Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Saugoti Dievo žmonių meilę

Popiežiaus pastabos pranciškonų generalinei kapitulai

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus sveikinasi su pranciškonų vienuolijos vadovu kun. Maiklu Periu OFM

Perrinkti vadovai

Katalikų Bažnyčiai švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus, yra išskirtinai reikalingi popiežiaus Pranciškaus susitikimai su vyrų ir moterų vienuolijų atstovais, suteikiantys progą pateikti mokymą apie šios dvasinės tarnystės bruožus bei autoritetingai pabrėžti jų aktualumą mums. Kaip tik šia prasme svarbi buvo gegužės 26 dieną Šventojo Tėvo suteikta audiencija dviem šimtams mažesniųjų brolių (pranciškonų) ordino atstovų, kurie dalyvauja besibaigiančioje vienuolijos generalinėje kapituloje. Šv. Pranciškaus Asyžiečio 1209 metais įkurta Mažesniųjų brolių bendruomenė (Ordo fratrum minorum, OFM), dabar kartu su jėzuitais ir saleziečiais priklauso didžiausių katalikiškų vienuolijų grupei. Bažnytinės statistikos duomenimis, 2014 metų pabaigoje buvo 13632 pranciškonai, kurie veikė 120 pasaulio šalių ir buvo susiskirstę į 103 provincijas bei kastodijas. Savarankiškų provincijų ministrai (provincijolai) turi įsteigę 14 regioninių konferencijų, kurios yra susijungusios į tris kontinentines sąjungas: Azijos (ir Okeanijos), Amerikos ir Europos. Nuo gegužės 10 iki birželio 7 dienos pranciškonų dvasiniame lopšyje, Asyžiuje (Italijos rytinė Umbrijos provincija), vykstančioje generalinėje kapituloje (capitula generale) svarstomi pagrindiniai organizaciniai vienuolijos klausimai ir veiklos uždaviniai būsimam šešerių metų laikotarpiui, ypač atkreipiant dėmesį į šios pašvęstojo gyvenimo bendruomenės pagrindinių tapatumo bruožų – brolystės ir dvasinio mažumo – realizavimą šiandien (fratres et minores in Nostra Aetate).

Tėvo diena ir Devintinės

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai Dievo įsteigtą šeimos instituciją sekuliarus pasaulis vis labiau ignoruoja ir net atmeta (antai Airijoje neseniai vykę visuotiniai rinkimai atskleidė visišką piliečių širdžių bei minčių sumaištį, nes didelė gyventojų dalis, veikiama keistų motyvų, siekia savo šalyje įtvirtinti gėjų santuokas), krikščionys laikosi egzistenciškai svarbaus ir nekvestionuojamo tiesos principo: Dievo bei Bažnyčios palaiminta vyro ir moters santuoka yra svarbiausia bei vienintelė visuomenės išlikimo garantija ir niekuo kitu nepakeičiama amžinąją gyvybę – nepakartojamą naujagimio džiaugsmingą krykštavimą, skirtą žemei bei dangui, – teikianti ląstelė. O pritarimas gėjų santuokoms bei laipsniškas jų plitimas liudija, kad įsivyraujančios hedonistinės ir perdėm liberalios žmonių nuostatos taip supainioja daugelio individų mąstymą, kad paprasčiausiai jie nebepajėgia atskirti blogio nuo gėrio. Tai – kelias, artinantis mūsų visuomenės civilizacijos žlugimą...

Kaišiadorių vyskupijoje

Merkinės dekanate

Įspūdinga Sekminių šventė

Virš altoriaus suspindo Jėzaus gyvenimą ir Sekminių epizodą liudijantis vitražas, kurio autorius – Vytautas Švarlys, klebono irgi apdovanotas Babriškių Sekminių žvaigžde

BABRIŠKĖS. Gegužės 24-ąją, sekmadienį, visas krikščioniškasis pasaulis šventė Sekmines – šventę, kurios metu garbinama augmenija ir naminiai gyvuliai. Prasmingai, puoselėjant senovės dzūkų tradicijas, kasmet švenčiamos Sekminės ir Varėnos rajone, Babriškėse. Ji vėl sukvietė ne tik buvusius babriškiečius, parapijiečius, bet ir daug tikinčiųjų iš svetur. Šventę dalyvavimu ir giedojimu pagerbė maestro Virgilijus Noreika, kasmet atvykstantis su žmona Loreta, kiti svečiai.

Mažutė, bet jauki, berželiais išpuošta Babriškių Šv. arkangelo Mykolo bažnytėlė negalėjo sutalpinti visų, atvykusių į Sekminių pamaldas. Šv. Mišias aukojo Merkinės dekanas ir klebonas, bažnytinės teisės daktaras kun. Robertas Rumšas. Pamoksle dekanas kalbėjo apie Sekmines, kurios tęsiasi. „Kiekvienais metais Sekminės suteikia Bažnyčiai galimybę sugrįžti į save. Šv. Jonas Krikštytojas, pradėdamas skelbti apie atsivertimą, savo bendraamžiams sakė: „Tarp jūsų yra tas, kurio Jūs nepažįstate“. Jis kalbėjo apie Jėzų. Šiandien mes tą patį galime pakartoti – tarp mūsų yra tas, kurio mes nepažįstame... Jeigu pažvelgsime į Bažnyčios gyvenimą, pamatysime, kiek pačioje Bažnyčioje yra skirtingų ir įvairių charizmų, per kurias ypatingai pasireiškia Šv. Dvasios dovanos, bet kartu jos sukuria vieną ir kompleksišką simfoniją, leisdamos Kristui tęsti jos įsikūnijimo darbą istorijoje. Iš tikrųjų esame nepakartojami fiziniame pasaulyje ir savo charizmomis, ir gebėjimais... Sekminių sekvencijoje giedama apie Dvasią, kuri guodžia, ramina, stiprina tikėjimą, nuvalo tai, kas sutepta, gydo tai, kas sužeista. Prašykime ir mes, kad Šv. Dvasia sustiprintų mūsų tikėjimą, išgydytų mūsų žaizdas, kad mes visuomet gyventume taip, kaip pridera kiekvienam krikščioniui“, – kvietė dekanas kun. dr. R. Rumšas.

Kauno arkivyskupijoje

Kėdainių dekanate

Poezija bažnyčiose

51-ojo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris 2015“ dalyviai Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčioje su klebonu kun. Artūru Stanevičiumi

Kėdainiai. Per Sekmines Šv. Jurgio bažnyčioje vyko 51-ojo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris-2015“ renginys. Klebonas kun. Artūras Stanevičius jau ne pirmą kartą sutinka poetus šioje bažnyčioje. Tą dieną po šv. Mišių garbingi svečiai į parapijos bendruomenę ir visus susirinkusiuosius Šv. Jurgio bažnyčioje prabilo poezijos kalba: eilėraščius skaitė poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė, 2010 metų „Poezijos pavasario“ premijos laureatė poetė Meilė Kudarauskaitė, aktorius Giedrius Arbačiauskas, poetas Julius Žėkas, 2015 metų Zigmo Gėlės premijos laureatė poetė Jurgita Jasponytė, 2009 metų Europos Sąjungos literatūrinių premijų laureatė rašytoja Laura Sintija Černiauskaitė ir 2012 metų Petro Cvirkos premijos laureatas rašytojas Gasparas Aleksa.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Sekminės: maldos, giesmės, spektaklis, koncertas, vaišės, bendrystė

Sekminių procesija

NEMUNĖLIO RADVILIŠKIS. Jau tampa tradicija čia švęsti Sekmines ypač iškilmingai. Parapijos klebonas kun. Algis Neverauskas ir vikaras kun. Ernestas Želvys stengiasi šią šventę padaryti itin patrauklią, maloniai kviesdami tikinčiuosius švęsti drauge.

Kunigas Ernestas pasirūpino išpuošti Švč. Mergelės Marijos bažnyčią Sekminių iškilmei tinkamais puošybos elementais. Vyko iškilminga Sekminių procesija aplink bažnyčią, šv. Mišias aukojo klebonas kun. A. Neverauskas, koncelebravo vikaras kun. Povilas Bartkevičius, o kunigas Ernestas klausė ypač gausiai norinčių susitaikyti su Dievu išpažinčių. Sekminių homilijoje klebonas akcentavo Šventosios Dvasios dovanų aktualumą žmogui, suvokiant ir priimant jas kaip nieko nekainuojančias Dievo meilės dovanas. Jas turint gyvenimas tampa prasmingas ir patrauklus. Tereikia atverti širdis ir įsileisti tai, kas veltui gaunama... Tikinčiųjų pilnutėlė bažnyčia klausėsi Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios choro, vadovaujamo Viktorijos Morkūnienės, ir solistės Ievos Morkūnaitės atliekamų giesmių. Kunigai džiaugėsi gyva parapijos bendruomene ir visuomet gausiai atvykstančiais svečiais.

Panevėžio vyskupijoje

Biržų dekanate

Vaikai ir jaunimas susitiko Jėzų...

Pirmąją Komuniją priimantys vaikai ir juos rengęs kun. Ernestas Želvys (dešinėje) bei klebonas kun. Algis Neverauskas

Biržai. Šv. Jono Krikštytojo ir aptarnaujamose parapijose šiais metais 116 vaikų priėmė Pirmąją Šv. Komuniją, o Sekminių išvakarėse 126 jaunuoliai – Sutvirtinimo sakramentą, kurį suteikė Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ.

Pavasarį Bažnyčios liturgija tampa spalvinga ir jaunatviška. Bažnyčioje apstu jaunų žmonių, pasiruošusių susitikti su Jėzumi... Visus mokslo metus vaikams ir jaunuoliams vyksta katechezės, kurių metu jie ruošiasi priimti Pirmąją Šv. Komuniją arba Sutvirtinimo sakramentą.

Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia kiekvieną sekmadienį per vaikų šv. Mišias visus metus buvo pilna žaismingų jų šypsenų ir rimto mąstymo apie Dievo slėpinį, tikrą gyvą susitikimą su Juo Eucharistijoje. Didžiulis besiruošusiųjų sakramentų priėmimui būrys su savo katechetais mokėsi pažinti, pamilti ir gyventi su Jėzumi pamokėlių metu. Biržų vikaras kun. Ernestas Želvys buvo jų dvasinis vadas, kiekvienas šv. Mišias pritaikė to laikotarpio liturgijai, vaikams suprantama kalba tikėjimo tiesas perteikdamas gyvenimiškąja patirtimi ir liudijimu, remdamasis pavyzdžiais.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Sekminių atlaiduose – vyskupo padrąsinimai šeimoms

Vyskupas Rimantas Norvila teikia Sutvirtinimo sakramentą. Centre – g. kan. Raimundas Žukauskas

KRYŽIAI. Gegužės 25 dieną į Sekminių atlaidus Kryžiuose gausiai susirinko maldininkai, pasiruošę priimti Sutvirtinimo sakramentą jaunuoliai. Į šventę atvyko ir Meteliuose apsistojusi jaunimo grupė, besiruošianti Alytaus miesto misijoms, kurios vyks birželio 25–26 dienomis, ir Lietuvos jaunimo dienoms, vyksiančioms birželio 27–28 dienomis Alytuje.

Metelių Kristaus Atsimainymo parapijoje Kryžių šventovė yra ta vieta, kur stebuklingoji Dievo Motina laukia savo vaikų jau per 300 metų. Tądien buvo gražus oras. Klebonas kan. Vytautas Prajara padėkojo susirinkusiems maldininkams, kunigams, vyskupui Rimantui Norvilai, Kučiūnų parapijos choristams (vadovas – J. Pileckas) ir visiems geros valios žmonėms, prisidėjusiems prie pasiruošimo atlaidams.

Gyvojo Rožinio maldininkai švenčia Pašvęstojo gyvenimo metus

Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkai kartu su sesėmis vienuolėmis prie Dievo Apvaizdos vienuolyno

Kvietimas dalyvauti šv. Mišių aukoje

Kiekvieną mėnesį Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio maldininkai kviečiami į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje. Anksti rytą, ruošdamiesi Eucharistijos šventimui jie suklaupia rožinio maldai, kalba Gailestingumo vainikėlį bei Gailestingumo litaniją. Nepamiršta sukalbėti Viešpaties Angelo maldos už iškeliavusius į amžinybę kunigus, vienuolius ir vienuoles bei Gyvojo Rožinio draugijos narius. Nuskambėjus giesmei „Su galinga rožančiaus malda“, visi susikaupia šv. Mišių aukai. Paskui Gyvojo Rožinio maldininkai bažnyčioje klausosi katechezių, skirtų Pašvęstojo gyvenimo metams. Kalbama apie pašvęstojo gyvenimo prasmę, vienuolynų steigimą, vienuolių ordinus, veiklos kryptis, žiūrimi kino filmai apie vienuolių gyvenimą. Maldininkai aktyviai dalyvauja diskusijose. Nuoširdi bendrystė bei pokalbiai tęsiasi agapėje. Kiekvienas Gyvojo Rožinio maldininkas gali papasakoti apie veiklą savo parapijose, pasidalinti Gerąja naujiena, papasakoti kasdienišką istoriją. Maldininko ištartas žodis yra laukiamas, pamokantis, gerbtinas. Malonu, kad kiekvienąkart galima išvysti gausų maldininkų būrį iš Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bei grupeles iš Daujėnų Švč. Jėzaus vardo, Joniškėlio Švč. Trejybės, Kyburių Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios, Krinčino Šv. apaštalo Petro ir Povilo, Saločių Šv. Juozapo, Skrebotiškio Švč. Jėzaus širdies bei kitų parapijų.

Prasminga kelionė

Akmeniškiai vienuolyno kieme. Tolumoje matyti Pavilnio bažnyčios bokštas

Akmenės Šv. Onos bažnyčios vargonininkė ir chorų vadovė Žydrūnė Kazlauskaitė – pilnas idėjų ir sumanymų žmogus. Jau senokai jai kilo mintis išvažiuoti su kameriniu bažnyčios choru į Vilnių. Kaip sumanyta, taip ir padaryta: vieną gegužės savaitgalį choras praleido Vilniuje. Tai buvo ir pažintinė, ir dvasinė kelionė. Šeštadienį visa diena klajojant po sostinės Senamiestį, kur dūzgė, aidėjo Gatvės muzikos festivalis, prabėgo lankant visas pakeliui pasitaikiusias bažnyčias – pradedant nuo Arkikatedros ir baigiant Aušros Vartais bei Dievo Gailestingumo šventove. Tačiau ne tai buvo kelionės tikslas – trumpi sustojimai bažnyčiose sukalbant trumpą maldelę. Tikslas laukė Pavilnio vienuolyne bei Kristaus Karaliaus ir Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės (Pavilnio) bažnyčioje, vienintelėje Vilniuje medinėje, labai jaukioje ir gražioje. Norėta įsijungti į Pašvęstojo gyvenimo metų renginius, iš arčiau pažinti vienuolinį gyvenimą, patiems praturtinti savo sielas ir pasidalinti su kitais savo darbo rezultatais.

Pamaldumas Marijai ant Minijos kranto

Gargždų parapijos kunigai pamaldų metu prie koplyčios Gerduvėnuose. Iš kairės: kun. Donatas Žukauskas, diakonas Audrius Undraitis, kun. Vytautas Liesis, kan. Jonas Paulauskas, zakristijonas Jonas Bučinskas, kun. Kęstutis Vainorius

Gerduvėnų kaime (Gargždų parapija), ant Minijos kranto, stovi gražiai tvarkoma koplyčia, skirta Dievo Motinos Marijos garbei. Žmonės pasakoja, kad koplyčia esanti pastatyta gal prieš 200 metų. Buvusi medinė, bet sovietiniais laikais chuliganai ją padegė. Gerduvėnų kaimo žmonių iniciatyva koplytėlė buvo atstatyta, apsodinta liepomis. Ją prižiūrėję netoliese gyvenę Gilvonauskai.

Prieš keletą metų to kaimo gyventojo Povilo Bružo užsakymu jo žemėje tarp senų liepų, kurias kadaise pasodino buvęs politinis kalinys Juozas Stropus, buvo atstatyta visiškai nauja medinė, didesnė nei buvo, koplyčia. Atstatymo darbus vykdė gargždiškis Stasys Bagdonas.
Dabar koplyčia atrodo gražiai ir tvarkingai. Daugelis kaimo gyventojų aktyviai prisideda prie koplyčios aplinkos tvarkymo, puošimo. Žolę dažnai nušienauja netoli gyvenantis Leonas Baršauskas. Gėlėmis papuošia gerduvėniškė Danguolė Vebrienė. Koplyčios aplinką prižiūri, dažnai žvakes uždega, Gegužinėms pamaldoms altorių paruošia netoliese gyvenanti Kazimiera Bružienė. Plytelių takų sutvarkymu rūpinasi Klaipėdos Marijos, Taikos Karalienės, parapijos Marijos legiono atstovai. Jubiliejiniais 2000 metais Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebono kan. Jono Paulausko iniciatyva prie koplyčios pastatytas didelis medinis kryžius, kurį padirbo gargždiškis kryždirbys Joakimas Gilvonauskas. Dabar prie koplyčios yra du kryžiai, koplytstulpiai, įrengtos Kryžiaus kelio stotys.

Štuthofo kaliniui – 100 metų!

Vladislovas Telksnys su jį pagerbti atėjusiais bičiuliais Kauno įgulos karininkų ramovėje

Kaune gyvena Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinys Vladislovas Telksnys. Pirmadienį jam sukako 100 metų! V. Telksnys gimė 1915 m. birželio 1 d. Runionių kaime, Alantos valsčiuje. Nepriklausomoje Lietuvoje dirbo spaustuvėje Kaune. Sovietams okupavus Lietuvą, V. Telksnys su grupe pogrindininkų išleido antisovietinį laikraštį. Buvo suimtas ir įkalintas. Tik 1941 m. birželio 22 d., prasidėjus karui, išlaisvintas. Tačiau nenurimo, tęsė kovą prieš naująjį okupantą, spausdindamas pogrindinę spaudą. „Žaibo“ spaustuvės administratorių V. Telksnį ir 15 spaudoje dirbusių Kauno inteligentų slaptoji nacistinės Vokietijos policija suėmė 1943 m. balandžio 27 d. Balandžio 29-ąją vadinamoji Spaudos grupė buvo uždaryta Štuthofo koncentracijos stovykloje. V. Telksnys kalėjo su vienu garsiausių Lietuvos rašytojų Baliu Sruoga, kuris Štuthofe patirtus išgyvenimus sarkastiškai aprašė knygoje „Dievų miškas“. Po metų, 1944 metų kovo pradžioje, likusius gyvus 14 iš 16 kalinių paleido.