birma) katalikai, daug iškentę, kai po šalies nepriklausomybės paskelbimo 1948 metais socialistinis režimas vykdė represijas. Tuomet iš šalies buvo išvaryti visi užsienio misionieriai, nemažai aktyvių Bažnyčios narių „in odium fidei“ patyrė kankinystę. Dabar vyksta demokratizacijos procesas, tikimasi, kad 2015-ųjų rudenį Mjanmare įvyks laisvi rinkimai. Šiame laisvėjimo kontekste galima priimti tai, kad nedidelė šios šalies katalikų bendruomenė (750 tūkstančių tikinčiųjų, kurie sudaro 1,3 proc. iš 51 milijono šalies gyventojų) gauna kardinolą, kuriuo paskirtas 66 metų Jangono (didžiausio miesto) arkivyskupas Čalzas Mong Bo (Charles Maung Bo) SDB. Šis salezietis ganytojas labai pasižymėjo vienijant Mjanmaro gyventojus, nes dėl daugelio etninių grupių separatizmo apraiškų, šią šalį vargina nuolatinės pilietinės kovos, prisidedančios prie karinės diktatūros išlikimo. Kardinolą gavo nedidelė Tailando katalikų bendruomenė: iš 64 milijonų šalies gyventojų tik 0,5 proc. priklauso Katalikų Bažnyčiai. Į Kardinolų kolegiją paskirtas 65 metų šalies sostinės Bankoko arkivyskupas Francis Ksavjeras Kriengsakas Kovitavanis (Francis Xavier Kriengsak Kovithavanij), kuris tapo antruoju Tailando istorijoje tokį bažnytinį titulą gavusiu ganytoju. Dar gyvas ir jo pirmtakas, 86 metų Bankoko arkivyskupas emeritas kardinolas Maiklas Kitbunčas (Michael Kitbunchu), taigi 320 tūkstančių katalikų bendruomenė turės net du Kardinolų kolegijos narius!

Kardinolu paskirtas Tongos vyskupas

Savo gimtajai Lotynų Amerikai, kuri laikoma labiausiai katalikišku pasaulio kontinentu ir kuriame iš viso yra beveik pusė pasaulinės Katalikų Bažnyčios narių, šį kartą popiežius Pranciškus paskyrė tris kardinolus elektorius. Nė vieno naujo kardinolo negavo didžiausia pasaulyje katalikiška valstybė Brazilija, o šiuo atžvilgiu antroji, Meksika, turės vieną paskirtąjį kardinolą elektorių. Juo tapo patyręs, 76 metų sulaukęs palyginus nedidelės, tik 15-ąją vietą pagal tikinčiųjų gausą iš 90 Meksikos diecezijų užimančios Morelijos arkivyskupas Albertas Suaresas Inda (Alberto Suarez Inda), kuris šias pareigas užima beveik du dešimtmečius (buvo popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas dar 1995 metais). Popiežius Pranciškus, matyt, į Moreliją savo dėmesį atkreipė dėl to, kad čia, kaip ir visoje Mičoakano provincijoje, jau ilgą laiką vyksta vadinamieji narkotikų karai tarp Meksikos federalinės policijos bei kariuomenės ir vietinės mafijos kartelių. Morelijos arkivyskupo paskyrimu į Kardinolų kolegiją Šventasis Tėvas norėjo pripažinti šio ganytojo pastangas užgydyti tą žiaurų smurtinį konfliktą, dėl kurio labai kenčia civiliai gyventojai. Antrą kartą per visą istoriją kardinolu paskirtas 55 metų Urugvajaus sostinės Montevidėjo arkivyskupas Danielius Fernandas Sturla Beruetas (Daniel Fernando Sturla Berhouet) SDB, kuris anksčiau buvo ypač žinomas savo veikla kaip salezietis vienuolis, buvo šalies vienuolijų vyresniųjų sąjungos pirmininkas. Vienuolių misionierių veiklos Lotynų Amerikoje įvertinimu reikėtų laikyti 70-mečio Davido diecezijos vyskupo Chozės Luiso Lakunzos Mestrochuano (Jose Luis Lacunza Maestrojuan) OAR paskyrimą pirmuoju Panamos kardinolu. Jis gimė Ispanijoje, į Panamą atvyko dar būdamas jaunas kunigas augustinietis ir vadovavo šiai vienuolijai priklausančiam katalikų universitetui.

Afrikoje ir Okeanijoje (Ramiojo vandenyno regionas) popiežius Pranciškus paskyrė po du kardinolus elektorius palyginus nedidelėms bet jo širdžiai ir pastoraciniams rūpesčiams svarbioms diecezijoms. Tik antrą kartą kardinolą gavo Etiopų apeigų Katalikų Bažnyčia. Juo tampa 66 metų Etiopijos sostinės Adis Abebos arkivyskupas Beranejezusas Demerevas Surafielis (Berhanejesus Demerew Sonraphiel) CM. Etiopija yra seniausia krikščioniška Afrikos valstybė, tačiau dauguma gyventojų (daugiau kaip du trečdaliai) priklauso Etiopų Stačiatikių Bažnyčiai. Dar apie 30 proc. tos Rytų Afrikos šalies gyventojų yra musulmonai ir tik vienas procentas – katalikai. Naujasis Kardinolų kolegijos narys priklauso lazaristų vienuolijai (misijų kongregacijai), Adis Abebos diecezijai vadovauja jau 15 metų, yra vadovavęs Etiopijos bei regioninėms vyskupų konferencijoms. Pirmą kartą kardinolą turės didelė Žaliojo Kyšulio (salyno prie Vakarų Afrikos krantų) valstybė. Juo paskirtas 65 metų Santjago de Kabo Verde vyskupas Arlindas Gomešas Furtadu (Arlindo Gomes Furtado), savo diecezijai vadovaujantis jau 15 metų. Žaliasis Kyšulys, buvusi Portugalijos kolonija, nepriklausomybę pasiekusi tik 1995 metais, turi apie pusę milijono gyventojų, tačiau dauguma (90 proc.) yra katalikai. Tolimajame Okeanijos regione pagal nusistovėjusią tradiciją kardinolu vėl paskirtas 66 metų Naujosios Zelandijos sostinės Velingtono arkivyskupas Džonas Ačerlis Dju (Johu Atcherley Dew). Kardinolais yra buvę ir ankstesni trys šios strategiškai svarbios diecezijos ganytojai, įskaitant 84 metų arkivyskupą emeritą kardinolą Tomą Stefordą Viljamsą (Thomas Stefford Williams). Du trečdaliai žemės ūkio produkcijos gamybos ir eksporto supervalstybe vadinamos Naujosios Zelandijos gyventojų yra protestantai (anglikonai ir presbiterionai), o katalikai sudaro 15 proc. Pagaliau visišku netikėtumu tapo 53 metų mažytės Tongos salyno karalystės (iš gretimojo Polinezijos regiono) vyskupo Suanės Patitos Painio Mafio (Soane Patita Paini Mafi) paskyrimas kardinolu, Tongos salose iš viso yra apie 100 tūkstančių gyventojų, iš kurių 14 tūkstančių yra į vieną dieceziją sujungtų katalikų, kurių ganytojas dabar bus pagal amžių jauniausias Kardinolų kolegijos narys.

Apaštalų įpėdinių nuopelnų pripažinimas

Pranešdamas apie naujų kardinolų elektorių paskyrimą, popiežius Pranciškus sakė, kad jis kardinolystę suteiks penkiems vyresnio amžiaus (peržengusiems 80 metų ribą) hierarchams už jų parodytą išskirtinę pastoracinę meilę Šventojo Sosto ir Bažnyčios tarnystėje. Vyriausias tarp tokių pagerbtųjų yra 95 metų Manisaleso (Kolumbija) arkivyskupas emeritas Choze de Jezus Pimientas Rodrigesas (Jose de Jezus Pimiento Rodriguez), kurį į vyskupišką tarnystę prieš šešis dešimtmečius buvo paskyręs dar popiežius Pijus XII ir kuris dalyvavo visose Vatikano II Susirinkimo sesijoje. Kardinolo titulu pagerbtas ir 88 metų italas arkivyskupas Luidžis de Madžistris (Luigi de Magistris), dirbęs įvairiose Šventojo Sosto institucijose ir iki 2003 metų vadovavęs Apaštališkajai Penitenciatūrai. Į Kardinolų kolegiją paskirtas ir 81 metų vokiečių arkivyskupas Karlas Jozefas Rauberis (Karl Josef Rauber), žymus Vatikano diplomatas, apaštališkuoju nuncijumi dirbęs įvairiose šalyse, įskaitant pokomunistinę Moldovą ir Vengriją, kurį laiką vadovavęs Šventojo Sosto diplomatus rengiančiai akademijai. Kardinolo titulu popiežius Pranciškus pagerbė 80 metų savo gimtosios Argentinos Tukumano arkivyskupą emeritą Luisą Ektorą Viljalbę (Luis Hector Villalba) bei 87 metų sulaukusį Ksai Ksai (Mozambikas) arkivyskupą emeritą Džulijų Duartę Lengą (Julio Duarte Langa), kuris tos buvusios Portugalijos kolonijos diecezijos ganytoju buvo beveik tris dešimtmečius labai sudėtingu politinių permainų laikotarpiu. Šie pagerbtieji vyresnio amžiaus hierarchai atstovauja daugeliui kitų vyskupų, kurie su tokiu pat pastoraciniu uolumu liudijo meilę Kristui ir Dievo žmonėms dalinėse Bažnyčiose, Romos kurijoje ir Šventojo Sosto diplomatinėje tarnystėje“, – kalbėjo popiežius Pranciškus sausio 4 dieną į Šv. Petro aikštę susirinkusiems maldininkams. Jis kvietė melstis už naujuosius kardinolus, kad jie su atnaujinta meile Kristui galėtų liudyti Jo Evangeliją ir savo pastoracine patirtimi prasmingai pagelbėtų Šventajam Tėvui jo intensyvioje apaštalinėje tarnystėje.

Komentuodamas Šventojo Tėvo sprendimą dėl naujų kardinolų skyrimo Vatikano spaudos tarnybos direktorius jėzuitas kunigas Federikas Lombardis (Federico Lombardi) pirmiausia priminė, kad dar pagal palaimintojo Pauliaus VI įvestą tvarką Kardinolų kolegijoje turi būti 120 elektorių ir šiuo metu jau buvo susidarę dvylika „atvirų“ vietų. Paskyrus 15 naujų kardinolų elektorių, minėtasis limitas bus šiek tiek viršytas, tačiau netrukus išsilygins kitiems kardinolams peržengiant 80 metų ribą. Kitas svarbus popiežiaus Pranciškaus atlikto jau antrojo Kardinolų kolegijos papildymo bruožas – Bažnyčios visuotinumo pabrėžimas. Juk 15 paskirtųjų kardinolų elektorių atstovauja keturiolikai pasaulio šalių, įskaitant net šešias tokias, kurios dar iš viso nebuvo turėjusios kardinolo! Tokios tautinės įvairovės skiriant naujus kardinolus iki šiol dar nėra buvę, kadangi su paskirtaisiais penkiais vyresnio amžiaus kardinolais, kuriems daugiau nei 80 metų, iš viso atstovaujama net 18 šalių. Tėvas F. Lombardis atkreipė dėmesį, kad šį kartą naujuoju kardinolu elektoriumi paskirtas tik vienas Romos kurijos atstovas, taip siekiant išlaikyti pusiausvyrą, kad tarp visų kardinolų elektorių Vatikane dirbantys kardinolai sudarytų apie ketvirtį jų bendro skaičiaus (iki šiol buvo 30 proc.). Buvo nurodyta, kad šį kartą nė vieno kardinolo nepaskirta iš Šiaurės Amerikos (JAV ir Kanados) ir tik penki iš Europos, nes šių regionų kardinolų skaičius yra stabilus ir gerokai pralenkia katalikų skaičiaus proporciją. Pavyzdžiui, JAV turi 75 milijonus katalikų ir net 11 kardinolų elektorių, o Filipinuose, kur šiuo metu lankosi popiežius Pranciškus, yra 90 milijonų katalikų ir tik du kardinolai elektoriai. Kanadoje katalikų skaičius neviršija 10 milijonų, bet ši šalis turi tris kardinolus elektorius. Pagaliau patvirtinant, kad Šventasis Tėvas nėra saistomas istorines privilegijas primenančios vadinamųjų kardinoliškų arkivyskupijų tradicijos, šį kartą jis nominavo diecezijų, kurios niekada nebuvo atstovaujamos Kardinolų kolegijoje, ganytojus, ir tuos, kurie neturi arkivyskupo titulo. Galbūt pirmą kartą būsimoje konsistorijoje kardinolais taps net keturi paprasti vyskupai, pabrėžiant visą ganytojų, kaip apaštalų įpėdinių, lygiavertiškumą ir pripažįstant jų nuopelnus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija