2015 m. gegužės 8 d.    
Nr. 18
(2138)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šimtametis kuria

Benjaminas ŽULYS

Kaunas. Ar daug pasaulyje aptiksime menininkų, kurie sulaukę šimto metų, būtų kūrybingi, aktyvūs, dalyvautų visuomeniniame gyvenime? Kaip tik toks yra lietuvių išeivijos dailininkas Adolfas Vaičaitis. Jis gimė 1915 metais Lietuvoje, dabartiniame Šiaulių rajone, nemažai metų praleido gimtoje šalyje, o dabar gyvena ir kuria tolimoje Australijoje. Nepaisydamas didelių nuotolių, nelengvos kelionės, jis kiekvienais metais atvyksta vasaroti į Lietuvą. Aplanko gimtąsias vietas, gyvai prisimena jose praleistas dienas ir metus. Žmones maloniai stebina jo gyvybinga energija, erudicija, guvi atmintis. Pagerbiant šimtąsias garbaus lietuvių išeivijos dailininko gimimo metines, Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo atidaryta jo darbų paroda „Pilnatis“. Parodos kuratorė, menotyrininkė Aušra Vasiliauskienė, muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis, kiti meno gerbėjai kalbėjo apie šį tautietį, jo gyvenimo kelią, bendraminčius. Kaip tik Kaune prasidėjo kažkada dar jauno menininko kūrybinis kelias. Jis mokėsi Kauno meno mokyklos Adomo Galdiko grafikos studijoje. Bendramoksliai buvo tokie vėliau garsūs menininkai kaip Antanas Kučas, Marcė Katiliūtė, Juozas Kėdainis ir kiti. Parodoje „Pilnatis“ eksponuojama plati dailininko kūrybos panorama (apie 100 darbų) nuo ankstyviausių, dar studijų laikais sukurtų, darbų iki abstrakcijų. Dailininko kūrybą pristato trys laikotarpiai – Kauno, Vokietijos, ir Australijos. Lietuvoje A. Vaičaitis daugiausia iliustravo knygas vaikams („Daktaras Kripštukas pragare“, „Lietuviškos pasakos“, „Lapino vestuvės“ ir daug kitų.), periodinius leidinius, kūrė estampus. 1944 metais A. Vaičaitis išvyko į Vokietiją ir sukūrė jį labiausiai išgarsinusius darbus. Ryškus pokytis menininko kūryboje įvyko XX amžiaus šeštojo dešimtmečio pabaigoje, jau gyvenant Australijoje. Dailininkas atitrūko nuo tradicinių lino ar medžio raižinio technikų, pasuko abstrakcijų keliu. Apie jas menininkas sakė, kad „abstraktusis menas turi tiek pat prasmės kaip ir figūrinis menas, tik jo suvokimas sudėtingesnis“. A. Vaičaitis kūrė kupinas spalvų ir emocijų, vidinių išgyvenimų kūrinius. Anot dailininko, „Menas turi kalbėti spalvomis“. Tad ir parodoje eksponuojamuose darbuose – daug spalvų, kitokios įspūdingos meno išraiškos.

A. Vaičaitis nemėgsta aiškinti savo kūrinių, leidžia žiūrovui pasikliauti savo jutimais.

Parodos pagrindą sudarė M. K. Čiurlionio dailės muziejaus eksponatai, didelę jų dalį dovanojo pats dailininkas bei Melburno M. K. Čiurlionio diskusijų klubas, eksponatus parodai paskolino Lietuvos dailės muziejus, Šiaulių universiteto biblioteka, Kauno apskrities viešoji biblioteka.

Apie A. Vaičaičio kūrybinę ir visuomeninę veiklą išeivijoje byloja ir tai, kad jis kurį laiką Australijoje buvo šios šalies lietuviškos kultūros vadovas.

Tikimasi, kad netrukus A. Vaičaitis vėl atvyks į Lietuvą, bendraus su tautiečiais, lankysis įvairiose tėvynės vietovėse.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija