|
Maldos pusryčiai
Gegužės 25 dieną Panevėžio miesto mero Ryčio Račkausko iniciatyva kavinėje Kafenhauz vyko Maldos pusryčiai, kuriuose kalbėta apie pasišventimą ir tarnystę, kuri buvo pasirinkta atsižvelgiant į popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Pašvęstojo gyvenimo metus. Renginyje dalyvavo dvasininkai ir religinių bendruomenių atstovai, politikai, kariškiai, specialiųjų tarnybų, teismų, bendruomenių atstovai.
Meras R. Račkauskas pakvietė pasidalinti savo mintimis apie tarnystę.
Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas SJ sakė: Maldos pusryčiai laikas, kai mes, turintys skirtingas tarnystes, susirenkame kartu ne tiek svarstyti kažkokius darbo reikalus, bet tiesiog pabūti drauge ir pasidalinti mintimis kaip tie, kurie pripažįsta, kad Dievas veikia kiekviename žmoguje. Kai pastebi, kad ir kitame žmoguje Jis yra prabilęs, tas žmogus tampa artimesnis, suprantamesnis. Toks jautrumas, tiesos siekimas sujungia, ir galime būti, dirbti kartu, nepaisant mūsų bažnytinių, politinių, visuomeninių ar bet kokių kitokių skirtumų. Kartu būdami nesiekiame nei kažką įrodyti, nei kažką įtikinti, nei pakeisti, bet tiesiog dalintis tuo, kas yra brangu. Tarnystei apibūdinti, pailiustruoti ganytojas pateikė keletą konkrečių paprastų tarnavimo pavyzdžių. Štai vienas iš jų. Viena močiutė, pensininkė, gyvena viena, lanko ligonius. Kartą susilaužė ranką, nekreipia dėmesio, vis tiek eina pas juos. Kartą pavalgydino nepažįstamą žmogų, išleido, paskui sako: Kai išėjo, taip gailėjausi, juk galėjau dar ką nors įdėti jam kelionei. Panevėžyje gyvena pora daugiavaikių šeimų iš Ispanijos. Mama visuomet eina pirkti į tą pačią parduotuvę, o kasininkė kartą jos klausia, kiek ji vaikų turi. Kiekvieną kartą ateina vis su kitu. Sako: Dešimt. Dešimt? Tai kaip jūs išgyvenate? Sako: Man Dievas juos davė, Dievas ir padeda. Pati sunkiai galėčiau. Vienoje bažnytinėje įstaigoje labai seniai pažinojau vieną sekretorę. Kiek kartų buvau ten nuėjęs, susidaro toks įspūdis, kad žmogus tik ir laukia tavęs. Jai didžiausias džiaugsmas tave pasitikti, tau padėti išspręsti klausimą. Iš tokio susitikimo išeini ne kaip iš tarnybinio susitikimo, bet veikiau susitikęs žmogų. Manau, kad krikščioniškas tarnavimas yra tikras kaip duona, kaip vaiko žvilgsnis, kaip Dievo Žodis, sakė vysk. L. Virbalas SJ.
Sesuo Julita pasakojo apie vienuolinę tarnystę. Negali būti pasišventimo Dievui, kartu nepasišvenčiant žmogui, sakė ji ir papasakojo savo vienuolyno istoriją ir charizmą.
Stačiatikių kunigas tėvas Aleksejus pasakojo apie savo tarnystę, ypač tada, kai žmonės kreipiasi pagalbos, bėgdami nuo karo Ukrainoje. Padėti žmogui, kuris yra bėdoje, krikščioniui yra privalu. Tai ir yra krikščioniškas požiūris į žmogų ir į jo problemas. Politiniai dalykai lieka antrame plane. Ir jei krikščionys nepadės, tai kas tada pasauly laikysis šitų principų? sakė jis.
Karinių oro pajėgų kapelionas kun. Virginijus Veilentas priminė, kad kai į kasdienių problemų sprendimą įjungiame ir krikščionišką dvasią bei laikomės krikščioniškų vertybių, tos problemos žymiai lengviau išsisprendžia. Šventajame Rašte yra parašyta, kad raidė užmuša, o dvasia gaivina. Visiems, kurie dirba su žmonėmis, linkėjo nepritrūkti dvasios, negesinti jos nei savyje, nei kituose, mokėti visokias problemas spręsti vadovaujantis krikščioniškomis vertybėmis.
Pulkininkas leitenantas Andrius Mickus priminė, kad tarnystės sąvoka susijusi su pasiaukojimu. Kariuomenėje vertybės užima pagrindinę vietą. Ta sąvoka pirmiausia reiškia besąlyginį atsidavimą Tėvynei, besąlyginį savęs aukojimą.
Panevėžio policijos viršininkas Egidijus Lapinskas kalbėjo: Policija yra viena iš tų institucijų, kurios tarnauja ir vadovaujasi vertybėmis ginti, saugoti, padėti. Per pašnekesius ir įvairius mokymus akcentuojame, kad mūsų pareigūnai, atlikdami pareigas, tarnautų žmogiškai, taip, kaip norėtų, kad su jais bendrautų. Kai pareigūnai jaučiasi aukštesni už kitą žmogų, prasideda visos problemos.
Maldos pusryčiuose dalyvavo trys Seimo nariai: Povilas Urbšys, Petras Narkevičius ir Domas Petrulis.
P. Urbšys akcentavo, kad politikos esmė tarnauti bendrajam gėriui. Rinkimais mums tarsi suteikta galia, ir kiekvienas patiriame gundymą būti visada teisingu, o savo teisingumą paversti kito teisimu. Kaip tarnystės pavyzdį jis pateikė Broniaus Juospaičio, Lietuvos partizano pavyzdį, kuris buvo sunkiai sužeistas, numestas Ramygaloje kaip nušautas, po to gydomas tam, kad jį kankintų. Būtent B. Juospaičio pavyzdys yra tas, kai ateina toks laikas, kai mes negalime pasislėpti už savo skambių žodžių, o reikalingas mūsų apsisprendimas čia ir dabar. Aš norėčiau, kad mes kiekvienas iš čia esančių parengtume save tam lemiamam apsisprendimui už tikėjimą ir Lietuvą, sakė P. Urbšys.
D. Petrulis prisiminė: Tėvas mums nuo vaikystės sakydavo: nebūsi protingas nebūdamas kuklus. Tas paprastumas, neišdidumas, atvirumas visuomenei yra neatsiejama tarnystės dalis.
P. Narkevičius pasidžiaugė Maldos pusryčiais ir palinkėjo, jog bus ir kiti bendražmogiškieji žingsniai dvasinių vertybių link, be kurių jokie finansai ir kiti dalykai nerealūs.
Verslo atstovas Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pastebėjo: Į bažnyčią einame sekmadieniais ir šventėmis, o su žmonėmis darbe bendraujame kasdien, išskyrus savaitgalius. Kiekvienas darbuotojas turi savo problemų. Ir įmonės vadovams nesvetimos jų problemos. Jeigu geranoriškumą ir savo supratimą perteikiame šitiems žmonėms, tai ir yra savotiška tarnystė.
Vyriausybės atstovė Rasa Šošič sakė: Konstitucijoje parašyta, kad valstybės įstaigos tarnauja žmonėms. Į mūsų tarnybą dažniausiai ateina žmonės, siuntinėti į daugybę kabinetų... O kartais reikia labai nedaug tiesiog išklausyti ir patarti.
Renginį muzikos garsais papuošė Panevėžio Vytauto Mikalausko menų mokyklos jaunosios kanklininkės ir styginių kvartetas.
Maldos ir pusryčių pabaigoje meras R. Račkauskas palinkėjo visiems gražios tarnystės vasaros.
Kun. Algirdas Dauknys
© 2015 XXI amžius
|