|
Didelis dėmesys dėl neišgelbėtų dviejų lakūnų ir abejingumas dėl alkoholiu išžudytų piliečių
Juozas Dapšauskas
Seimas gegužės 21 dieną balsavo, kad alkoholio vartojimo ribos iki 20 metų amžiaus kelti nereikia, nors per du balsavimus (pateikimo ir svarstymo stadijose) pasisakė kitaip. Mažai ir buvo tikėtina, kad bus kitaip. Tai vaizdavimas, manipuliacijos, o rezultatas yra toks, kokio reikia alkoholio pramonei. Vieni seimūnai vaizduoja, kad rūpinasi griežtomis kontrolės priemonėmis (čia pat pasisakydami, kad jas reikia nukelti jau atėjus laikui joms įsigalioti Antano Matulo pavyzdys), kiti kad tenkina liberalaus apsvaigusio jaunimėlio reikalus. O rezultatas paprasčiausiai nulinis, bet dirbama ne už ačiū, o už mokesčių mokėtojų pinigus. Vien Seimo nario alga su priedais kanceliarinėms išlaidoms ir kitai veiklai siekia (dar pasakysiu litais) apie 10 tūkstančių litų per mėnesį, nekalbant apie padėjėjų etatų išlaidas.
Tačiau šio sprendimo kontekste svarbiausia atkreipti dėmesį: artinasi alkoholio pašalinimo iš degalinių terminas (nuo 2016 metų sausio 1 dienos). Dvi stadijas Seime šio įstatymo įsigaliojimo atšaukimo procesas jau praėjo, belieka priėmimas, kuris numatomas birželio 23 dieną. Manau, suprantama, kad žymiai svarbesnis yra pastarasis (draudimas bent degalinėse prekiauti alkoholiu), nors jis tikrai nėra toks radikalus kaip amžiaus ribos nustatymas, kad nuo 20 metų būtų galima vartoti alkoholinius gėrimus (jis tikrai būtų pasitarnavęs mažinant alkoholio vartojimą, bet esamoje situacijoje nuoseklumo prasme reikia priimti pirmiausia kiek kitus sprendimus). Pašalinus alkoholį iš degalinių, jau galima įtvirtinti ir kitą žingsnį alkoholis būtų pardavinėjimas tik specializuotose parduotuvėse su ypatinga kontrole. Bet pažiūrėsime, ar tie Seimo nariai, kurie sakė, kad reikia kitų alkoholio žalos mažinimo priemonių, balsuos, kad alkoholis degalinėse vis dėlto liktų?
Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė darbietė Dangutė Mikutienė plenarinio posėdžio metu pradėjo paistyti, kad alkoholio problemos Lietuvoje kaip ir nėra, kad čia griežtinant kontrolę, plis kiti narkotikai. Nekeista, kad Darbo partijos, kuriai priklauso D. Mikutienė, nariai Seime balsuoja už alkoholio pramonei palankius įstatymus. Tą patį argumentą žurnalistams pateikė ir Liberalų sąjūdžio vadovas Eligijus Masiulis, kad mažinant alkoholio vartojimą, padidinsime nelegalių narkotikų vartojimą, kuris neva padarys daugiau žalos nei alkoholizmas. Beje, mokslinės studijos sako ką kita. Tačiau ar politikams svarbios ekspertų išvados, skaičiai, rekomendacijos? Įstatymų priėmimų procesai rodo, kad tai visiškai nesvarbu, ir su dideliu uolumu kartoja alkoholio pramonės reklamą, kad reikia švietimo, mokymo kultūringai vartoti alkoholį.
Kai kurie žingsniai švietimo linkme gal ir yra. Įkurtas sveikatingumo fondas, bet kol kas tai yra dar viena piniginė, kurioje nėra pinigų. Labai giriamasi, kad Vyriausybė galės per šį fondą skirti lėšas sveikatingumo veikloms finansuoti. O gal iki šiol tai daryti draudė įstatymai ar Konstitucija? Kol nėra realių pinigų, dar vienos piniginės pagaminimas neturi jokios prasmės. Norisi pasiūlyti politikams kuo mažiau vaizduoti, manipuliuoti, o daugiau atlikti konkrečių darbų, priimti rimtų sprendimų.
Šiaulių rajono savivaldybė tapo pirma, kur kultūros renginiuose nebebus leidžiama nei prekiauti, nei vartoti alkoholinius gėrimus. Galima viltis, kad jos pavyzdžiu paseks ir kitos savivaldybės. Šis sprendimas priimtas matant gražų Naisių (Šiaulių rajono miestelio) pavyzdį, kad ir masiniai renginiai yra turiningi, saugūs, linksmi, kai juose nėra vartojamas alkoholis. Praėjusiais metais Naisių vasaros festivalyje dalyvavo apie 30 tūkstančių dalyvių, šiais metais, galima numanyti, dalyvaus dar daugiau. Šio festivalio mecenatas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis teigia, kad blaiviais renginiais nori įkvėpti visą visuomenę išsiblaivyti ir suvokti, kad toks didelis alkoholio vartojimas yra nacionalinė tragedija. Svarbiausia, kad alternatyva tikrai yra įmanoma: žmonės linksmiau gali švęsti ir laimingiau gyventi būdami blaivūs.
Ar alkoholio pramonė nori, kad visuomenė būtų nugirdyta, žmonės taptų alkoholikais? Ne, nes degradavęs žmogus galiausiai nebeįperka ir legalių alkoholio produktų ir neneša pelno gamintojams. O juk pelnas yra tas motyvas, kodėl ši pramonė daro įtaką politikams, kad jie priimtų jai palankius įstatymus. Tačiau alkoholio pramonės siekis yra kuo daugiau parduoti produkcijos (juk tam skirta jos reklama), bet tai neišvengiamai veda ir prie rizikingai alkoholį vartojančių žmonių skaičiaus didėjimo, alkoholizmo, degradacijos, avarijų ir kitų pasekmių.
Du aviacijos pilotai žuvo, šis faktas dabar dėmesio centre. Iš tiesų atsakingos institucijos gal nesureagavo efektingai, juos gelbėdamos. O kiek mirčių ir nelaimių atneša alkoholio paplitimas? Čia pasitenkinama tik nuvalkiotomis frazėmis, kad draudimais nieko nepasieksime, yra gerai taip, kaip yra. O kai pasiūlomos efektyvios švietimo priemonės, joms nepritariama, nes kaip sako profesorius Aurelijus Veryga: Alkoholio pramonei ir ją palaikantiems politikams jokios priemonės nėra priimtinos, kurios tikrai mažina alkoholio vartojimą nei kontrolės, nei draudimo, nei efektyvaus švietimo.
Šiandien pasižvalgius viešojoje erdvėje, atrodo, kitos ekonomikos mūsų šalyje ir nėra vertinant pagal reklamos apimtis tiek stenduose, tiek žiniasklaidoje, tėra tik masinė alkoholio reklama. Ką tai sako apie visuomenės dabartį ir ateitį. Suprantama, ir vėl pagrindinė mūsų problema yra galima okupacija, gynybinių resursų didinimas, o kad esame jau okupuoti finansinių narkomanijos gigantų, ar čia nėra bėda?
Dar nežinantiems ir manantiems, kad alkoholis yra kažkokia linksmybė ar mažesnė blogybė ir jo vartojimo nereikia mažinti, kad esą dėl to nedidėtų narkotikų vartojimas, politikams reikia priminti elementarų dalyką: Pasaulio sveikatos organizacija 1975 metais 28 sesijoje alkoholį oficialiai paskelbė kaip vieną iš narkotikų, kuris, įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, nusineša nepalyginamai daugiau gyvybių, pareikalauja ekonominių ir moralinių nuostolių negu kiti narkotikai. Tačiau paradoksalu, ne tai, kad šis narkotikas yra legalus, bet ir pačiomis subtiliausiomis priemonėmis masiškai reklamuojamas, kad neribojant prekiaujama juo. Ar tokią visuomenę galime laikyti bent kažkiek humaniška, o politikus, atstovaujančius alkoholio pramonės interesams, padoriais?
© 2015 XXI amžius
|