|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Šiaulių vyskupijoje Pakruojo dekanate Škaplierinės atlaidams vadovavo vyskupas
LINKUVA. Miestelyje vykstantys Škaplierinės atlaidai garsūs visoje Lietuvoje tiek išliekančiomis tradicijomis, tiek naujomis idėjomis. Kadangi jie sutampa su miestelio gimtadieniu, tai būna šventė, kuriai ruošiasi visi. Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčia liepos 19 dieną, sekmadienį, pasitiko šventiškai išsipuošusi, pasidabinusi spalvingomis gėlių puokštėmis. Atlaidams vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ganytoją šventės dalyviai, sustoję abipus tako iki bažnyčios, sutiko nuoširdžiomis šypsenomis. Džiugino tai, kad buvo susirinkę daug jaunų šeimų su mažais vaikais. Vyskupas laimino žmones, sustodavo paklausti, kaip sekasi, vaikai drąsiai sakė savo vardus, džiaugėsi jiems rodomu dėmesiu. Vyravo šventinė, džiugi nuotaika. Prie šventoriaus vartų jau laukė Linkuvos parapijos klebonas kun. Edvardas Zeidotas, kaimyninių parapijų kunigai, du svečiai karmelitai iš užsienio t. Mariusz iš Lenkijos ir brolis Patrick iš Airijos bei patarnautojai, procesijos dalyviai. |
||
|
|
||
Telšių vyskupijoje Telšių dekanate
UPYNA. Šv. Jono Labdario bažnyčioje nuo seno švenčiami Šv. Onos atlaidai. Spėjama, jog kadaise parapijoje buvę daug Onų, Onyčių, Onikių... Gal todėl ir prigijo tradicija kasmet švęsti Šv. Onos atlaidus. Upyniškiai, džiaugiasi, kad turi šaunų jų parapiją aptarnaujantį iš Luokės Visų Šventųjų parapijos atvykstantį kleboną kun. Virginijų Palionį. Jis pritaria tam, kad upyniškiai iš anksto kruopščiai ruoštųsi tradiciniams atlaidams, vainikais ir gėlėmis išpuoštų bažnyčią. Tuo kasmet pasirūpina jau garbaus amžiaus sulaukusi Ona Nugarienė. Pasak jos, kaip nesistengti, jeigu pati Ona!.. Choristai, vadovaujami Kristinos Bagdonienės, kaip reikiant atidirba visą atlaidams skirtą giesmių repertuarą. Upyniškiai pasirūpina ir savais ministrantais, adorantėmis. Šiemet liepos 26-ąją sekmadienį, upyniškiai rinkosi į išpuoštą gražiausiomis gėlėmis, iš žalumynų nupintais vainikais išdabintą bažnyčią. Šv. Mišias aukojo iš Telšių atvykęs mons. Rimantas Gudlinkis. Jo homilija, susieta su tos dienos Evangelija ir Šv. Onos atlaidais, suteikė atlaidų dalyviams dvasinio peno, o darniai giedojęs choras ir iškilminga procesija aplink bažnyčią dar pridėjo šiems atlaidams iškilmingumo... |
||
|
|
||
Telšių vyskupijoje Akmenės dekanate
džiaugsmo sulaukėme Šv. Onos bažnyčioje. Joje vėl nuskambėjo vargonai. Ir grojo jais ne bet kas, o pats maestro Bernardas Vasiliauskas legendinis Vilniaus Arkikatedros Bazilikos vargonininkas. Jis šioje šventovėje grojo dar anais gūdžiais sovietiniais metais, kai Arkikatedra dar tebebuvo paveikslų galerija... Ir kokia būdavo šventė, kai retsykiais nuvykę į sostinę, aplankę Katedrą, išgirsdavome vargonuojantį maestro. O apie tai, kad galėtume jį išgirsti savo nuošaliame miestelyje, net svajoti nedrįsome... Ir štai nuo jo pirštų prisilietimo gaudžia, garsų jūra putoja Akmenės Šv. Onos bažnyčios vargonai... Stebuklas, ar ne?! O Asta Krikščiūnaitė, galima drąsiai sakyti, pasaulinio garso žvaigždė. Toks stiprus, spalvingas ir kartu toks švelnus sopranas po Akmenės bažnyčios skliautais dar nėra skambėjęs... Solistė atlieka ir operinę, ir kamerinę muziką. Kokios žaismingos ir nuotaikingos jos lengvosios muzikos improvizacijos... Liepos 25-ąją sakralioje bažnyčios erdvėje skambėjo dainininkės atliekama įvairių kompozitorių muzika. Jos ir solisto Dainiaus Puišio atliekami V. Belinio, G. F. Hendelio, J. S. Bacho, C. Franko ir kitų kompozitorių kūriniai, maestro Bernardo Vasiliausko vargonavimas skraidino visų susirinkusių klausytojų sielas aukštyn, tolyn nuo šios žemės rūpesčių ir buities... Žemas, šiltas, švelnus ir kartu stiprus aktorės Gražinos Urbonaitės balsas skambėjo taip, kad nereikėjo jokių mikrofonų, apgaubė visus ramumu ir susimąstymu, panardino į poezijos gelmes, dar labiau paryškino muzikinių kūrinių prasmę. Jos deklamuojamos Maironio, Just. Marcinkevičiaus, B. Brazdžionio eilės apie Dievą, Tėvynę, žmogaus ryšį su būtimi klausytojams sakė tai, ką kiekvienas, atrodo, jaučiame, bet nemokamame pasakyti. O jau J. Vaičiūnaitės eilėraštis ,,Šventajai šeimai ne vienam suvirpino širdį išsakyta mūsų gyvenimo esme ir sakralumu... |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |