Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Parodęs ištikimybę Tėvynei

Paminėtos pasieniečio Aleksandro Barausko 75-osios žūties metinės

Rūta Averkienė

Prie paminklinio ženklo pasieniečio Aleksandro Barausko žūties vietoje, Ūtos kaime. Kairėje – A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė

Ūtos kaime pagerbta pirmoji Lietuvos okupacijos auka – prieš 75 metus birželio 15-osios naktį žuvęs Lietuvos kariuomenės atsargos viršila, Šaulių sąjungos narys, Alytaus apskrities pasienio policijos Alytaus baro VI rajono 2-osios Ūtos sargybos viršininkas vyr. policininkas Aleksandras Barauskas. Už jį šv. Mišias Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukojo Varėnos dekanas kun. Justinas Aleknavičius.

A. Barausko atminimas iškilmingos ceremonijos metu pagerbtas prie paminklinio ženklo jo žūties vietoje Ūtos kaime. Čia, kur prieš 10 metų šalia kelio išaugo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Varėnos šaulių pastangomis pastatytas atminimo ženklas-paminklas, amžinai priminsiantis šioje vietoje nutrūkusią A. Barausko – pirmosios okupacijos aukos – gyvenimo giją, susirinko daug garbingų svečių. Minėjime dalyvavo Seimo pirmininkės pavaduotoja Irena Degutienė, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, administracijos direktorius Alvydas Verbickas, A. Barausko dukra Ona Brasiūnienė, kiti jo artimieji, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovai, tarnybos rinktinių ir užkardų vadai, Šaulių sąjungos vadas Liudas Gumbinas, Pasieniečių klubo prezidentas Algimantas Songaila, įvairių organizacijų atstovai, Ūtos, Dubičių, Rudnios bendruomenių nariai ir kiti svečiai. Prieš minėjimą Ūtoje finišavo estafetinio bėgimo, kurio trasa driekėsi nuo sienos su Baltarusija, dalyviai. Tarp 12 komandų nugalėtojais kaip ir pernai tapo Vilniaus rinktinės pasieniečiai.

Naujas kryžius ir tiltas per Ūlą

Rūta Averkienė

Susirinkusieji prie Žiūrų kaimo kryžiaus. Priekyje dešinėje – kryžių kaimui iš eglės per mėnesį išskobęs Saulius Česnulevičius

„Tai Žiūrų slaunas kaimas...“ – šiais žodžiais prasideda viena iš daugybės autentiškų paties seniausio Varėnos rajone Žiūrų etnografinio ansamblio dainų. O kad jis tikrai slaunas, liudija ne tik šį kaimą Lietuvoje ir už jos ribų išgarsinę kaimo dainininkai, bet ir čia gyvenantys darbštūs žmonės, šaunios audėjos. Praėjusį šeštadienį Žiūrų kaimo apylinkės aidėjo nuo dzūkiškų dainų – į kaimo šventę, kurioje pašventinti naujas kaimo kryžius ir tiltas per Ūlos upę, susirinko dideli ir maži, kaime gyvenantys ir iš jo kilę.

Šventė prasidėjo prie kaimo kapinaičių, prie ten pastatyto kryžiaus. Čia – žiūriškių susirinkimo vieta, čia švenčių proga iškeliama trispalvė. Visa tai – prasminga, nes šioje vietoje gyvieji pabendrauja su į amžinybę išėjusiais artimaisiais.

Motinų maldos už vaikus

Po eilinio „Motinos maldoje“ užsiėmimo prie 2014 metų rudenį Šilalėje pastatyto Lurdo

Pirmosios motinų maldų už savo vaikus grupelės 1995 metais pradėjo kurtis Anglijoje. Dvi jau garbaus amžiaus moterys Veronika ir jos brolienė Sandra pajuto Viešpaties kvietimą melstis už savo vaikus, pavedant juos Marijos ir Dievo globai. Šiuo metu motinų maldų už savo vaikus grupelių esama net 80 pasaulio šalių. Jų skaičius kasmet kinta. Pagrindinis tų grupelių šūkis: „Motinos meilė pakeis pasaulį!“ Čia turima galvoje meilė vaikams.

Nors Šilalės parapijoje veikia nemažai įvairių katalikiškų būrelių, organizacijų, bet neseniai pradėjo veikti ir savo skaičiumi gausus motinų maldų už savo vaikus būrelis, pasivadinęs „Motinos maldoje“. Šis pavadinimas reiškia, kad ir Šilalės parapijos motinos jungiasi prie viso pasaulio motinų, besimeldžiančių už savo vaikus. Pagrindinis tikslas – melstis, kad vaikai augtų morališkai dori, dvasingi, ugdytųsi savyje tikėjimą, mylėtų Dievą ir Tėvynę, kurioje jie gyvena. Meldžiamasi net už jau suaugusius, šeimas turinčius vaikus, kad jų šeimos būtų darnios, dvasingos, o visas dvasines bei moralines vertybes perteiktų savo atžaloms.

Vilnių papuošė Lietuvos ir Suomijos draugystės ženklas

Prie skulptūros „Suomis“ kalba Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, šalia – buvusi Suomijos prezidentė Tarja Halonen ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius

Vilniuje Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su buvusia Suomijos Prezidente Tarja Halonen Vilniuje, Viršuliškių skersgatvyje, atidengė skulptūrą „Suomis“. Dalyvaudama skulptūros atidengimo ceremonijoje Prezidentė pabrėžė, kad tai – Lietuvos ir Suomijos draugystės ženklas. „Lietuva ir Suomija yra Šiaurės ir Baltijos šalių regiono dalis. Esame ne tik artimi kaimynai, bet ir partneriai, kuriuos sieja tvirti ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai. Ši skulptūra įprasmina svajojantį žmogų ir šalis, kurios siekia bendrų tikslų. Tai – Lietuvos ir Suomijos bičiulystės ir vis stiprėjančių saitų tarp mūsų žmonių simbolis“, – sakė Prezidentė.

Suomija yra septinta didžiausia užsienio investuotoja Lietuvoje. Mūsų šalyje veikia beveik 170 Suomijos kapitalo įmonių, kuriose dirba daugiau negu 10 tūkstančių žmonių. Pasak šalies vadovės, glaudūs verslo ryšiai su Suomija ir kitomis Šiaurės šalimis ne tik padeda kurti naujas darbo vietas, bet ir stiprina skaidraus verslo kultūrą, skatina dėmesį inovacijoms ir ekologijai.