|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Vilniaus arkivyskupijoje Varėnos dekanate
RATNYČIA. Birželio 14 dieną Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Antano atlaidai. Jiems vadovavo kaimyninės Leipalingio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kun. Paulius Marčiulionis. Atlaidai sutapo su Gedulo ir vilties dienos minėjimu, todėl 10 val. šv. Mišios buvo aukojamos ir už tremtinius. Paskui prie tremtinių koplytėlės vyko minėjimas. Uždegtos žvakelės, padėta gėlių. Atgimimo mokyklos mokiniai suvaidino etiudą Liūdesio pievelė. Prie tremtinių sienelės kalbėjo ir Seimo narė Kristina Miškinienė. Jos giminės irgi neaplenkė ši liūdna lemtis. Tremtinių atmintį dainomis apipynė tremtinių ir politinių kalinių choras (vadovė Antanina Laurenčikienė). Sumos šv. Mišias aukojo kun. P. Marčiulionis. Jis pamoksle paminėjo svarbiausias šv. Antano biografijos detales, turėjusias įtakos jo ėjimui šventumo link. 1195 metais Lisabonoje, kilmingoje ir labai turtingoje šeimoje, gimė berniukas, būsimasis šv. Antanas. Jis buvo pakrikštytas Ferdinando vardu. Būdamas 15 metų, jau jautė pašaukimą sekti Kristumi. Iš pradžių nesupratęs, koks jo gyvenime yra Dievo planas. Šešiolikos metų įstojo į Augustinijonų vienuolių ordiną. Buvo labai gabus. Jam suteikti teologijos ir kanonų teisės magistro laipsniai. Gavo kunigo šventimus, susipažino su pranciškonais. Jų džiaugsmingumas sužavėjo. Vienas įvykis dar labiau įkvėpė Ferdinandą dalyvauti misijose, skelbiant Evangeliją tai buvo penkių pranciškonų kankinystė. Jie Maroke buvo žiauriai nukankinti. Karalienės prašymu jų kūnai parvežti į Portugaliją. Misionierius laidojo tūkstantinės minios. Tada Ferdinandas įstojo į pranciškonų ordiną. Pasirinko dykumų tėvo Antano vardą. Pats norėjo mirti dėl Kristaus kankinio mirtimi. Išvyko į Maroką. Tik Dievo planas buvo kitas. Ten susirgo. Audros buvo nublokštas į Italiją. Pranciškaus iš Asyžiaus darbai paskatino šv. Antano širdį visur nešti Kristų. Jis lankė ligonius, šelpė vargšus, rūpinosi raupsuotaisiais, kovojo su eretikais, steigė teologijos mokyklas, buvo puikus pamokslininkas, stebukladarys. Apie tai pasakoja ne viena legenda. Šv. Antanas Paduvietis gyveno Paduvoje. Ją pavadino džiaugsmo miestu Jeruzale. Mirė jaunas sulaukęs tik 36 metų. Šv. Antano gyvenimo tikslas buvo Jėzus. Jį matė kiekviename žmoguje, stiprinosi malda. Jis sakęs, jog be maldos nėra dvasinio gyvenimo. Priekyje turi eiti malda, Dievas, o tik po jų turintis eiti jis. Kunigas ragino ir mus suprasti, jog Eucharistija yra mūsų gyvenimo duona, dvasinis maistas. Prieš 2000 metų mums tai paliko Kristus. Visa tai vyksta kiekvienų šv. Mišių metu. Šv. Antano pavyzdys rodo, jog ir mes turime dalintis duona ir meile artimui, turime atleisti vieni kitiems, suprasti, jog svarbiausias gyvenimo tikslas yra artimo meilė. |
||
|
|
||
Vilniaus arkivyskupijoje Varėnos dekanate Dvasinius vaisius dovanoja žmonėms
RATNYČIA. Birželio 3 dieną Druskininkų Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijos bažnyčioje Ratnyčioje kun. Steponas Tunaitis minėjo kunigystės 45-metį. Kunigo šventimus jis gavo 1970 m. gegužės 23 d. Jis pats vadovavo šv. Mišių aukai, koncelebravo Varėnos dekanato dekanas, Varėnos Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Justinas Aleknavičius, Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaras kun. Bernardas Augaitis, Švenčionėlių Šv. Edvardo parapijos vikaras kun. Dovydas Grigaliūnas, Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos administratorius, aptarnaujantis ir Rudnios Švč. Mergelės Marijos, Nuolatinės Globėjos, parapiją kun. Almantas Kibirkštis, Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonas kun. Kęstutis Masevičius ir šios parapijos klebonas kun. Žydrius Kuzinas. Kunigas Steponas šv. Mišių aukoje meldėsi už gyvus ir mirusius kunigus, patarnautojus, zakristijonus, grupelių vadovus, visus, dalyvavusius Eucharistijoje, ir parapijiečius. Homiliją sakęs klebonas kun. Ž. Kuzinas kalbėjo, jog dienos psalmės žodžiai Mano širdis į tave, Viešpatie, kyla (Ps 24, 2) atspindi kunigo Stepono tarnystę. Minėjo, jog gyvenime yra du dalykai, kurie puošia žmogų, kuklumas ir nuolankumas. Klebonas sakė, kad kunigas Steponas pasiryžęs tarnauti Dievui ir žmonėms, koplyčioje ilgai meldžiasi už kitų reikalus. Dienos Evangelijos žodžiai atpažįstami ir kunigystėje. Dievas gaivina, yra šalia, tampa Gyvojo Kristaus Kūnu ir Krauju. Kunigas Steponas yra Šv. Dvasios indas. Žavi ne tik jo nuveikti darbai, bet ir atvirumas Dievui, Šv. Dvasiai. Kunigas Žydrius ragino melstis, kad Šv. Dvasia ir toliau stiprintų kunigo Stepono tarnystę. Jo, dvasininko, kelias prasidėjo Rudnios parapijoje. Čia jis tarnavo 4 ketverius metus. Net 36 metus dirbta Tverečiaus Švč. Trejybės parapijoje. Daug nuveikta ūkinių ir dvasinių darbų, išauginta 12 jaunuolių, pasirinkusių kunigo kelią. Dar ketveri metai Švenčionių Visų Šventųjų parapijoje. Čia, aukodamas atsisveikinimo šv. Mišias, kunigas Steponas homilijoje išsakė prasmingus žodžius: Kunigai keičiasi, bet Dievas Švenčiausiajame Sakramente lieka, o kunigas yra Dievo malonių dalintojas, kaip ir visi mirtingieji. Nuo praėjusių metų jis dalina Dievo malones Šv. apaštalo Baltramiejaus parapijoje. |
||
|
|
||
Vilkaviškio vyskupijoje Alytaus dekanate Miesto šventėje pagerbta jo Globėja
Alytus. Artėjant Lietuvos jaunimo dienoms, birželio antroje pusėje, graži įžanga į būsimus dvasinius renginius Alytuje padaryta miesto šventės metu. Šv. Mišiose ir konferencijoje buvo pagerbta Švč. Mergelė Marija, Krikščionių Pagalba, kuriai 1995 metais garbaus dvasininko saleziečio kunigo Prano Gavėno (19182000) kartu su tuometiniu meru Dobilu Kurtinaičiu oficialiai pasirašytu aktu buvo patikėta alytiškių globa. Iškilmių šv. Mišias kartu su svečiais iš kitų vietų aukojo devyni dvasininkai. Jose dalyvavo miesto mero pavaduotoja Valė Gibienė, savivaldybės Tarybos narys Dobilas Kurtinaitis, nevyriausybinių organizacijų atstovai, aktyvūs miesto piliečiai. |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |