|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Seimo nariai neišdrįso svarstyti antikonstitucinio vardų ir pavardžių įstatymo projekto
Birželio 30 dieną, Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje valstybinės lietuvių kalbos gynėjai surengė mitingą Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų! Mitingo dalyviai reikalavo, kad Seimas atmestų LSDP atstovų brukamą Vardų ir pavardžių rašymo projektą bei Civilinio kodekso įstatymo pataisas ir ragino palaikyti Valentino Stundžio bei grupės Seimo narių teikiamą Konstitucijai neprieštaraujantį projektą. Nors Seime iš ryto vykusioje Seimo seniūnų sueigoje nebuvo pasiūlyta birželio 30-osios Seimo darbotvarkę papildyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto svarstymu, tačiau prasidėjus rytiniam Seimo posėdžiui Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos narė Dalia Kuodytė tvirtinant posėdžio darbotvarkę frakcijos vardu paprašė, kad Vardų ir pavardžių rašymoįstatymų projektas būtų įtrauktas. LS frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis patvirtino, kad šis prašymas yra teikiamas frakcijos vardu. Balsavimo metu daugumai Seimo narių susilaikius ir 29 balsavus prieš, klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo 25 Seimo nariai: visi Lenkų rinkimų akcijos ir dauguma Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, keturi socialdemokratai ir vienas TS-LKD narys, du Mišriosios grupės nariai. Mitinge kalbėjo buvęs Seimo narys Gintaras Songaila, visuomenininkas Jonas Vaiškūnas, Nepriklausomybės Akto signataras Audrius Rudys, Sausio 13-osios brolijos pirmininkas Kasparas Genzbigelis, teisininkas prof. Alfonsas Vaišvila, kalbininkas prof. Vitas Labutis, žurnalistas Ričardas Čekutis, religijotirininkas dr. Dainius Razauskas, Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka, filosofas dr. Krescencijus Stoškus, Vilniaus rajono tarybos narys Gintaras Karosas, publicistas Linas Medelis, kalbininkas dr. Kazimieras Garšva. Mitingas pritarė signatarės, rašytojos Vidmantės Jasukaitytės pasiūlymui kreiptis į Seimo pirmininkę, kad būtų sukurta speciali programa Seimo nariams lavinti. Mat netinkamų sprendimų Seime priėmimo priežastimi dažnai tampa Seimo narių humanitarinio ir kultūrinio išsilavinimo spragos. Mitingo dalyviai priėmė kreipimąsi, adresuotą Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimo pirmininkei ir Ministrui pirmininkui. Kreipimesi reikalaujama, kad Lietuvos vyriausybė paaiškintų Lenkijos Respublikos Vyriausybei, jog Lietuva kaip ir kitos demokratinės valstybės nepažeis savo Konstitucijos, įstatymų, sutarčių, teritorijos vientisumo ir nedalomumo, nenaikins seniausios gyvosios indoeuropiečių kultūros paveldo ir be referendumo neįves kitų valstybinių ar vietinių kalbų, nesiaurins savo valstybinės kalbos funkcijų, nekraipys tradicinių vietovardžių ir pavardžių, nekeis savo abėcėlės ir rašybos principų. Mitingo dalyviai vieningai pasisakė už Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) nutarimui neprieštaraujantį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nepažeidžiantį V. Stundžio ir kitų Seimo narių Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose projektą. Socialdemokratų G. Kirkilo ir I. Šiaulienės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas šių metų pavasarį Seimo sesijoje buvo pradėtas svarstyti birželio 24 dieną. Šiuo projektu siekiama atverti galimybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes rašyti ne lietuviškais rašmenimis, tačiau šio projekto svarstymas buvo sustabdytas. Šio projekto svarstymą Seime sustabdė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė po TS-LKD frakcijos nario V. Stundžio pastabos, kad yra pažeidžiamas Seimo Statutas, nes su G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektu kartu nėra svarstomas jo ir grupės Seimo narių parengtas alternatyvus įstatymo projektas. Tuomet Seimo pirmininkė atsižvelgė į šią pastabą ir, laikydamasi Seimo Statuto reikalavimų, sustabdė klausimo svarstymą. Tą pačią dieną skubiai susirinkę Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto (STTK) nariai alternatyvų V. Stundžio ir grupės Seimo narių įstatymo projektą, neprieštaraujantį VLKK išvadoms ir Lietuvos Konstitucijai, balsavimu atmetė, tikriausiai bijodami, kad jis ir toliau neužkirstų kelio G. Kirkilo ir I. Šiaulienės teikiamam antikonstituciniam projektui. Alternatyvusis projektas siūlo piliečiui šalia asmenvardžių užrašo valstybine kalba ir teisę į užrašus kitomis kalbomis. Šis siūlymas atitinka jau daug metų veikiantį Latvijos asmenvardžių rašymo modelį, kuriam nei Lenkija, nei tarptautiniai teismai jokių priekaištų iki šiol neturėjo. XXI
© 2015 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |