|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Parodęs ištikimybę Tėvynei Paminėtos pasieniečio Aleksandro Barausko 75-osios žūties metinės Rūta Averkienė
Ūtos kaime pagerbta pirmoji Lietuvos okupacijos auka prieš 75 metus birželio 15-osios naktį žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas. Už jį šv. Mišias Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Varėnos dekanas kun. Justinas Aleknavičius. A. Barausko atminimas iškilmingos ceremonijos metu pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Ūtos kaime. Čia, kur prieš 10 metų šalia kelio išaugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas-paminklas, amžinai priminsiantis šioje vietoje nutrūkusią A. Barausko pirmosios okupacijos aukos gyvenimo giją, susirinko daug garbingų svečių. Minėjime dalyvavo Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, administracijos direktorius Alvydas Verbickas, A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė, kiti jo artimieji, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, Šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Pasieniečių klubo prezidentas Algimantas Songaila, įvairių organizacijų atstovai, Ūtos, Dubičių, Rudnios bendruomenių nariai ir kiti svečiai. Prieš minėjimą Ūtoje finišavo estafetinio bėgimo, kurio trasa driekėsi nuo sienos su Baltarusija, dalyviai. Tarp 12 komandų nugalėtojais kaip ir pernai tapo Vilniaus rinktinės pasieniečiai. Prie gėlėmis papuošto kuklaus paminklo stovėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės garbės sargyba. Kitapus kelio stovi namas, kuriame buvo pasienio sargybos būstinė ir dirbo bei su šeima gyveno A. Barauskas. Šis namas mena tragišką sargybos viršininko žūtį. Lietuvos okupacijos aukų ir A. Barausko atminimas buvo pagerbas Lietuvos himnu, tylos minute ir trimis valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės pareigūnų paleistomis salvėmis. Pasieniečiai padėjo gėlių prie žuvusio pasieniečio kapo, esančio Perlojoje, Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios šventoriuje. Susirinkusieji pirmąją sovietų okupacijos auką pagerbė padėdami gėlių prie paminklo. Čia buvo padėti gėlių vainikai nuo Lietuvos Prezidentės, Seimo ir Vyriausybės, gėlės nuo Varėnos rajono savivaldybės, Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Lietuvos šaulių sąjungos. Gėles tėveliui padėjo ir dukra Ona Brasiūnienė. Alytaus vyriausiojo policijos komisariato kapelionas kun. Sigitas Bitkauskas prisiminė neseniai iš Seimo tribūnos pasakytus vyskupo Jono Kaunecko žodžius, kad, jei lietuvių tauta nebūtų turėjusi vertybių ir tikėjimo, nebūtų atsilaikiusi prieš komunizmą. Dvasininkas ragino ir šiandien vadovautis tokiomis pačiomis vertybėmis bei tikėjimu ir kvietė ugdyti jaunąją kartą, kad ji suprastų, kas yra tikrosios vertybės, ir žinotų, kad pats svarbiausias dalykas atminimas tų, kurie žuvo už Lietuvos laisvę. Seimo pirmininkės pavaduotoja I. Degutienė sakė, kad sovietinės okupacijos metais visi, kuriems buvo brangi Lietuvos laisvė, tapo okupantų taikiniais, buvo tremiami, žudomi, bandyta susidoroti su tokių žmonių dvasia. Vienas iš pavyzdžių pasienietis A. Barauskas. I. Degutienė sakė, kad šviesus A. Barausko atminimas šiandien turi būti paskata mums visiems iki galo likti ištikimiems savo Tėvynei. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Renatas Požėla priminė prieš penkerius metus pasirašytą Seimo rezoliuciją, kurioje siūloma Vyriausybei organizuoti paminklo Aleksandro Barausko žūties vietoje pastatymą ir pažymėti vietą, kurioje žuvo pirmoji sovietų okupacijos auka. Toje rezoliucijoje siūloma Vyriausybei, bendradarbiaujant su Varėnos rajono savivaldybe, name, kuriame gyveno, dirbo ir buvo nužudytas pasienietis A. Barauskas, įrengti ekspoziciją apie šį įvykį. R. Požėla sakė, kad šiuo metu Ukrainoje vykstančių neramumų metu jau žuvo 63 pasieniečiai, ir kai kurie iš jų buvo nužudyti tokiais pat metodais, kaip ir A. Barauskas. R. Požėla pabrėžė, kad pasieniečiai gali geriausiai pagerbti savo kolegos atminimą sąžiningai ir pareigingai saugodami Lietuvos valstybės sieną. Varėnos rajono meras A. Kašėta paminėjo, kad ši vieta Ūtos kaime neabejotinai verta dėmesio, įamžinimo ir atminimo. Rajono vadovas valstybės pasienio tarnybos pareigūnams linkėjo prisiminti, vertinti ir laikytis pavyzdžiu šį kolegos A. Barausko ryžto bei pasiaukojimo faktą. Meras už nuopelnus tarnyboje įteikė padėkas Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus jaunesniajam specialistui, jaunesniajam vidaus tarnybos puskarininkiui Kęstučiui Ikasalai, Varėnos rinktinės A. Barausko užkardos vado pavaduotojui, vidaus tarnybos majorui Mantvydui Palevičiui ir Varėnos rinktinės A. Barausko užkardos Aptarnavimo grupės vadovei Marytei Vainienei. Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas R. Požėla už glaudų bendradarbiavimą ir nuolatinę geranorišką pagalbą Varėnos rajono savivaldybės merui A. Kašėtai įteikė atminimo medalį Aleksandras Barauskas. 18991940. Už žuvusio pasieniečio atminimo puoselėjimą atminimo medalis buvo įteiktas A. Barausko pasienio užkardai. Šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas I laipsnio Šaulių sąjungos garbės ženklą už nuopelnus Šaulių sąjungai, kuriuo po mirties apdovanotas šaulys A. Barauskas, įteikė jo dukrai O. Brasiūnienei. Ji su ašaromis akyse vėl prisiminė pačią tragiškiausią jos gyvenimo dieną ir dėkojo visiems, kas prisidėjo ir kasmet prisideda pagerbiant jos tėvelį. Buvo apdovanoti tarnyboje pasižymėję VSAT pareigūnai. Minėjimo metu dainavo Varėnos kultūros centro Kaniavos filialo folkloro ansamblis, grojo orkestras, o po renginio susirinkusieji buvo pavaišinti koše.
Varėnos rajonas
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |