Pirmasis puslapis
Atmintis
Fotoparodos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Esame laisvi jau 25 metus, arba Kelias į Nepriklausomybę fotografijų kalba

Daiva Červokienė

Fotožurnalistai Virgilijus Usinavičius ir Zenonas Nekrošius nuotraukomis pristato kelią į Nepriklausomybę

Fotomenininkas Virgilijus Usinavičius ir jo kurso draugė žurnalistė Eglė Bučelytė, 1991 m. sausio 13 d. naktį sovietiniams desantininkams šturmuojant Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, komentavusi įvykius iki visiško laidų transliacijos nutraukimo parodoje prisiminė daug to meto įvykių (nuotraukoje matome ir abi V. Usinavičiaus dukras)

Fotožurnalistai Zenonas Nekrošius, Virgilijus Usinavičius ir Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Jonas Staselis atidaro parodą

Šv. Mišios prie Katedros po jos sugrąžinimo. 1988 m. spalio 23 d. Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Petras Cidzikas neša kryžių Maskvoje. 1990 m. rugsėjo 12 d. Zenono Nekrošiaus nuotrauka

MitingasVingio parke 1988 metų liepos 9 dieną Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Šv. Kazimiero palaikų grąžinimas į Katedrą 1989 m. kovo 4 d. Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Prie Lenino paminklo. 1990 08 23 Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Laisvės gynėjai prie Televizijos bokšto. 1991 01 13 Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Medininkų tragedija. 1991 07 31 Virgilijaus Usinavičiaus nuotrauka

Dviračiais – prieš blokadą. 1990 04 29 Zenono Nekrošiaus nuotrauka

Kovo 11-ąją minėjome 25-ąsias šalies Nepriklausomybės atkūrimo metines. Šios šventės išvakarėse Vilniuje, „Prospekto galerijoje“ (Gedimino pr. 43), atidaryta Zenono Nekrošiaus ir Virgilijaus Usinavičiaus fotografijų paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“.

Kokie buvo svarbiausi Lietuvos nepriklausomybės budimo, jos skleidimosi ženklai, ką jie kalba mums šiandien?

Užfiksuotos istorinės akimirkos

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirtoje parodoje eksponuojamos dviejų aktyvių fotožurnalistų, Lietuvos fotomenininkų sąjungos narių Z. Nekrošiaus ir V. Usinavičiaus 1988–1991 metais sukurtos nespalvotos fotografijos, primenančios laikotarpį nuo Sąjūdžio mitingų iki rugpjūčio pučo atgarsių Lietuvoje. Įvadinį žodį parodai parengusi Sąjūdžio metraštininkė, Seimo Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėja Angonita Rupšytė akcentavo, kad tauta gyva tol, kol ji ne tik žino savo istoriją, bet ir ją brangina bei puoselėja. Lietuvos žmonių troškimas būti laisviems ir atkurti Nepriklausomybę buvo gyvas visus sovietų okupacijos metus – per partizaninį karą, neginkluotą pasipriešinimą, reiškėsi ir pogrindinėje spaudoje. Šis Laisvės troškimas lyg naujos energijos pliūpsnis pavasarį pabudino tautą Atgimimui, rinkomės į tūkstantinius mitingus, akcijas, piketus, vykome apkabinti Baltijos jūros. Tautos valia atsispindėjo kylančiose trispalvėse, mūsų širdyse ir akyse. Atstatydami paminklus, kurdami Baltijos kelio stebuklą, skandavome „Laisvę Lietuvai!“. Tas nepakartojamas Lietuvos kelio į laisvę akimirkas įamžino ir fotografai, kartu su tauta išgyvenę Tiesos ir Teisingumo triumfą. Pasak A. Rupšytės, to meto išgyventas emocijas geriausiai atskleidžia nuotraukos ir poeto, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo Tarybos nario Justino Marcinkevičiaus žodžiai, parašyti 1991 metais fotografijų parodos katalogui: „Žiūrėkite, štai Lietuva išeina iš melo, smurto, kančios ir tamsos pasaulio. Iš ten, kur ji buvo pasmerkta mirti, išnykti, žūti. (...) Atgimimo šviesoje – kokia didelė, graži ir vieninga Lietuva! Ji jau apsirengusi laisve, ji jau veržiasi į nepriklausomybės žiburį, sušvitusį istorijos lange. Laisvė yra gėrio motina“.

Ryškiausi vaizdai

Fotomenininkai fiksavo, kaip išaušo 1990 metų kovo 11-oji, Lietuvai – vilties ir iškovotos Laisvės, o Aukščiausiosios Tarybos deputatams – atsakomybės, ryžto, pergalės diena. 124 deputatams balsavus „už“, šešiems susilaikius, buvo atkurta Lietuvos Nepriklausomybė.

Šis virsmas iš priespaudos į laisvę įamžintas unikaliose fotografijose. Sovietų imperija dar nenorėjo pripažinti, kad Lietuva tapo laisva. Ji įvairiausiais būdais – ekonomine blokada, demonstruodama karinę galią, grobdama pastatus – stengėsi grąžinti Lietuvą į sovietų glėbį. 1991 metais Laisvę mylintys mūsų šalies žmonės parodė pasauliui savo išskirtinę valią ir susitelkimą, gindami atkurtą Lietuvos valstybę nuo sovietų agresijos.

„Tragiškomis 1991-ųjų dienomis, kai žuvo mūsų Laisvės gynėjai, kai beginklė tauta stojo prieš siautėjančio agresoriaus tankus ir automatų vamzdžius, fotografai, nepabūgę mirtino pavojaus, įamžino šią dramatišką blogio ir gėrio kovą. Jų fotografijos lyg žaibas apskriejo pasaulį. Tauta, kaip moralinė galia, neturinti nei armijos dalinių, nei ginklų, su daina lūpose ir trispalvėmis rankose, skanduodama žodžius „Lietuva, Laisvė, Meilė“, ne tik iškovojo laisvę savo šaliai, bet ir ją apgynė... Nepriklausomybės atkūrimo 25-mečio proga fotografai Zenonas Nekrošius ir Virgilijus Usinavičius dar kartą dovanoja Lietuvai įamžintas nepakartojamas akimirkas ir išgyventas emocijas“, – pastebima parodos įvadiniame žodyje.

Pasak A. Rupšytės, ši paroda kaip plazdanti trispalvė vėl suvienija mus visus, jungia praeitį ir dabartį, nutiesdama kelią į ateitį. Nuotraukos, kuriose užfiksuoti įsimintiniausi Lietuvos istorijos lūžio momentai, lėmę Lietuvos valstybingumo atkūrimą, ne tik atskleidžia Tautos dvasią ir nemarumą kelyje į Laisvę, bet ir įpareigoja mus visus saugoti ir branginti iškovotą bei apgintą Lietuvos Nepriklausomybę.

Fotografų mintys ir patirtys

Žvalgantis po parodą kilo mintis, kad nuotraukos daug iškalbingesnės negu žodžiai, kad tą laikmetį išgyvenusiems žmonėms jos primena labai daug už kadro likusių dalykų.

„Buvome tų įvykių sūkuryje, juos matėme iš arti. Matėme, ir kaip žmonės keičiasi, atėję į valdžią ir nustumti nuo jos. Nuotraukose matome daug buvusių politinių veikėjų, kurių keliai išsiskyrė, kurie, galima sakyti, pasuko į skirtingas barikadų puses“, – sakė fotomenininkai.

Kokios nuotraukos reikšmingiausios jiems patiems? V. Usinavičius pastebėjo, kad rengiant šią parodą su Lietuvos fotomenininkų sąjungos ir spaudos fotografų klubo pirmininko Jono Staselio pagalba į Lietuvą grįžo jo nuotrauka, kurioje įamžinta, kaip kruviną 1991 metų sausio 13-osios naktį sovietų tankas skinasi kelią per Laisvės gynėjus. Šios nuotraukos buvo likę tik keli atspaudai. Prancūzijos agentūra L’Agence France-Presse (AFP) specialiai šiai parodai nuskenavo nuotraukos negatyvą, kuris pateko į jos archyvą, kai šalies fotografai visais įmanomais būdais skleidė žinią apie Lietuvoje vykdomą sovietų terorą ir mūsų šalies žmonių kovą už Nepriklausomybės įtvirtinimą. Ji buvo nedidelė, padidinus buvo nekokybiška, geriau žiūrėti spalvotą.

Z. Nekrošiui įsimintiniausia nuotrauka, kurioje užfiksuota, kaip žmonės budėjo prie Seimo, saugojo ir laukė. Ji labai simbolinė, panoraminė; jos centre – vėliava ir žmonės prie Seimo, aplinkui juos – laužai ir rąstų krūvos, malkos. Tiems, kurie neišgyveno to laiko, matė Seimo aikštę tik švarią, ji labai daug pasako apie tada prie Parlamento tvyrojusią nuotaiką.

Kaip sovietų kareiviai žiūrėjo į fotografus? Pasak Z. Nekrošiaus ir V. Usinavičiaus, buvo visko. Virgilijų prieš Sausio 13-ąją Šiaurės miestelyje buvo suėmę, atėmė aparatūrą. Laimė, pavyko ją atgauti prieš pagrindinį šturmą.

1998 metais V. Usinavičius ir Z. Nekrošius įkūrė fotostudiją „Šviesos ratas“, kurioje drauge dirba ir dabar.

Ir laisvės samprata

Minime Lietuvos nepriklausomybės 25-metį. Ką reiškia laisvė šiandien? Z. Nekrošius pastebėjo, kad žodžiai „laisvė“ ir „patriotizmas“ jam visų pirma asocijuojasi su gyvenimu Lietuvoje: „Nekeliame labai didelių tikslų. Manau: jei gyveni ir dirbi, augini vaikus Lietuvoje, jau esi patriotas“.

V. Usinavičius teigė, kad laisvės sąvoka šiandien lyginant su tų metų dvasia yra priblankusi: „Mes turbūt pripratome prie laisvės, jos tiek nevertiname, pradedame akcentuoti materialius dalykus. Kol buvome užspausti, nebuvo savos valstybės, ją tik kažkaip kūrėme, ši sąvoka skambėjo visai kitaip“.

A. Rupšytė pastebėjo, kad idealizmas ketvirtį amžiaus aktyviai negyvuoja. 25 valstybės statymo metai parodė labai daug įvairių atspalvių. Ją labiausiai liūdina tam tikras susipriešinimas, socialinio teisingumo stygius. Nors visi kalba „vardan tos Lietuvos“, trūksta galvojimo apie valstybės interesus, išlenda asmeniškumai. Džiugina svarbiausias dalykas – esame laisvi ir nepriklausomi jau 25 metus.

Paroda „Kelias į Laisvę. Lietuva 1988–1991 metais“ „Prospekto fotografijos galerijoje“ veiks iki balandžio 4 dienos. Vėliau ją planuojama eksponuoti kituose Lietuvos miestuose ir užsienyje.

Autorės nuotraukos

© 2015 „XXI amžius“