Pirmasis puslapis
Atmintis
Fotoparodos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Apginti laisvą visuomenę reikia laikytis meilės įstatymo

Kalba kovo 11-ąją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio iškilmingame minėjime Lietuvos Respublikos Seime

Gintaras Grušas,

Vilniaus arkivyskupas metropolitas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas

Katedros atšventinimas 1989 m. vasario 5 d. Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Šiandien minime ypatingą dieną Lietuvos istorijoje – Kovo 11-ąją. Tai – diena, kuri suteikė didelį džiaugsmą ir viltį visai tautai, kai buvo atkurta ilgai laukta mūsų krašto laisvė. Laisvė nėra duota savaime. Jos buvo ilgai siekiama, už ją kentėta, aukotasi, todėl šiandien turime ne tik džiaugtis, bet ir prisiminti tą ilgą ir sunkų kelią iki šioje salėje vykusio posėdžio, kuriame pasirašytas Aktas dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymo.

 Prieš mėnesį minėjome Vasario 16-ąją ir Nepriklausomos Lietuvos Valstybės paskelbimą – prisiminėme tuos, kurie padėjo kurti jauną Europos šeimos narę. Šie jubiliejiniai Nepriklausomybės atkūrimo metai paženklinti ir liūdna 75 metų sukaktimi, kai po Molotovo–Ribentropo pakto, gėdingai vadinamo Nepuolimo sutartimi, Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvos teritoriją 1940-aisiais metais. Šių dienų pasauliniuose sūkuriuose, ypač sekdami įvykius Ukrainoje, neišleiskime iš akių to fakto, kad tarptautinėje politikoje negalima toleruoti grobikiškų sutarčių sudarymo, net ir dangstantis taika. Mūsų politikai turi ir toliau drąsiai atmesti kai kurių valstybių raginimus „nepraleisti progos patylėti“. Kiekvieno pareiga – aiškiai priminti tylos ir taikstymosi pasekmes.

Tiesiogiai išrinkti merai

Sekmadienį 40 Lietuvos savivaldybių antrajame  ture turėjo išsirinkti merus. 19 merų buvo išrinkta per pirmąjį turą kovo 1 dieną, o Trakų rajone rinkimų rezultatai anuliuoti dėl šiurkščių pažeidimų. Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių, į rinkimų sąrašus įrašyti 1958052 rinkėjai, antrajame merų rinkimų ture dalyvavo 38,73%, arba iš viso 758382 rinkėjai. Iš jų 1,35% rinkėjų biuleteniai pripažinti negaliojantys.

Dauguma merų – socialdemokratai

Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, pirmą kartą Lietuvoje vykusius tiesioginius merų rinkimus laimėjo valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija. Per pirmąjį ir antrąjį rinkimų turus ši partija iškovojo 16 merų postų. Per pirmąjį turą išrinkti aštuoni socialdemokratų kandidatai ir tiek pat – per antrąjį. Antrąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Merų rinkimus jų kandidatai laimėjo vienuolikoje savivaldybių. Devyniose savivaldybėse merų postus turės Liberalų sąjūdis. Per pirmą turą pergalę užsitikrino vienas jo kandidatas, o per antrąjį – aštuoni. Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) turės merus penkiose savivaldybėse, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga – keturiose, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Darbo partija – trijose, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – dviejose. Biržų savivaldybei vadovaus Respublikonų partijos atstovas. Visuomeninių rinkimų komitetų kelti kandidatai merų rinkimus laimėjo keturiose savivaldybėse (Alytuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje), vienoje – Jurbarke – daugiausia balsų gavo save išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius, gavęs 53,98% rinkėjų balsų ir įveikęs buvusį merą liberalą Ričardą Jušką – 45,19%.

Parama religinėms organizacijoms ir Bažnyčioms

Vyriausybė paskirstė tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namų atstatymui ir kitoms reikmėms skirtus 637 tūkst. 164 eurus. Lietuvos Vyskupų Konferencijai skirti 570,8 tūkst. eurų, Lietuvos stačiatikių arkivyskupijai – 33,1 tūkst. eurų. Lietuvos Sentikių Bažnyčios Aukščiausiajai Tarybai atiteks 7,7 tūkst., Rytų sentikių cerkvės, neturinčios dvasinės hierarchijos, Vilniaus sentikių religinei bendruomenei – 769 eurai. Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios konsistorijai paskirti 7,3 tūkst. eurų, Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios – Unitas Lithuaniae – Sinodui – 4,5 tūkst. eurų, Lietuvos musulmonų sunitų dvasiniam centrui – Muftiatui – atiteko 3,5 tūkst. eurų. Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui bus pervesti 3,067 tūkst. eurų, Lietuvos karaimų religinei bendruomenei – 2,9 tūkst. eurų. Lietuvos žydų religinei bendrijai paskirti 2,3 tūkst. eurų, Kauno žydų religinei bendruomenei – 584 eurai, Vilniaus miesto žydų religinei bendruomenei „Chassidie Chabad Lubavitch“ – 300 eurų.

Įstatymo reikalavimus atitinka ir ne mažiau kaip 2 tūkst. steigėjų narių turi 25 politinės partijos

Kaip informavo Teisingumo ministerija, Politinių partijų įstatymo reikalavimus atitinka 25-ių politinių partijų narių sąrašai. 12 politinių partijų iki nustatyto termino savo narių sąrašų nepateikė, o dar keturios yra likviduojamos.

Politinių partijų įstatymo reikalavimus atitinka narių sąrašai, kuriuos pateikė 25 politinės partijos. Tai – Darbo partija, „Drąsos kelias“ politinė partija, Emigrantų partija, Kovotojų už Lietuvą sąjunga, Lietuvos centro partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai), Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Lietuvos liaudies partija, Lietuvos pensininkų partija, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, Lietuvos rusų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų partija, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija, partija „Jaunoji Lietuva“, partija „Tvarka ir teisingumas“, politinė partija „Lietuvos sąrašas“, politinė partija Profesinių sąjungų centras, politinė partija Rusų aljansas, Respublikonų partija, Socialistinis liaudies frontas, Tautininkų sąjunga, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai ir Žemaičių partija.

Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos

Šiais metais premijos skirtos fotomenininkui Arūnui Baltėnui, architektei Gražinai Bernotienei, muzikologei Rūtai Gaidamavičiūtei, dailininkui ir pedagogui Juozui Galkui, poetui Stasiui Jonauskui, aktoriui Dariui Meškauskui, kino dailininkui Algirdui Ničiui, dailės istorikei ir kritikei Laimai Surgailienei, dailės istorikei Marijai Nijolei Tumėnienei, lituanistui, bibliotekininkui Kęstučiui Urbai, teatrologei, kultūros veikėjai Irenai Veisaitei ir fortepijoniniam trio „FortVio“ (Indrei Baikštytei, Ingridai Rupaitei-Petrikienei, Povilui Jacunskui).

Vyriausybės kultūros ir meno premijomis siekiama skatinti Lietuvos, Pasaulio lietuvių bendruomenės kultūros ir meno kūrėjų, kultūrai ir menui nusipelniusių asmenų veiklą. Kasmet įteikiama dvylika premijų, laureatus atrenka Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija, kuriai šiuo metu vadovauja profesorius, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Vytautas Martinkus.

Geriausiems mėgėjų meno kolektyvams – „Aukso paukštės“ apdovanojimai

Šiemet jau iš viso šešioliktą kartą Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo įsteigtų mėgėjų meno kolektyvų ir jų vadovų apdovanojimų „Aukso paukštė“ nominacijomis bus įvertinti labiausiai nusipelnę šalies folkloro, liaudiškos muzikos, vokaliniai, liaudiškų šokių ansambliai, chorai ir teatrai. Kaip pranešė Lietuvos liaudies kultūros centras, „Aukso paukštės“ apdovanojimai meno kolektyvams teikiami už aktyvią pastarųjų metų veiklą: naujų programų parengimą, koncertus, dalyvavimą svarbiausiuose šalies renginiuose, konkursuose pelnytus prizus, festivalių, konkursų, seminarų inicijavimą. Laureatus rinko kiekvieno žanro kolektyvams vertinti sudaryta kompetentinga komisija.

Nominacija „Už nuopelnus tautinei kultūrai“ bus įteikta Lietuvos edukologijos universiteto profesorei, baletmeisterei Laimutei Kisielienei. Chorų kategorijoje nominaciją „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ pelnė Šiaulių „Dagilėlio“ dainavimo mokyklos berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ ir jo vadovas Remigijus Adomaitis, „Ryškiausia Lietuvos žvaigžde“ tapo Vilniaus Bernardinų bažnyčios mišrus choras „Langas“ ir jo vadovė Rita Kraucevičiūtė, o nominacija „Naujai suspindusi žvaigždė“ skirta Vilniaus miesto moterų chorui „Viva“ ir jo vadovėms Vilijai Mažintaitei bei Valerijai Skapienei.

Miesto bažnyčių ir kitų visuomeninės paskirties objektų tvarkymui skirta 233 tūkst. eurų

Kadenciją baigiančios Kauno miesto tarybos sprendimu viename iš paskutiniųjų posėdžių Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai programos lėšos šiemet skirtos daliniam 11 projektų finansavimui. Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo bendrajai kultūrai puoselėti programai iš viso buvo pateikta 15 paraiškų.

„Vertinant projektus pirmiausia buvo atsižvelgiama į realią naudą visiems miestiečiams, prašomos sumos dydį bei darbus, kuriuos ketinama nuveikti už gautas lėšas. Komisija nusprendė dalinai finansuoti 11 projektų“, – teigė Kauno miesto tarybos narys, Visuomeninės paskirties objektų pritaikymo gyventojų bendrajai kultūrai puoselėti atrankos komisijos pirmininkas Algimantas Kurlavičius.

Kauno miesto tarybos sprendimu Aukštosios Panemunės Šv. Mergelės Marijos Vardo parapijai skirta 6 tūkst. eurų, Aleksoto Šv. Kazimiero parapijos rekonstrukcijai – 23 tūkst. eurų, Kauno Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos geoterminio šildymo sistemos įrengimui – 40 tūkst. eurų. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo Arkikatedros parapijos vargonų restauracijai iš šios programos skirta 28 tūkst. eurų, Stačiatikių apreiškimo parapijos pastatų teritorijos remonto darbams – 6 tūkst. eurų, o Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jezuitų) rektoratui bažnyčios fasado remontui – 40 tūkst. eurų. Kauno Šv. Jono Pauliaus II parapijos bendruomenės namų statybai tarybos sprendimu skirta 50 tūkst. eurų, Petrašiūnų bendruomenės labdaros centro remontui skirta 6 tūkst. eurų, Všį „Actio Catholica Patria“ jaunimo centrui – 9 tūkst. eurų, Lietuvos istorinių transporto priemonių išsaugojimo muziejaus apsaugos užtikrinimui – 5 tūkst. eurų, o A. Mapu gatvėje ir Radvilėnų plente esančių viešosios įstaigos „Artkomas“ pastatų rekonstrukcijai – 23 tūkst. eurų.

Sveikinimai ir padėka meno mecenatei

Marijampolės savivaldybės meras Vidmantas Brazys su 90-uoju gimtadieniu pasveikino meno mecenatę Beatričę Kleizaitę-Vasaris. Šios iškilios JAV lietuvių ir Lietuvos kultūrininkės, išeivijos dailės paveldo puoselėtojos ir tyrinėtojos, meno mecenatės dėka 2014 metais Marijampolėje Meilės Lukšienės švietimo centre atidaryta Beatričės Kleizaitės-Vasaris menų galerija.

Meras V. Brazys jubiliejaus proga B. Kleizatei-Vasaris už ypatingus nuopelnus Marijampolei ir Sūduvai įteikė Šv. Jurgio, Marijampolės globėjo, ordiną, kuris buvo paskirtas 2014 metų gruodį Savivaldybės Apdovanojimų komisijos sprendimu.

„Esate nuostabus žmogus ir iškili meno mecenatė, kuri tikrai verta kultūros ir meno žmonių bei visų marijampoliečių pagarbos. Jūsų gyvenimo erdvė plati ir žvilgsniu neaprėpiama, o veiklos metai pažymėti gražiais nuveiktais darbais. Jūs turtinga vidumi ir noru dalintis savo gyvenimo turtais su aplinkiniais. Ačiū Jums už tai, kad praturtinote savo neįkainojama meno dovana mūsų miestą ir mūsų sielas“, – sveikindamas jubiliatę ir linkėdamas daug sveikatos bei prasmingų metų sakė meras V. Brazys.