Giedojimų vakaras
|
Vakaro dalyviai gieda Kalėdų giesmes
|
Visuotinėje Bažnyčioje sausio 6-oji Trijų Karalių iškilmė. Šį šventinį vakarą Klaipėdos etnokultūros centras sukvietė miestelėnus ir svečius į Tradicinių giedojimų vakarą Bernelis gimė Betliejuj. Trys Karaliai su Kalėdų giesmėmis. Pirmą kartą Tradicinių giedojimų renginių cikle dėmesys skirtas tradicinėms liaudies Kalėdų giesmėms. Vakaro svečiai Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos liaudiškojo giedojimo kolektyvas, vadovaujamas V. Budreckio.
Sveikindamas pilnutėlę vakaro dalyvių salę, kun. dr. Saulius Stumbra džiaugėsi, jog visi atėjo pasidalinti Kalėdų stebuklo džiaugsmu. Pristatydamas vakaro temą, apgailestavo, jog, deja, kalėdinės giesmės mažai patenka į tyrėjų akiratį ir šalia populiarių Kalėdinių melodijų savų nežinoma.
Tradicinės liaudiškosios Kalėdų giesmės savo pavadinimu mena lotynišką žodį calendae (pirmoji mėnesio diena). Šio laikotarpio giesmės prasideda Advento giesmėmis ir baigiasi Trijų Karalių švente, pasakojo kunigas. Vakarų tradicijoje Kalėdų giesmės-himnai žinomi maždaug nuo IV amžiaus, daugelio jų kūrėjai buvo žymūs to meto Bažnyčios tėvai (pavyzdžiui: šv. Abraziejui priskiriama Veni Redemptor gentium).
Šalia liturginių kalėdinių giesmių ir himnų liaudies tradicijoje populiarios ir neliturginės giesmės. Pirmoji lietuviška Kalėdų giesmė Bernelis gimė mumus išspausdinta dar M. Mažvydo Katekizme 1547 metais. Gal nuo šios giesmės pavadinimo ir Kalėdinės giesmės dažnai liaudyje buvo vadinamos Berneliais. Daugiausia katalikiškų giesmių randame vysk. M. Valančiaus Kantičkose. Ten yra tik 9 giesmės, skirtos Kalėdų liturginiam laikui, jų turinys biblinis, atpasakojantis tų stebuklingų įvykių turinį, pristatantis to įvykio dalyvius. Giesmių tekstų tematika nuo Viešpaties gimimo iki pirmojo Jėzaus stebuklo Galilėjos Kanoje. Melodijos labai savitos ir įvairios, nuo prakilnių, džiugių iki ramių, beveik lopšines primenančių, kalbėjo kun. dr. S. Stumbra.
Vakaro metu ponia Eugenija Jurkevičienė pasidalijo vaikystės prisiminimais apie Šv. Kalėdų šventimą tremtyje, o giesmininkų vadovas V. Budreckis pasakojo apie savo šeimos, kur auginamos dvi dukros ir sūnus, šiandienines Šv. Kalėdų šventimo tradicijas.
Turiningas ir džiugias Kalėdų giesmes giedojo vakaro dalyviai kartu su giesmininkais iš Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos.
Kun. dr. S. Stumbra palinkėjo, kad išsipildytų stebuklas, kad grįžtų į mūsų šeimas tradicija giedoti prie Kūčių stalo kalėdines liaudies giesmes, kurios suvienytų šeimos narius ir bendruomenes laukiant didžiojo Viešpaties gimimo stebuklo.
Kun. dr. Saulius Stumbra
Klaipėda
Klaipėdos etnokultūros centro nuotrauka
© 2015 XXI amžius
|