Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Saugoti Dievo žmonių meilę

Popiežiaus pastabos pranciškonų generalinei kapitulai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikinasi su pranciškonų vienuolijos vadovu kun. Maiklu Periu OFM

Perrinkti vadovai

Katalikų Bažnyčiai švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus, yra išskirtinai reikalingi popiežiaus Pranciškaus susitikimai su vyrų ir moterų vienuolijų atstovais, suteikiantys progą pateikti mokymą apie šios dvasinės tarnystės bruožus bei autoritetingai pabrėžti jų aktualumą mums. Kaip tik šia prasme svarbi buvo gegužės 26 dieną Šventojo Tėvo suteikta audiencija dviem šimtams mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino atstovų, kurie dalyvauja besibaigiančioje vienuolijos generalinėje kapituloje. Šv. Pranciškaus Asyžiečio 1209 metais įkurta Mažesniųjų brolių bendruomenė (Ordo fratrum minorum, OFM), dabar kartu su jėzuitais ir saleziečiais priklauso didžiausių katalikiškų vienuolijų grupei. Bažnytinės statistikos duomenimis, 2014 metų pabaigoje buvo 13632 pranciškonai, kurie veikė 120 pasaulio šalių ir buvo susiskirstę į 103 provincijas bei kastodijas. Savarankiškų provincijų ministrai (provincijolai) turi įsteigę 14 regioninių konferencijų, kurios yra susijungusios į tris kontinentines sąjungas: Azijos (ir Okeanijos), Amerikos ir Europos. Nuo gegužės 10 iki birželio 7 dienos pranciškonų dvasiniame lopšyje, Asyžiuje (Italijos rytinė Umbrijos provincija), vykstančioje generalinėje kapituloje (capitula generale) svarstomi pagrindiniai organizaciniai vienuolijos klausimai ir veiklos uždaviniai būsimam šešerių metų laikotarpiui, ypač atkreipiant dėmesį į šios pašvęstojo gyvenimo bendruomenės pagrindinių tapatumo bruožų – brolystės ir dvasinio mažumo – realizavimą šiandien (fratres et minores in Nostra Aetate).

Tėvo diena ir Devintinės

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Dievo įsteigtą šeimos instituciją sekuliarus pasaulis vis labiau ignoruoja ir net atmeta (antai Airijoje neseniai vykę visuotiniai rinkimai atskleidė visišką piliečių širdžių bei minčių sumaištį, nes didelė gyventojų dalis, veikiama keistų motyvų, siekia savo šalyje įtvirtinti gėjų santuokas), krikščionys laikosi egzistenciškai svarbaus ir nekvestionuojamo tiesos principo: Dievo bei Bažnyčios palaiminta vyro ir moters santuoka yra svarbiausia bei vienintelė visuomenės išlikimo garantija ir niekuo kitu nepakeičiama amžinąją gyvybę – nepakartojamą naujagimio džiaugsmingą krykštavimą, skirtą žemei bei dangui, – teikianti ląstelė. O pritarimas gėjų santuokoms bei laipsniškas jų plitimas liudija, kad įsivyraujančios hedonistinės ir perdėm liberalios žmonių nuostatos taip supainioja daugelio individų mąstymą, kad paprasčiausiai jie nebepajėgia atskirti blogio nuo gėrio. Tai – kelias, artinantis mūsų visuomenės civilizacijos žlugimą...