Pirmasis puslapis
Atmintis
Fotoparodos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Mirė Lietuvos sakralinės architektūros tyrinėtoja

Kovo 11-ąją mirė inžinierė, architektė, architektūros istorikė, architektūros mokslų daktarė, humanitarinių mokslų habilituota daktarė, Valstybinės ir Lietuvos Mokslo premijų laureatė, Lietuvos nusipelniusi architektė Algė Regina Grinevičiūtė-Jankevičienė. Ji gimė 1930 m. birželio 27 d. Kaune. 1940–1941 metais mokėsi Kauno J. Damijonaičio pradinėje mokykloje, nuo 1944 metų – Kauno 2-ojoje mergaičių gimnazijoje, ją baigė 1949 metais ir įstojo į Kauno politechnikos instituto Statybos fakulteto Architektūros specialybę. Institutą baigė 1955 metais ir pradėjo dirbti Kauno tarprajoniniame architektūros reikalų skyriuje architekte. 1956–1958 metais dirbo Statybos ir architektūros institute jaunesniąja mokslo darbuotoja. 1959–1961 metais studijavo Statybos ir architektūros instituto aspirantūroje. Baigusi ją liko dirbti tame pačiame institute. 1963 metais apgynė architektūros mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją „Viduramžių Lietuvos visuomeninių pastatų architektūra“ ir 1963–1966 metais dirbo institute vyresniąja mokslo darbuotoja, 1966–1975 metais – moksline sekretore, o nuo 1975 metų – Architektūros istorijos sektoriaus vedėja. Nuo 1958 metų buvo viena iš Lietuvos architektų sąjungos narių, kuriems suteiktas meno kūrėjų statusas. 1997–2002 metais dirbo Kultūros ir meno institute, 2002–2003 metais – Kultūros filosofijos ir meno institute Vilniuje. 2000-aisiais metais Vytauto Didžiojo universitete apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Lietuvos medinė sakralinė architektūra: bažnyčios, koplyčios ir varpinės“. Paskelbė daugiau nei 280 straipsnių, mokslo studijų apie Lietuvos gotiką, liaudies architektūrą. Mokslinių tyrimų sritys – Lietuvos gotikinė architektūra, neogotika, neoromanika, mediniai sakraliniai pastatai. Svarbiausios jos knygos ir spausdinti darbai: „Vilniaus senamiesčio ansamblis“ (1969), „Vilniaus gotikos ansamblis“ (1981), „Lietuvos architektūros istorija“ (bendraautorė, I tomas – 1987; II tomas – 1994; III tomas – 2000; IV tomas – 2015), „Vilniaus architektūra“ (bendraautorė ir mokslinė redaktorė, 1985), „Kauno architektūra“ (bendraautorė, mokslinė redaktorė, 1991), „Lietuvių liaudies architektūra“ (bendraautorė, 1968), „Žemaičių medinių bažnyčių architektūra“ (1996), „Vilniaus didžioji sinagoga“ (1996), „Lietuvos medinė sakralinė architektūra“ (1998), „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotika: sakralinė architektūra ir dailė“ (sudarytoja, mokslinė redaktorė ir bendraautorė, 2002), „Lietuvos mūrinės koplytėlės“ (su M. Kuodiene, 2004).

Žymi kultūros istorikė, habilituota daktarė Ingė Lukšaitė apie A. R. Jankevičienės mokslinį ir kūrybinį darbą rašė: „Algė Jankevičienė moksliniame darbe gebėjo suderinti plataus užmojo sintezę su detaliais architektūros statinių lauko tyrimais. Ji apibendrino kitų tyrėjų ir dalį duomenų pati surinko apie 265 bažnyčias, 220 varpinių ir 100 koplyčių. Jos tyrinėjimai apėmė to meto Lietuvos valstybės architektūros visumą: didžiuosius sakralinius pastatus, mažąją sakralinę ir pasaulietinę architektūrą. Šį stilių tyrė matydama platų Europos architektūros istorijos kontekstą, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gotikos raidą lygino su Vidurio ir Vidurio Rytų Europos kraštų architektūros formų kaita. Ji nustatė Lietuvos gotikos raidos ypatybes, priėjo prie išvados, kad Lietuvą pasiekė jos vėlyvosios formos, apibūdino Lietuvos sakralinių gotikos pastatų būdinguosius bruožus: pristatytus aštuoniakampius į viršų laibėjančius bokštus, nesikartojančio piešinio skliautus navose, kiek kitokias bažnyčios vidaus erdvės skirstymo proporcijas. Išžvalgė Lietuvos gotikos bažnyčių ir koplyčių skliautus ir susistemino juos, priėjo prie išvados, kad Lietuvos statiniams būdingi vidurinę navą ir presbiteriją dengiantys žvaigždiniai ir tinkliniai, o siauras šonines navas – tinkliniai ir krikštoliniai skliautai. Visai Vidurio Rytų Europos architektūros istorijai yra vertingos jos išvados apie gotikos stiliaus elementų raišką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės beveik visų religijų sakralinių pastatų architektūroje, tarp jų ir plačiai paplitusiame XVI amžiaus stačiatikių bizantinio stiliaus sakraliniuose pastatuose Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. A. Jankevičienė yra žymiausia Lietuvos gotikos architektūros istorikė, įjungusi Lietuvos gotikos istoriją į Europos architektūros raidą“.

Už darbą „Lietuvių liaudies architektūra“ 1970 metais apdovanota Valstybine premija (kartu su kitais), 1980 metais suteiktas nusipelniusios architektės garbės vardas. A. R. Jankevičienė vadovavo penkių tomų „Lietuvos TSR kultūros paminklų sąvado“ architektūros paminklų dalies rengimui (išleisti Vilniaus ir Rytų Lietuvos tomai), 2003 metais apdovanota Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2004 metais už darbų ciklą „Lietuvos sakralinės architektūros tyrimai (1957–2003)“ suteikta Lietuvos Mokslo premija.

A. R. Jankevičienės milžiniško mokslinio ir kūrybinio darbo reikšmę geriausiai apibūdina jos pačios moto: Stengtis, kad nuveikti darbai būtų ilgaamžiškesni už gyvastį.

Kovo 14 dieną A. R. Jankevičienė palaidota Petrašiūnų kapinėse.

© 2015 „XXI amžius“