Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pro Deo
et Patria

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Ganytojiškos tarnystės bruožai

Popiežiaus paraginimai naujiesiems arkivyskupams metropolitams

Mindaugas Buika

Popiežius Pranciškus vadovauja šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmei Vatikano bazilikoje kartu celebruojant paskirtiesiems arkivyskupams metropolitams iš viso pasaulio

Palijus – bendrystės simbolis

Tikintieji, kurie šeštadienį rinksis į Kauno Arkikatedrą dalyvauti naujojo arkivyskupo metropolito Liongino Virbalo SJ inauguracijoje, galės stebėti ir istorinę apeigą – iškilmingą palijaus uždėjimą ant naujojo vietinės Bažnyčios ganytojo pečių. Iki šiol kelis dešimtmečius (nuo popiežiaus Jono Pauliaus II 1983 metais įvestos tvarkos) tuos palijus – baltos vilnos juostas su šešiais juodais kryželiais (Kristaus žaizdų simboliais), kurie ženklina hierarchinį arkivyskupų metropolitų autoritetą ir vienybę su apaštalo šv. Petro įpėdiniu, – uždėdavo pats Šventasis Tėvas kasmet birželio 29 dieną Vatikano bazilikoje minint šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus iškilmę. Dabar ir vėl per pastaruosius vienerius metus paskirtieji 46 arkivyskupai metropolitai iš 33 pasaulio šalių rinkosi į Romą švęsti šv. Mišių kartu su juos paskyrusiu popiežiumi Pranciškumi. Tačiau palijus iš jo rankų naujieji ganytojai priėmė privačia tvarka, o iškilmingas uždėjimas vyks jau per inauguracijos iškilmes vietinių Bažnyčių katedrose (arkivyskupo L. Virbalo atveju, kaip minėta, liepos 11 dieną) ir tai atliks Šventojo Tėvo atstovai – apaštaliniai nuncijai.

Prieglobstis Irako krikščionims

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sveikina į Lietuvą atvykusius krikščionis pabėgėlius iš Irako Evgenios Levin (bernardinai.lt) nuotrauka

Liepos 3 dieną, penktadienį, į Vilnių atvyko penkiolika krikščionių irakiečių (katalikų chaldėjų) iš trijų šeimų, kurios savo šalyje patyrė persekiojimus ir grėsmę gyvybei dėl tikėjimo. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“, reaguodamas į sudėtingą situaciją Irake, pakvietė šias šeimas ir joms per parapijas bei Vilniaus miesto parapijų bendruomenes suteikė prieglobstį.

„Mes privalome rasti drąsos pasirūpinti tais, kurie yra persekiojami dėl tikėjimo, kenčia karo baisumus, – kalbėdamas apie šią iniciatyvą sakė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. – Pabėgėliai nėra statistika, tai žmonės, kurie kasdien patiria grėsmę gyvybei.

Išsiuntimas

Kun. Vytenis Vaškelis

Visi krikščionys yra pašaukti savo gyvenimo darbais skleisti Kristaus šviesą. Šio sekmadienio Evangelija byloja apie Jėzaus mokinių išsiuntimo apaštalauti svarbą (plg. Mk 6, 7–13). Jie siunčiami po du ir jiems suteikiama valdžia bei galia skelbti ir gydyti ligonius. Yra teisingai sakoma: „Vienas mūšio lauke ne karys“. Jei jį priešas sužeistų, kas jam pagelbės? O štai du bendraminčiai žmonės – didelė jėga, nes „jei vienas iš jų suklumpa, kitas padeda bičiuliui atsikelti“, – skaitome Koheleto knygoje, 4 skyriuje.

Kai per Dievo žodžio skelbėjus Viešpats išlaisvina sergančiuosius iš liguistos emocinės prislėgtumo būsenos, ydų nelaisvės ir tiesioginio piktojo veikimo įtakų, jiems prisiartina dieviškoji Karalystė (plg. Lk 10, 9), nes tada tikrajam Karaliui – Jėzui – leidžiama įžengti į jų vidų... Pasak popiežiaus Pauliaus VI, Bažnyčia egzistuoja tam, kad evangelizuotų. Taigi žmonių išlaisvinimas iš jų pačių asmenybę „dusinančių“ vidinio bei fizinio kalėjimo kamerų yra visais laikais artimai susijęs su efektyviausiais evangelizacijos rezultatais.

Kelionė į Medžiugorję

Kun. Robertas Grigas

(Tęsinys. Pradžia nr. 26)

Mūsų komanda Slovakijos kelyje

Plitvicų ežeryno stebuklas. Sveika, Medžiugorje!

Liepos 29-oji, antradienis. Kylame septintą ryto, kaimiškai sočiai užkertame pusryčių viešbučio restoranėlyje, atsiskaitome už nakvynę ir, atsiėmę pasus, sustojame ratu maldai lauke prie dailios balteglės. Šiandien liturginis kalendorius mini Šv. Mortą ir jos Kristaus išpažinimą, prieš prikeliant iš numirusių jos brolį Lozorių. Tikėjimas tarsi atidaro vartus, kad Dievo galia pasireikštų mūsų gyvenime. Sušokame į mūsų mašinikes ir pajudame link Zagrebo, jo namų spiečiai išnyra už kelių kilometrų. Apsiniaukusi diena, iš visų šonų horizonte artėja kalnai. Iš Lenkijoje ir Vengrijoje buvusių 30 laipsnių šilumos, tolstant į Europos pietus, beliko 20, taigi, atrodo, šalta. Anksčiau važiuodami laikėme pravirus autobusiuko langus – turbūt pertraukė vėjas, prikibo čiaudulys ir sloga, jaučiuosi, lyg turėčiau temperatūros. Važiuojame Rijekos ir Splito kryptimi, miškingi kalnai aplink aukštėja, slėniai gilėja. Visur iš tolo nuorodos į artėjantį Plitvicų ežerų (kroatiškai – Plitvička jezera) nacionalinį parką. Į šlaitus kyla kukurūzų laukai, ganosi avys. Mūsų racijų banga, kuria kalbamės tarp dviejų savo ekipažų, pagauna dar kažkokių lietuvių, matyt, besinaudojančių racija, balsus. Jie bjauriai keikiasi. „Gal galima sumažinti keiksmažodžių?“ – sako Petras į eterį, ir tautiečiai sutrikę prityla. Privažiuojame Plitvicų parko administracijos pastatus apie 11 val., čia prie bilietų, kavinių ir suvenyrų jau būriuojasi visų kartų ir tautų keliautojų eilės. Paliekame mašinas stovėjimo aikštelėje miške ant kalvos, išsikeičiame eurus į kroatų kunas („kiaunes“). Bilietas – su pavežimu autobusu-traukinuku ir paplukdymu laiveliu) mūsų valiuta būtų apie 90 litų. Važiuojame autobusiuku į gražiųjų Plitvicų kaskadinių ežerų apžvalgos pradžią, paskui leidžiamės pėsčiomis tvarkingai aplink ežerus vingiuojančiais apskritų rąstelių gal 1,5 – 2 metrų pločio takais. Šis Dievo gamtos stebuklas Kroatijoje turbūt gražiausias iš Europoje esančių (neskaitant Lietuvos grožio), nuo 1979 metų įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, esantis apie 140 km nuo Zagrebo, netoli nuo Bosnijos ir Hercegovinos sienos, kalvotoje karstinėje Vidurio Kroatijos srityje, pietinėje Kapelos kalnų (Dinarų kalnų dalis) srityje. Tai – 16 ežerų, tekančių vienas į kitą įspūdingais kriokliais. Visa parko teritorija, kur galima sutikti vilkų ir rudųjų lokių, sudaro apie 290 kv. km.

Lietuvos kariuomenės vadui suteiktas generolo leitenanto karinis laipsnis

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas užsega Lietuvos kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui generolo leitenanto antpečius

Birželio 22 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė per iškilmingą ceremoniją Prezidentūroje Lietuvos kariuomenės vadui generolui majorui Jonui Vytautui Žukui už nepriekaištingą tarnybą, kariuomenės ir Lietuvos stiprinimą suteikė generolo leitenanto karinį laipsnį. Ceremonijoje taip pat dalyvavo krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, krašto apsaugos viceministrai, ministerijos kancleris, kariuomenės pajėgų ir valdybų vadai,  kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, taip pat kariuomenės vado artimieji.

„Kariuomenės rankose yra gyvybinė valstybės užduotis – Lietuvos ir jos žmonių saugumas. Šis laipsnis – įvertinimo ir pasitikėjimo ženklas. Kartu tai – dar didesnė atsakomybė ir pareiga būti pavyzdžiu visiems Lietuvos žmonėms“, – sakė šalies vadovė.

Seimo nariai neišdrįso svarstyti antikonstitucinio vardų ir pavardžių įstatymo projekto

Mitingas Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“ Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Birželio 30 dieną, Vilniuje, prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje valstybinės lietuvių kalbos gynėjai surengė mitingą „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“

Mitingo dalyviai reikalavo, kad Seimas atmestų LSDP atstovų brukamą Vardų ir pavardžių rašymo projektą bei Civilinio kodekso įstatymo pataisas ir ragino palaikyti Valentino Stundžio bei grupės Seimo narių teikiamą Konstitucijai neprieštaraujantį projektą.

Nors Seime iš ryto vykusioje Seimo seniūnų sueigoje nebuvo pasiūlyta birželio 30-osios Seimo darbotvarkę papildyti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto svarstymu, tačiau prasidėjus rytiniam Seimo posėdžiui Liberalų sąjūdžio (LS) frakcijos narė Dalia Kuodytė tvirtinant posėdžio darbotvarkę frakcijos vardu paprašė, kad Vardų ir pavardžių rašymoįstatymų projektas būtų įtrauktas. LS frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis patvirtino, kad šis prašymas yra teikiamas frakcijos vardu. Balsavimo metu daugumai Seimo narių susilaikius ir 29 balsavus prieš, klausimas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Už klausimo įtraukimą į darbotvarkę balsavo 25 Seimo nariai: visi Lenkų rinkimų akcijos ir dauguma Liberalų sąjūdžio frakcijos narių, keturi socialdemokratai ir vienas TS-LKD narys, du Mišriosios grupės nariai.

Biržiečių giesmės Žemaičių Kalvarijos kalnuose

Biržiečius Žemaičių Kalvarijoje pasitiko buvęs jų ganytojas, dabar Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ (dešinėje)

Kasmet liepos pradžioje Žemaičių Kalvarijoje vyksta atlaidai. Į juos suvažiuoja minios piligrimų iš visos Lietuvos. Gausi (50 žmonių) Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios tikinčiųjų grupė išsiruošė į piligriminę kelionę Žemaičių Kalvarijoje. Kelionės organizatorius ir vadovas kunigas Ernestas Želvys pasirūpino, kad išvyka būtų itin prasminga. Besimelsdami ir besišnekučiuodami net nepastebėjome, kad jau pasiekėme kelionės tikslą. Daugeliui grupės maldininkų šie atlaidai Žemaitijoje buvo pirmieji gyvenime. Tad žmonės su dideliu smalsumu domėjosi kiekvienu dalyku. Skubėjome maldai į didingą šventovę, svetingai pasitikusią piligrimus. Štai čia, šventoriuje, biržiečių laukė mielas siurprizas. Mus pasitiko dabar jau Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Buvęs Panevėžio vyskupas ordinaras yra kilęs iš Biržų, todėl būryje atsirado ir pažįstamų veidų. Šv. Mišias aukojo naujasis Kauno arkivyskupas, jam koncelebravo Telšių vyskupai Jonas Boruta SJ ir Linas Vodopjanovas OFM bei  gausus būrys kunigų.