|
Tiesiogiai išrinkti merai
Sekmadienį 40 Lietuvos savivaldybių antrajame ture turėjo išsirinkti merus. 19 merų buvo išrinkta per pirmąjį turą kovo 1 dieną, o Trakų rajone rinkimų rezultatai anuliuoti dėl šiurkščių pažeidimų. Lietuvoje iš viso yra 60 savivaldybių, į rinkimų sąrašus įrašyti 1958052 rinkėjai, antrajame merų rinkimų ture dalyvavo 38,73%, arba iš viso 758382 rinkėjai. Iš jų 1,35% rinkėjų biuleteniai pripažinti negaliojantys.
Dauguma merų socialdemokratai
Kaip rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys, pirmą kartą Lietuvoje vykusius tiesioginius merų rinkimus laimėjo valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija. Per pirmąjį ir antrąjį rinkimų turus ši partija iškovojo 16 merų postų. Per pirmąjį turą išrinkti aštuoni socialdemokratų kandidatai ir tiek pat per antrąjį. Antrąją vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Merų rinkimus jų kandidatai laimėjo vienuolikoje savivaldybių. Devyniose savivaldybėse merų postus turės Liberalų sąjūdis. Per pirmą turą pergalę užsitikrino vienas jo kandidatas, o per antrąjį aštuoni. Artūro Zuoko vadovaujama Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) turės merus penkiose savivaldybėse, Valstiečių ir žaliųjų sąjunga keturiose, partija Tvarka ir teisingumas bei Darbo partija trijose, Lietuvos lenkų rinkimų akcija dviejose. Biržų savivaldybei vadovaus Respublikonų partijos atstovas. Visuomeninių rinkimų komitetų kelti kandidatai merų rinkimus laimėjo keturiose savivaldybėse (Alytuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje), vienoje Jurbarke daugiausia balsų gavo save išsikėlęs kandidatas Skirmantas Mockevičius, gavęs 53,98% rinkėjų balsų ir įveikęs buvusį merą liberalą Ričardą Jušką 45,19%.
Netikėtumai Kėdainiuose ir kitur
Didžiausiu netikėtumu tapo Kėdainių rajono rezultatai. Nieko keista, kad po pirmojo turo didele persvara pirmavo Darbo partijos atstovė Nijolė Naujokienė, surinkusi net 49,33% rinkėjų balsų, o jos varžovas Saulius Grinkevičius (Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai)) gavo tik 27,77%, bet po pakartotinio balsavimo paaiškėjo, kad meru tapo būtent jis, gavęs 53,49%, o N. Naujokienė surinko tik 45,36% rinkėjų balsų. Kėdainiečiai teigė, kad juos pribloškė labai įkyri ir kitus šmeižianti N. Naujokienės reklama. Turbūt todėl žmonės buvo neabejingi ir pamatė, kad rajone gali laimėti ir kitos partijos atstovas. Dar viena nemaloni staigmena darbiečiams rinkimus Švenčionyse pralaimėjo Vytautas Vigelis, tesurinkęs 46,30% rinkėjų balsų (pirmajame ture pirmavęs su 29,23% rinkėjų balsų). Jį įveikė irgi Lietuvos laisvės sąjungai priklausantis Rimantas Klipčius, gavęs 51,56% rinkėjų palaikymą (pirmajame ture tesurinkęs 18,06%). Šiaulių meru tapo visuomeninio rinkimų komiteto Artūro Visocko nepartinis sąrašas vadovas A. Visockas, pelnęs 67,25%, o jo varžovas visuomeninio rinkimų komiteto Valerijaus Simuliko judėjimas Už Šiaulius vadovas 31,02% rinkėjų balsų. Mažiausia persvara meras išrinktas Klaipėdos rajone. Čia socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas laimėjo surinkęs 49,70% balsų, o liberalė Audronė Balnionienė visai mažai atsiliko, gavusi 48,72% rinkėjų palaikymą (derėtų atkreipti dėmesį, kad abu kandidatai gavo mažiau kaip pusę balsų todėl, kad skaičiuojama nuo visų atėjusiųjų balsuoti rinkėjų, o dalis biuletenių būna sugadinama, tačiau visose balsavimo apylinkėse skaičiuojami visi atėję balsuoti rinkėjai). Šilalės rajone laimėjo konservatorius Jonas Gudauskas, surinkęs 50,10% balsų (po pirmojo turo jis gavo 30,29% rinkėjų balsų). Jo konkurentas Vytautas Jucius (Partija Tvarka ir teisingumas) surinko 49,02% balsų (po pirmojo turo buvo gavęs 21,22% rinkėjų balsų). Vis dėlto Šilalėje merą skelbti dar anksti be balsų perskaičiavimo turbūt nebus apsieita, mat konsevatorius tvarkietį nurungė tik 111 balsų skirtumu. Kaune laimėjo visuomeniniam rinkimų komitetui Vieningas Kaunas atstovaujantis Visvaldas Matijošaitis, gavęs 62,68% rinkėjų palaikymą (pirmajame ture 36,85%), o buvęs meras konservatorius Andrius Kupčinskas surinko 36,06% rinkėjų balsų (pirmajame ture 24,58%). Panevėžyje laimėjo Rytis Mykolas Račkauskas, atstovaujantis visuomeniniam rinkimų komitetui Povilas Urbšys už sąrašą KARTU, gavęs 68,53% rinkėjų balsų (pirmajame ture 21,93%), o jo varžovas konservatorius Maurikijus Grėbliūnas surinko 30,08% (pirmajame ture 15,52%). Kaišiadoryse laimėjo Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams atstovaujantis 35 metų Vytenis Tomkus, jis surinko 50,82% rinkėjų balsų, o buvęs meras Romualdas Urmilevičius gavo 47,88 %. Po pirmojo turo jis prieš savo varžovą pirmavo net 36,55% : 20,81%. Netikėtu rezultatu turbūt reikėtų laikyti Kupiškio rajone meru didele persvara 71,70% išrinkus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovą Dainių Bardauską, kuris įveikė buvusį merą valstietį Joną Jarutį, gavusį tik 27,34% rinkėjų balsų.
Beje, jauniausiu meru ir toliau išlieka Jonavos rajono meras 30 metų socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius.
Varėnos ir Vilniaus merais tapo Seimo nariai
Merais sekmadienį išrinkti du Seimo nariai, abu jie priklauso Liberalų sąjūdžio frakcijai. Liberalas Remigijus Šimašius laimėjo Vilniaus mero rinkimus, gavęs 61,95% rinkėjų balsų ir antrajame ture įveikęs ligšiolinį sostinės vadovą Artūrą Zuoką, už jį balsavo 36,84% rinkėjų. R. Šimašiaus vietą parlamente turėtų užimti sąraše žemiau likusi pajėgiausia Lietuvos šachmatininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Varėnos meru tapo liberalas Algis Kašėta, surinkęs 60,32% balsų, jo oponentas socialdemokratas Vidas Mikalauskas apie 38,87% balsų. Kadangi A. Kašėta į Seimą buvo išrinktas vienmandatėje VarėnosEišiškių apygardoje, tad jam atsisakius parlamentaro mandato čia birželio pradžioje teks rengti naujus rinkimus. O Darbo partijos atstovė parlamentarė Audronė Pitrėnienė pralaimėjo kovą dėl Skuodo mero posto. Jos konkurentas konservatorius Petras Pušinskas surinko 52,97% balsų, o A. Pitrėnienė liko su 45,68%, nors pirmajame ture ji pirmavo 33,69% : 18,59%.
Konservatorė parlamentarė Agnė Bilotaitė Klaipėdos miesto mero rinkimuose, gavusi 23,38% rinkėjų balsų nusileido dabartiniam miesto vadovui liberalui Vytautui Grubliauskui 75,20%. Taigi A. Bilotaitė ir toliau liks Seime.
Rinkimai nebuvo sėkmingi ir parlamentarui Valerijui Simulikui, kandidatavusiam į Šiaulių miesto merus, jis surinko apie 32 proc. balsų, o jo konkurentas, visuomeninio rinkimų komiteto iškeltas Artūras Visockas, daugiau kaip 66 proc. balsų.
Iš viso merų rinkimuose dalyvavo 17 parlamentarų, o į antrąjį turą pateko penki.
Nepasitenkinimas
Socialdemokratai žada skųstis dėl merų rinkimų rezultatų Širvintų savivaldybėje ir neatmeta galimybės, kad rinkimai čia turėtų būti rengiami iš naujo. Manau, kad akivaizdu, jog kai kuriuose skyriuose nepasimokoma iš Trakų rajono, kur buvo nusižengiama, ir toliau bandoma žaisti tokį ne visiškai sąžiningą žaidimą, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė LSDP rinkimų štabo vadovas, Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
VRK duomenimis, merų rinkimus Širvintų savivaldybėje laimėjo darbietė Živilė Pinskuvienė, surinkusi 55,44% balsų (pirmajame ture 44,79%), o socialdemokratas Andrius Jozonis su 43,58% balsų liko antras (pirmajame ture gavęs 13,36%). Tačiau pasak A. Syso, šioje savivaldybėje aptikta rinkimų tvarkos pažeidimų, kurie verčia abejoti rezultatais. Pavyzdžiui, skaičiuojant penkiuose vokuose nerasta išankstinio balsavimo biuletenių. Vadinasi, turi laisvą biuletenį ir tą karuselę, kuri vadinama liaudyje, gali penkiose apylinkėse daryti, aiškino socialdemokratas.
Kauno mero vertinimai
Kauno meras V. Matijošaitis, vertindamas rinkimų agitaciją, išplatino pranešimą, kuriame sakoma: Debatams ruošiausi turėdamas aiškią miesto ateities viziją, ėjau diskutuoti svarbiomis miestiečiams temomis. Deja, pasirodo, kad to visai nereikėjo. Debatai pavirto populistiniu šou, purvo drabstymu ir faktų iškraipymu. Per šiuos debatus išgirdau apie save labai daug netiesos. Pasijutau kaip bandomasis triušis, kurio juodinamu pavyzdžiu bandoma parodyti kitiems niekada neikite į politiką, jei nesate partinis, skelbiama V. Matijošaičio išplatintame pranešime. Keista buvo girdėti iš konservatorių lūpų nepagrįstai mane vadinant oligarchu ir taip siekiant įbauginti žmones. Prieš keletą metų, kai dar buvo galima remti partijas, Vičiūnų įmonių grupė jas rėmė, taip pat ir konservatorius. Ar ne todėl, pasikeitus situacijai, ir Vičiūnų grupei neremiant konservatorių, tapome oligarchais? klausė kandidatas į Kauno mero postą. Analogiška organizacija Vieninga Plungė veikia Žemaitijoje. Ši organizacija palaiko konservatorių partijos kandidatę į merus. Tai rodo, kad mes, visuomenininkai, tikrai neturime išankstinių nusistatymų prieš partijas mes už protingas asmenybes ir darbą miestui (...). Tačiau realybė visiškai kitokia: VRK duomenimis, kovo 15 dieną Kauno konservatorių agitacijai buvo paaukota 145 tūkst., o Vieningam Kaunui 133 tūkst. eurų. Tai kur tie milijonai? Ne paslaptis, kad A. Kupčinsko komandą rėmė konservatorių partija. Jos biudžetą sudarė aukos, kurias paskyrė savivaldybės įmonėse ir įstaigose įdarbinti partijos nariai. Kitaip tariant, A. Kupčinsko rinkimų biudžetą sudarė mokesčių mokėtųjų pinigai. O Vieningo Kauno rinkimų biudžetą sudarė pačių kandidatų aukos. Negalėjome pasigirti tūkstantinėmis valstybinėmis dotacijomis, kuriomis naudojosi Kauno konservatorių štabas, rašė V. Matijošaitis. Jis tikino, kad bandydami apginti valdžios olimpą konservatoriai kasdien rašė po kelis skundus Vyriausiajai rinkimų komisijai. Masiniais skundais esą bandė įrodyti, kad V. Matijošaitis nesąžiningai dalyvavo rinkimų kampanijoje. Į skundų sąrašą pateko Vičiūnų įmonių veikla, kandidato dalyvavimas renginiuose, labdaringa veikla.
V. Matijošaitis skelbė: Dėl perdėto dėmesio ir skundų gausos teko atidėti ir fabriko atidarymą Plungėje. Perdėtas dėmesys taip pat buvo skiriamas mano profesinei karjerai, ypač akcentuojant darbą vidaus reikalų sistemoje, traktuojant jį kaip blogį. Noriu aiškiai pasakyti, kad niekada neslėpiau dirbau ir milicininko, ir policininko pareigose Nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau nedirbau partinio darbo. Tai kam gąsdinti žmones, prisidengiant patriotizmu? Rinkimų kampaniją tikriausiai prisiminsiu ilgai. Ji man davė neįkainojamos patirties. Pažinojau Andrių Kupčinską iš anksčiau, nes teko dirbti kartu Kauno taryboje. Aš žinojau jo charakterio bruožus, kurie trukdo jam bendrauti su žmonėmis. Tačiau per debatus jo būdas atsiskleidė dar stipriau. Supratau, kad tai nesiklausantis ir negirdintis kitų, savo komentarais ir replikomis žeminantis pašnekovą žmogus. Sunku buvo diskutuoti ne tik man, bet ir laidų vedėjams. Susidarė įspūdis, kad mano oponentas desperatiškai laikėsi mero kėdės. Noriu padėkoti kauniečiams už palaikymą, pasitikėjimą, o komandai už darbą. Esu laimingas, kad gyvenu Kaune, galėsiu kurti ateitį kartu su Jumis, nepriklausomai nuo rinkimų rezultatų.
Vis dėlto nemažai kauniečių, netgi TS-LKD gerbėjų, pasipiktino už A. Kupčinską balsuoti raginančia reklama, kurioje buvo ciniškai niekinamas oponentas. Pavyzdžiui: Kartą milicininkas amžinai milicininkas. Ar jam budinti Kauną? arba Kovo 15-ąją renkiesi tarp patrioto ir milicininko. Tai koks vis dėlto yra konservatorių požiūris į policininkus? Ar jie reikalingi tik valdžiai nuo žmonių apginti?
Seimo nariu tapo liberalas
Seimo nariu Vilniaus Žirmūnų apygardoje sekmadienį išrinktas liberalas Šarūnas Gustainis, nedidele persvara 50,78% aplenkęs konservatorę Radvilę Morkūnaitę-Mikulėnienę (41,98%). Beje, čia rasta net 7,23% negaliojančių biuletenių. Matyt, 1437 rinkėjai nė vieno iš šių kandidatų nenorėjo matyti kaip Seimo narių.
© 2015 XXI amžius
|