Pirmasis puslapis
Atmintis
Bibliotekose
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Šeštadienis prie Mūšios

Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotrauka

Gegužės 16-ąją, šeštadienį, būrys žmonių apie 11 valandą atvyko į Dukstynos kapines, esančias prie Ukmergės. Čia, prie Didžiosios Kovos ir Vyčio apygardų partizanų kapų, kuriuose atgulė ir pernai miręs mons. Alfonsas Svarinskas (1925 01 21–1954 10 03–2014 07 17), susirinkusieji padėjo gėlių, sukalbėjo maldą, sugiedojo giesmes. Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas priminė, kad per monsinjoro laidotuves pagerbiant jo atminimą kvietęs bent iki metų pabaigos atsisakyti vartoti alkoholinius gėrimus, todėl ir dabar prašė vengti šio daugybę bėdų atnešančio gėrimo.

Paskui Didžiosios Kovos partizanų parke prie Mūšios upės, kurį įkūrė mons. A. Svarinskas, vyko Lietuvos partizanų pagerbimo bei kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys. Jis pirmąkart surengtas be monsinjoro. Čia susirinko tikrai gerokai daugiau žmonių negu pernai, kai dar buvo ir mons. A. Svarinskas. Šiemet šv. Mišių aukai po atviru dangumi vadovavo vysk. Jonas Kauneckas, koncelebravo apaštalinis protonotaras Bronius Antanaitis, kunigai Ukmergės dekanas Vaidas Bartkus, Alvydas Vaitkevičius ir Henrikas Bernatovičius. Vysk. J. Kauneckas pamoksle pabrėžė, jog ši šventė – išsipildžiusios mons. A. Svarinsko svajonės ir jo troškimų įkūnijimas. Vyskupas ragino tautiečius būti savo valstybės patriotais. Priminęs šauktinių į Lietuvos kariuomenę klausimą, vaikinus kvietė be išsisukinėjimo tarnauti tėvynei, priimti šią tarnystę kaip garbę ir pareigą. Jis sakė, kad Izraelyje ir merginos tarnauja. Vyskupas paliudijo, kad visiems vyrams naudinga tarnauti kariuomenėje, nes juk ir dainoje pasakyta, kad nepabuvęs kareivėliu nebus geras artojėlis. „Ir kunigėlis“, – pridūrė vyskupas, pasakodamas, kad kam dirbant Kunigų seminarijoje tie klierikai, kurie nebuvo tarnavę kariuomenėje, vis išsisukinėdavo nuo tvarkymosi, grindų plovimo ir kitų darbų, kuriuos tarnavusieji atlikdavo be jokių spyriojimųsi.

Visur rūpinosi remontuoti bažnyčias

A†A kun. Kazimieras LAPINSKAS (1927 10 14–1950 09 24–2015 05 19)

Kun. Kazimieras Lapinskas Dominiko Katkausko nuotrauka

Gegužės 19 dieną Krakėse mirė Kauno arkivyskupijos kunigas jubiliatas Kazimieras Lapinskas.

Jis gimė 1927 m. spalio 14 d. Radviliškio rajone, Šilalių kaime, Baisogalos parapijoje, ūkininkų šeimoje, buvo vyriausias iš septynių vaikų šeimoje. 1934–1938 metais mokėsi Augmėnų pradžios mokykloje, 1938–1940 metais Baisogalos pradžios mokykloje, ten baigė penktąjį ir šeštąjį skyrius. 1940 metais K. Lapinskas įstojo į Šeduvos gimnaziją, ją baigė 1945 metais ir įstojo į Kauno kunigų seminarijos trečiąjį licėjinį kursą.

1950 m. rugsėjo 24 d. vyskupas Kazimieras Paltarokas Kauno Arkikatedroje K. Lapinską įšventino kunigu. Po šventimų jis dar metus tęsė studijas seminarijoje. Pirmoji kun. K. Lapinsko tarnystės vieta buvo Šiaulių Šv. Petro ir Povilo parapija, į kurią 1951 m. birželio 4 d. buvo paskirtas vikaro pareigoms.

Uolus marijonų vienuolis ir Kristaus vynuogyno tarnas

A†A kun. Vaclovas ALIULIS MIC
(1921 03 14–1944 06 11–2015 05 26)

Kun. Vaclovas Aliulis MIC Ričardo Šaknio nuotrauka

Gegužės 26 dieną Marijampolės ligoninėje mirė kun. jubil. Vaclovas Aliulis MIC. Kunigas marijonas buvo pogrindinės kunigų seminarijos dėstytojas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, ateitininkas, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktorius, liturginių tekstų vertėjas, rašytojas, dvasios vadovas.  Gimė 1921 m. kovo 14 d. Krekštėnų kaime, Alytaus r. Nuo 1937-ųjų – vienuolis marijonas. 1940 metais baigė Marijampolės marijonų gimnaziją, o 1945-aisiais – Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją ir Teologijos fakultetą, įgijo teologijos licenciato laipsnį. 1944 m. birželio 11 d. įšventintas kunigu. Nuo 1991 metų – Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys.

Kun. V. Aliulis MIC 1945–1946 metais buvo Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos vikaras, 1946–1948 metais – Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčios administratorius, nuo 1948 metų darbavosi Vilniaus arkivyskupijos parapijų bažnyčiose: 1948 metais – Šv. Ignoto vikaras, 1948–1949 metais – Vilniaus Šv. Dvasios vikaras, 1949 metais – Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės, 1949–1951 metais – Paringio Švč. Jėzaus Širdies, 1951–1954 metais – Palūšės Šv. Juozapo, 1954–1959 metais – Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo administratorius, 1959–1962 metais – Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai administratorius, Trakų dekanas, 1962–1967 metais – Švenčionių Visų Šventųjų parapijos klebonas, Švenčionių dekanas, 1967–1970 metais – Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) klebonas, 1970–1974 metais Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektorius, tačiau atleistas sovietinės valdžios nurodymu, 1974–1978 metais – Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų klebonas, Turgelių dekanas, 1978–1993 metais – Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo, Vilniaus Šv. Mikalojaus, Dievo Apvaizdos parapijų vikaras, Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos talkininkas.