2015 m. gegužės 29 d.    
Nr. 21
(2142)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šeštadienis prie Mūšios

Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio
vyskupas emeritas Jonas Kauneckas
Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Minėjimo dalyviai
Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Gegužės 16-ąją, šeštadienį, būrys žmonių apie 11 valandą atvyko į Dukstynos kapines, esančias prie Ukmergės. Čia, prie Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų kapų, kuriuose atgulė ir pernai miręs mons. Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17), susirinkusieji padėjo gėlių, sukalbėjo maldą, sugiedojo giesmes. Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas priminė, kad per monsinjoro laidotuves pagerbiant jo atminimą kvietęs bent iki metų pabaigos atsisakyti vartoti alkoholinius gėrimus, todėl ir dabar prašė vengti šio daugybę bėdų atnešančio gėrimo.

Paskui Didžiosios Kovos partizanų parke prie Mūšios upės, kurį įkūrė mons. A. Svarinskas, vyko Lietuvos partizanų pagerbimo bei kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys. Jis pirmąkart surengtas be monsinjoro. Čia susirinko tikrai gerokai daugiau žmonių negu pernai, kai dar buvo ir mons. A. Svarinskas. Šiemet šv. Mišių aukai po atviru dangumi vadovavo vysk. Jonas Kauneckas, koncelebravo apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, kunigai Ukmergės dekanas Vaidas Bartkus, Alvydas Vaitkevičius ir Henrikas Bernatovičius. Vysk. J. Kauneckas pamoksle pabrėžė, jog ši šventė – išsipildžiusios mons. A. Svarinsko svajonės ir jo troškimų įkūnijimas. Vyskupas ragino tautiečius būti savo valstybės patriotais. Priminęs šauktinių į Lietuvos kariuomenę klausimą, vaikinus kvietė be išsisukinėjimo tarnauti tėvynei, priimti šią tarnystę kaip garbę ir pareigą. Jis sakė, kad Izraelyje ir merginos tarnauja. Vyskupas paliudijo, kad visiems vyrams naudinga tarnauti kariuomenėje, nes juk ir dainoje pasakyta, kad nepabuvęs kareivėliu nebus geras artojėlis. „Ir kunigėlis“, – pridūrė vyskupas, pasakodamas, kad kam dirbant Kunigų seminarijoje tie klierikai, kurie nebuvo tarnavę kariuomenėje, vis išsisukinėdavo nuo tvarkymosi, grindų plovimo ir kitų darbų, kuriuos tarnavusieji atlikdavo be jokių spyriojimųsi.

Po šv. Mišių į susirinkusiuosius kreipėsi Ukmergės rajono meras Rolandas Janickas.

Paskui kalbėjęs Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis sakė, kad niekas neištrins Kovo 11-osios datos iš Lietuvos istorijos. „Kas dvasiškai pakito Lietuvoje per 25 metus? Kokia dvasia Lietuvoje buvo 1990 metais ir kokia yra 2015-aisiais? – klausė A. Endriukaitis. – 1989 metais prie tuometinės kompartijos CK būstinės Černiachovskio aikštėje (dabar V. Kudirkos aikštė) buvo didelis užrašas: „Lietuva be suvereniteto – Lietuva be ateities“. O šiandien Juozas Erlickas taip apibūdina mūsų tikrovę: Šviesa sklinda šviesos greičiu, o lietuvis slenka – vėžlio. Todėl šviesa ir negali mūs žingsnius lydėt. Ar gali lietuvių tauta ir valstybė išlikti bestuburės valdžios vedamos tokiame pakrikusiame pasaulyje pastumdėlių padėtyje?“ Signataras stebėjosi, kad jau atsisakoma suverenios valstybės. Lietuvos Seime įkuriama Europos federalistų Sąjunga Lietuvoje. „Įsiklausykime: ne Lietuvos, o Lietuvoje. Tai yra jau kaip Europos federacijos siekio padalinys, – sakė A. Endriukaitis. – Seimo Europos informaciniame centre platinamas lankstinukas su užrašu: „Viena konstitucija ir viršnacionalinės institucijos“. Jis aktyviai dalijamas iš visos Lietuvos atvažiuojančioms moksleivių ekskursijoms“. Priminta, kad Europos prezidentas Hermanas Van Rompėjus Berlyne 2014 m. lapkričio 9 d. pareiškė, jog tokios sąvokos kaip „tauta“ ir „tėvynė“ turi atsidurti sąvartyne. Po 20 dienų jis buvo Vilniuje, Valdovų rūmuose, ir niekas iš Lietuvos vadovų nedrįso jo apie tai paklausti ar paprieštarauti. Signataras sakė, kad patys pavojingiausi ir klastingiausi valstybės suvereniteto naikintojai yra liberalai – Lietuvos nelaimė, – ir citavo kelis jų pasisakymus. Štai Seimo narys Gintaras Steponavičius yra pareiškęs: Netikiu valstybe, kaip moralės skleidėja ir gynėja. Kitas Seimo narys Eligijus Masiulis: Kai alga yra 5 tūkstančiai litų, į valstybinį sektorių papuola bepročiai arba vagys. A. Endriukaitis pacitavo filosofą Arvydą Šliogerį, kuris kažkada yra pasakęs: „Juo didesnis patriotas, tuo didesnis idiotas“. O 2014 metais jau pasakė kitaip: „Buvau vienas iš tų kvailių, kurie steigė Liberalų partiją. Dabar aš taip ir sakau: buvau kvailys!“ Kita A. Šliogerio mintis: „Apie dabartinį mūsų elitą galima pasakyti štai ką: tai – tamsūs, bailūs, kvaili, žiaurūs, agresyvus, godūs, klastingi, gudrūs, demoralizuoti egoistai, nė iš tolo nematantys valstybės idėjos ir net vadinamąjį valstybingumą traktuojantys vien instrumentiškai, kaip savo intereso tenkinimo įrankį“. A. Endriukaitis apgailestavo, kad Lietuvos konservatoriai neva nuo Sąjūdžio laikų nešantys tautiškumo ir nepriklausomybės vėliavą, šiandien dalijasi valdžią su liberalais, kurių programoje yra atviras Lietuvos valstybės likvidavimas, dalijasi jų išmintimi ir laidoja išsvajotą ir krauju pasiektą nepriklausomybę. Signataras sakė, kad partijos veikia politinio verslo principu, ir klausė, kur dingo idealizmas, pagarba istorijai? Partizanai guldė galvas, dabar politikai rungiasi už pelningus postus ir postelius. Štai konservatoriai tautai aiškino, kad Lietuva yra Baltijos tigras, drąsi šalis. „Taip, Lietuva – lyderė pagal savižudybių skaičių (30 tūkst. per nepriklausomybės laikotarpį), pagal alkoholizmą turime trečią vietą pasaulyje, pirmaujame ne tik pagal kalinių skaičių, bet ir pagal emigraciją – taigi tikrai esame pasaulio emigracijos tigras“, – ironizavo A. Endriukaitis. Pabaigoje jis priminė, kad Prancūzijos prezidentas Nikola Sarkozy ne vieną savo svarbią kalbą baigdavo žodžiais: „Tegyvuoja Prancūzija!“ „Kuris Lietuvos politikas yra taip per 25 metus pasakęs?“ – klausė signataras.

Kun. prof. Romualdas Dulskis kalbėjo apie mons. A. Svarinską ir sakė, kad jis nepasitenkino kunigyste, jam buvo svarbi ir visuomenės gerovė, teisingumas, dvasingumo puoselėjimas. „Galime priekaištauti, kad jis nebuvo tobulas, – sakė kun. prof. R. Dulskis, – bet kas iš mūsų yra tobulas? Gal mes galime padaryti geriau?“

Dar kalbėjo poetas Povilas Kulvinskas, partizanas Jonas Kadžionis. Koncertavo Ukmergės kultūros centro politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremtinys“ (vadovė – Julė Juodienė) ir Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos folkloro ansamblis „Kupolė“ (vadovė – Daiva Bradauskienė).

Renginio dalyviai buvo vaišinami kareiviška koše ir arbata.

Kadangi renginį organizavo Ukmergės kraštotyrininkai, politiniai kaliniai ir tremtiniai, dalyvavo rajono valdžios atstovai, šįkart susirinko daugokai žmonių. Mons. A. Svarinsko įkurtame parke esanti meilės ir pagarbos laisvės kovotojams vieta prie Mūšios upės tegyvuoja ir ateityje.

XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija