Vienam kitą mylėti įmanoma?!
Kun. Nerijus PIPIRAS
Bandžiau suskaičiuoti, kiek kartų per dieną Viešpaties kvietimas mylėti liko neišgirstas. Prisipažinsiu, greitai pamečiau skaičių. Evangelijos tekstus apie meilę smagu tik skaityti. Apie klausymąsi be atsako jau neverta nė kalbėti. Bet kai tai turi paliesti kasdienybę, net baugu darosi...
O kiek Viešpats duoda galimybių! Kažkas visą dieną prekiavo žibuoklėmis, kad sudurtų galą su galu. Kažkas norėjo paprasčiausiai pasikalbėti. Kažkas savo neviltį bandė skandinti. Ir tai nėra pasakos, tos, kurios turi tik pradžią, bet neturi pabaigos. Tai konkreti kasdienybė.
Pro daugelį tokių žmonių tiesiog praėjau. Esu prisiklausęs daugybės kalbų apie meilę ir milijonus kartų pats prisiekinėjęs ją. Taigi, ar iš tiesų pasilieku Jo meilėje? Galbūt ji tik grubiai netobula teorija, pagal kurią neįmanoma gyventi?
Vis dėl to, pasilikti jau judesys. Reikia eiti, kad ir lėtokai, bet iš savęs. Man rodėsi, kad šito nesugebu, todėl galbūt net ir savo kasdienybėje mėgau greitį, lėkimą net neatsisukus. Dievas nori kitko. Dabar žinau, jog Jis tiesiog prakalba per kasdienybės etiudus. Mačiau žmogų, kuris ant kitų šaukdamas, norėjo įrodyti savojo pasaulio teisybę. Girdėjau barnių, grasinimų kapinėse patarnaujant prie mirusiojo. Ir visa tai per vieną dieną. Nejučia pats visu tuo persisunkiau taip, jog tos dienos vakare jutau begalinį nuovargį. Ir vis dėl to kaip atsvara buvo trys Dievo dovanoti pokalbiai jaunuolio išpažintis, pokalbis su ieškančiu kelio iš klaidingos situacijos žmogumi ir su vaiku, sergančiu Dauno sindromu. Pasakėme vienas kitam tik savo vardą. Ir to užteko. Kiek nedaug tetrūksta tik pasakyti vardą Dievui, žmogui. Bet kiek kartų taip nepadariau. Bijojau? Gal tik klaidžiojau kažkur, bevandenėse platybėse, sizifiškai ieškodamas savosios planetos. O vis dėl to mylėti įmanoma. Dievas ne tik kalba savo mokiniams, bet ir dovanoja konkrečias aplinkybes. Ir tai, kas Viešpaties pasakyta, skirta man ir manajam laikui.
© 2015 XXI amžius
|