Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Prasminga kelionė

Akmeniškiai vienuolyno kieme. Tolumoje matyti Pavilnio bažnyčios bokštas

Šv. Mišias aukoja kunigai Raimundas Varaneckas ir Egidijus Zulcas

Akmenės bažnyčios choras ant vienuolyno laiptų

Akmenės Šv. Onos bažnyčios vargonininkė ir chorų vadovė Žydrūnė Kazlauskaitė – pilnas idėjų ir sumanymų žmogus. Jau senokai jai kilo mintis išvažiuoti su kameriniu bažnyčios choru į Vilnių. Kaip sumanyta, taip ir padaryta: vieną gegužės savaitgalį choras praleido Vilniuje. Tai buvo ir pažintinė, ir dvasinė kelionė. Šeštadienį visa diena klajojant po sostinės Senamiestį, kur dūzgė, aidėjo Gatvės muzikos festivalis, prabėgo lankant visas pakeliui pasitaikiusias bažnyčias – pradedant nuo Arkikatedros ir baigiant Aušros Vartais bei Dievo Gailestingumo šventove. Tačiau ne tai buvo kelionės tikslas – trumpi sustojimai bažnyčiose sukalbant trumpą maldelę. Tikslas laukė Pavilnio vienuolyne bei Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės (Pavilnio) bažnyčioje, vienintelėje Vilniuje medinėje, labai jaukioje ir gražioje. Norėta įsijungti į Pašvęstojo gyvenimo metų renginius, iš arčiau pažinti vienuolinį gyvenimą, patiems praturtinti savo sielas ir pasidalinti su kitais savo darbo rezultatais.

Pavilnio Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių vienuolyne pasitiko geroji sesuo Teresė. Ji – ne tik vienuolė, bet ir Kristaus Karaliaus bažnyčios vargonininkė, choro vadovė. Jos dėka svečiai buvo priimti vienuolyne, apgyvendinti, pamaitinti. Vienuolyno koplyčioje mūsų klebonas kan. Egidijus Zulcas aukojo šv. Mišias, o visi choristai tapo giedančia Bažnyčia, kur kiekvienas klūpėjo savo klaupte ir taip dalyvavo šv. Mišių aukoje. O paskui laukė šlovinimo ir Švč. Sakramento adoracijos naktis, kai giedodami giesmes visi kartu šlovino Viešpatį, skaitė maldas, gilindamiesi ir apmąstydami didžiąsias paslaptis... Po to vyko nenutrūkstantis naktinis budėjimas po du prie Švenčiausiojo Sakramento kas valandą pakeičiant vienas kitą ir ramus poilsis jaukiuose vienuolyno kambarėliuose... Ypatingas tai pojūtis miegoti ir ilsėtis su Švenčiausiuoju sakramentu po vienu stogu. To galbūt gyvenime daugiau niekada nepatirsi... „Tai patirti galima tik gyvenant vienuolyne“, – sako mūsų klebonas. Sekmadienis – Šeštinės, Kristaus žengimo į dangų šventė. Mūsų choras pakviestas giedoti Sumos šv. Mišiose Pavilnio Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje. Ji pilnutėlė žmonių. Šv. Mišias aukojo šios bažnyčios klebonas kun. Raimundas Varaneckas ir mūsų klebonas kan. Egidijus Zulcas. Choras gieda taip įkvėptai, iš sielos gelmių ir kartu labai profesionaliai, kad pasibaigus šv. Mišių aukai per bažnyčią nuvilnija plojimai kaip padėka už nuoširdų Aukščiausiojo garbinimą ir šlovinimą. „Tai – nuostabus dalykas, – sako sesuo Teresė. – Taip labai retai tebūna. To reikia nusipelnyti...“

Dar keli žodžiai apie akmeniškius priėmusį vienuolyną. Švč. Nekaltosios Mergelės Marijos tarnaičių kongregacija įkurta 1878 metais Lenkijoje, o Lietuvoje veikia nuo 1923 metų. Per sovietmetį jų veikla, žinoma, buvo uždrausta. Atsikūrė ši vienuolija Lietuvai atgavus nepriklausomybę. Centras yra Panevėžyje, o Pavilnio vienuolyne gyvena šešios vienuolės. Jų veikla – malda, katekizacija, darbas su jaunimu. Gyvena šios vienuolės ne tradiciniame sename rūsčiame vienuolyne, o naujame moderniame name tarsi darni graži šeima. Seserys vienuolės priima visus pas jas atvykstančius tarsi artimuosius, apgaubdamos juos savo šiltu, švelniu ir tarsi nepastebimu rūpesčiu visą svečiavimosi laiką, leisdamos žmonėms pasinerti į tylą, ramybę ir taip pajausti Aukščiausiąjį...

Elena GUBOVIENĖ

Akmenė–Vilnius

© 2015 „XXI amžius“