|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Nuoširdus Bažnyčios tarnas
AA kun. Viktoras BRUSOKAS
Sausio 17 dieną po ilgos ir sunkios ligos Marijampolėje mirė Kauno arkivyskupijos kunigas jubiliatas Viktoras Brusokas. Jis gimė 1935 metų gegužės 16 dieną Marijampolės rajone, Amalviškių kaime, ūkininkų šeimoje. 19421946 metais mokėsi Daukšių pradinėje mokykloje, vėliau Gudelių progimnazijoje bei Igliaukos vidurinėje mokykloje, kurią baigė 1954 metais. Vos spėjęs susipažinti su naujuoju Daukšių parapijos klebonu kun. Pranu Liutvinu, tų pačių metų rudenį buvo pašauktas į karinę tarnybą. 1957 metais grįžęs iš tarnybos rado klebono jau suremontuotą karo metais apgriautą bažnyčią. Kiek daugiau kaip metus dirbo kolūkyje. Vis dėlto gimtosios parapijos klebono pavyzdys paskatino ir Viktorą siekti kunigystės. Jausdamas pašaukimą 1958 metais įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1963 m. balandžio 8 d. V. Brusokui buvo suteikti subdiakono, kitą dieną diakono šventimai, o balandžio 10-ąją kunigo šventimus jam suteikė vyskupas Petras Maželis. Pirmoji kun. V. Brusoko tarnystės vieta buvo Kauno Švč. Jėzaus Širdies (Šančių) parapija, kurioje buvo paskirtas vikaro pareigoms. Šioje parapijoje jis darbavosi daugiau kaip penkerius metus. 1968 metų gruodį, visai prieš pat Kalėdas, kunigas Viktoras buvo paskirtas Kauno Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaru. Be jokios abejonės, jaunasis kunigas tada dar nė nenutuokė, kokį didelį darbą jam vėliau reikės atlikti šioje parapijoje. 1972 metų birželį jis vėl buvo iškeltas vikaru šįkart į Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčią. Ten dirbo neilgai, apie devynis mėnesius, nes pašlijo sveikata, ir kunigas prašė vyskupą leisti išvykti atostogų pasigydyti, taip pat pageidavo, kad būtų atleistas nuo tuo metu privalomų pakartotinių teologijos egzaminų, nes, jausdamasis blogai, negalėjo tinkamai jiems pasirengti. 1973 metų kovą kun. V. Brusokas buvo paskirtas nedidelės Alėjų parapijos administratoriumi, kur darbavosi apie pusantrų metų, o 1974 metų rugpjūtį Krakių parapijos administratoriumi. Šiai parapijai jam buvo lemta vadovauti šešiolika metų. Gero būdo, nuotaikingas klebonas patraukė parapijiečių širdis, tiesa, nepavyko išvengti ir priekaištų, kurie, atrodo, buvo inspiruoti Bažnyčiai priešiškos aplinkos. Kunigas Viktoras stengėsi rasti kontaktą su įvairiais žmonėmis, ir tos jo pastangos kai kam užkliūdavo. Tiek bažnytinėje, tiek civilinės valdžios aplinkoje pasitaikydavo žmonių, kuriems toks kunigo energingumas atrodydavo netinkamas. 1976 metais jis kurį laiką aptarnavo taip pat ir Pajieslio parapiją, o 1977 metais gavo vyskupo skyrimą Seirijų parapijos klebonu, tačiau, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, šis skyrimas buvo atšauktas, ir kunigas toliau liko dirbti Krakėse. 1978 metais jis jau oficialiai paskiriamas taip pat ir Pajieslio parapijos administratoriumi. 1990 metų gegužę kun. V. Brusokas paskiriamas Kelmės ir Šaltinių parapijų klebonu. Ten jis darbavosi trejus metus. 1993 metais, pablogėjus sveikatai, jo paties prašymu kardinolas Vincentas Sladkevičius atleido kunigą Viktorą iš Kelmės ir Šaltinių parapijų klebono pareigų ir paskyrė Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos altaristu-vikaru, tačiau šiose pareigose jam teko pabūti tik porą metų. Tuo metu vyko Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios atstatymo darbai. Tuometinis parapijos klebonas būsimasis vyskupas Eugenijus Bartulis buvo perkeltas į kitas pareigas, o kunigas Viktoras paskirtas Prisikėlimo parapijos klebonu. Jam taip pat buvo pavesta Tautos šventovės atstatymo darbų priežiūra. Kunigas Viktoras labai rūpinosi surinkti pakankamai aukų atstatymo darbams, džiaugėsi gyvąja Bažnyčia. Jo gyvas ir nuotaikingas būdas padėjo įveikti nemažai sunkumų, kurie tuo metu persekiojo bažnyčios atstatymo darbus. Kristaus Prisikėlimo parapijos klebonu kun. V. Brusokas išbuvo septynerius metus, kol galiausiai sveikata nebeleido pakelti vis didėjančios darbų naštos. 2002 metų kovą jis vėl buvo paskirtas Kristaus Prisikėlimo parapijos altaristu. Arkivyskupas savo paskyrimo rašte ypač dėkojo kunigui Viktorui už rūpestingai eitas klebono pareigas bei nuveiktus darbus atstatant Paminklinę Kristaus Prisikėlimo bažnyčią. Ir būdamas altaristu kun. V. Brusokas, kiek leido jėgos, tarnavo tikintiesiems, aktyviai dalyvavo kunigų bendruomenės gyvenime. 2009 metais, sveikatai dar labiau susilpnėjus, apsigyveno Marijampolės specialiuosiuose socialinės globos namuose. Rūpestingai prižiūrimas, šiek tiek buvo ir sustiprėjęs, tačiau įsisenėjusi liga galiausiai paėmė viršų. Kun. V. Brusokas konfratrų ir jį pažinojusiųjų atmintyje visuomet išliks kaip nuoširdus Bažnyčios tarnas, visuomet jautęs atsakomybę už jam pavestas pareigas, siekęs atviro ir nuoširdaus dialogo. Kun. V. Brusokas buvo pašarvotas Specialiųjų socialinės globos namų koplyčioje, o sekmadienį perkeltas į Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčią ir pašarvotas kartu su dieną anksčiau mirusiu kan. Algimantu Kajacku. Laidotuvių šv. Mišios už abu kunigus Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčioje aukotos sausio 19 dieną, pirmadienį, 12 val. (išsamiau apie tai kan. A. V. Kajacko nekrologe). Pamokslą sakė kan. A. V. Kajacko bendrakursis Kupiškio altaristas g. kan. Vladas Rabašauskas. Jis išskyrė kunigo Viktoro paprastumą bei uolią tarnystę Dievui ir žmonėms. Po šv. Mišių kun. V. Brusokas, jo paties pageidavimu, išlydėtas į gimtuosius Daukšius. Čia, prie Šv. Jurgio bažnyčios, gausios laidotuvių procesijos laukė nemažas parapijiečių būrys. Karstas su kun. V. Brusoko palaikais buvo įneštas į bažnyčią. Joje dar pasimelsta už iš šios parapijos kilusį kunigą, o Šiaulių vyskupas E. Bartulis prisiminė tą laiką, kai jaunas, ką tik kunigu įšventintas Viktoras dirbo jo gimtosios Šančių parapijos vikaru. Tada vyskupas buvo dar jaunuolis, bet jau kalbėdavosi su vikaru įvairiais tikėjimo klausimais galbūt ir tie pokalbiai su juo turėjo įtakos, kad vyskupas pasirinko kunigystę. Vėliau, jau dirbant Kaune, Kristaus Prisikėlimo parapijoje, vėl susidūrė jų keliai. Paskui karstas išneštas į Daukšių bažnyčios šventorių. Prie kapo duobės žodį tarė jo krikšto dukra ir Kėdainių Sąjūdžio atstovė. Kun. V. Brusokas palaidotas šalia buvusio Daukšių klebono kun. Jono Kubiliaus (1902 10 2019311984 02 02). Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios vikaras kun. Slavomiras Kšyštofas Brevčynskis, drauge su klebonu prel. Juozu Pečiukoniu aptarnaujantis Daukšių parapiją, džiaugėsi, kad iš šios parapijos kilęs kunigas amžinojo poilsio atgulė šios bažnyčios šventoriuje, kur jis bus visada šalia parapijiečių. Amžinąjį atilsį duok ištikimam savo tarnui, Viešpatie!
Pagal Kauno arkivyskupijos kurijos pranešimą
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |