|
Pagerbtas legendinis lietuvių keliautojas
Kovo 4-osios pavakare Vilniuje, sausakimšoje Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos salėje, įvyko vakaras, skirtas vienam garsiausių Lietuvos keliautojų, mokslininkui ir esperantininkui dr. Antanui Poškai (19031992) atminti. Ta proga čia buvo pristatyta A. Poškai skirta fotografijų paroda Antano Poškos pėdsakais. Renginį vedė Vrublevskių bibliotekos direktorius dr. Sigitas Narbutas.
Prisiminimais pasidalino A. Poškos dukra prof. Laimutė Kiselienė. Apie garsųjį keliautoją pasakojo URM Lotynų Amerikos, Afrikos, Azijos ir Okeanijos departamento direktoriaus pavaduotoja ir proginės fotografijų parodos kuratorė Diana Mickevičienė, Vilniaus universiteto Orientalistikos centro indologijos studijų lektorius, LietuvosIndijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, esperantininkas Vytautas Šilas, Keliautojų klubo pirmininkas Algimantas Jucevičius, ir A. Poškos bendražygio Gedimino Ilgūno žmona, knygų redaktorė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Birutė Ilgūnienė. Jauni mokslininkai antropologė Justina Kazokaitė ir keliautojas Daumantas Liekis Vrublevskių bibliotekos fondams padovanojo iš Bulgarijos parsivežtą A. Poškos rankraštį esperanto kalba.
Vrublevskių bibliotekoje saugoma didelė keliautojo kolekcijos dalis korespondencija, asmeniniai ir kūrybinės bei finansinės veiklos dokumentai.
Paroda Antano Poškos pėdsakais parengta iš A. Poškos keliais keliavusių keliautojų nuotraukų rinkinio. Įkvėpti legendinių A. Poškos žygių jo keliais sekė ir vaizdus fiksavo Gintaras Kazilionis, Linas Mickevičius, Jonas Nekrašius, Raimondas Puišys, Alina Taluntytė, Vytis Vidūnas.
A. Poška iš pradžių keliavo po Europą, vėliau, kai buvo ištremtas, keliavo po Centrinę Aziją, bet jį labiausiai išgarsino neįtikėtina, beveik aštuonerius metus trukusi kelionė į Indiją motociklu kartu su kitu pašėlusiu keliautoju ir žurnalistu Matu Šalčiumi. O 1972-aisiais metais būdamas jau beveik septyniasdešimtis, bet nepalaužtas nei tremties bėdų, nei asmeninių praradimų, A. Poška iškeliavo į dar vieną kone kultine tapusią kelionę motociklu į Kaukazą. Kur nenukeliautų, A. Poška gilinosi į to krašto istoriją, papročius ir kultūrą, mezgė ryšius su to krašto žmonėmis, bendravo su Indijos nepriklausomybės lyderiu Mahatma Gandžiu, garsiuoju poetu Rabindranatu Tagore. A. Poškai Indijoje pavyko rasti net iš Lietuvos kilusių žmonių, sutikti indų profesorių, susirašinėjusį su to meto Lietuvos kolegomis. Sovietmečiu jo nepriklausomybės laikų kelionė į Indiją tapo laisvės troškimo ir nesusitaikymo su okupacijos primestu gyvenimo būdu simboliu. Jaunimas, studentai, susitikę su A. Poška, palaikę rankose jo parsivežtus tolimų kelionių suvenyrus, ilgam prisimindavo šiuos susitikimus ir pasisemdavo iš šio žilagalvio vyro stiprybės ir laisvės troškimo.
Jonas Vaiškūnas
www.alkas.lt
© 2015 XXI amžius
|