Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kryžkelės
Lietuva
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Marija Ten... Mes dar čia

Kun. Vytenis Vaškelis

Viešpats yra Galybių Dievas (Am 5, 27), todėl Jis savo vidumi bei skvarbiausiu žvilgsniu iškart aprėpia bei pažįsta viską, kas tik turi nors minimalią buvimo priežastį. Esantysis yra visur, Jo sostas – dangus (Apd 7, 49), o Jo karalystė yra jau tarp mūsų (Lk 17, 21). Kas tarnauja Dievo Sūnui, tas turi dalį Jo garbėje (2 Tim 2, 12). „Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti, tačiau kiekvienas pagal savo eilę“ (1 Kor 15, 22–23).

Kilniausiasis Dievo Avinėlis yra pirmasis, o su kūnu ir siela į dangų paimtoji Nekaltai Pradėtoji „tenkinsis“neregėta dorybingiausio kūrinio šlove. Žmonija nebus kaip kamuoliukas nusviesta į gyvenimo paribius... Kiekvienas, kas vardan Jo kažkada dėl elementariausio paslaugumo bus padavęs gerumo vandens stiklinę kitam, niekada nebus užmirštas. Net jei jo gyvenimo saulėlydyje blogi darbai nusvertų geruosius, patirs dieviškojo gailestingumo bei teisingumo daugiau nei drįso tikėtis.

Pastebėtina, kad po krikščionių persekiojimo laikotarpio, kai Efezo Bažnyčios Susirinkimas 431 metais oficialiai apibūdino išskirtinį Dievo Sūnaus ir mūsų Motinos vaidmenį Katalikų Bažnyčioje, o šeštojo šimtmečio pabaigoje imperatorius Mauricijus Marijos į dangų Ėmimą paskelbė valstybine švente, ir ji buvo pradėta švęsti rugpjūčio 15-ąją, tuomet tik dar labiau stiprėjo tikėjimas Nekaltai Pradėtosios nežemišku išaukštinimu prie Švč. Trejybės šlovingojo sosto.

1950 metais popiežius Pijus XII (per Visų Šventųjų šventę) iškilmingai paskelbė katalikus įpareigojančią tikėti tikėjimo tiesą, kad be gimtosios nuodėmės Pradėtoji Mergelė Marija, pasibaigus jos žemiškajam gyvenimui, tikrai su kūnu ir siela buvo paimta į dangų, tai yra garbingiausiu būdu nuvesta į amžinai dieviškąja meile bei šlove spinduliuojantį Jeruzalės miestą. Jis patvirtino tai, ką Bažnyčia nuo senų laikų tikėjo...

Švč. M. Marijos išaukštinime išsipildo esminiai žmonių egzistencijos lūkesčiai. Kaip Dievo Motina dėl Kristaus pagimdymo, kuris viešpatauja našlaitės žiede, galaktikų skliautuose ir dangaus tėvonijoje, dėl to, kad buvo apsaugota nuo žemyn žmogų smukdančios gimtosios kaltės, visą gyvenimą degė ištikimybe Sūnui bei Jo žodžio vykdymui, buvo didžiai pagerbta Ėmimu į Dangų, taip ir mums yra skirtas naujo kūrinio negendamumas ir visiškai laisvas priklausymas Tam, kurio žemėje nebūtume pajėgę regėti akis akį...

Vatikano II Susirinkimas skelbia: „Galiausiai apsaugota, nepalytėta jokios prigimtinės kaltės dėmės, baigusi žemiškojo gyvenimo kelią, Nekaltoji Mergelė buvo su kūnu ir siela paimta į dangaus garbę ir Viešpaties išaukštinta kaip visatos Karalienė, kad taptų panašesnė į savo Sūnų, viešpačių Viešpatį ir nuodėmės bei mirties nugalėtoją“.

Taigi Rojaus dieviškoje panoramoje išryškėja viena nežemiško grožio figūra: Švenčiausios Trejybės „šešėlyje“ milijardai išgelbėtųjų regi didingąją Dievo Sūnaus ir visų žemės vaikų Motiną Mergelę Mariją, kurios kadaise ištartas „fiat“ tapo viena iš kertinių malonės kolonų, ant kurių buvo pastatytas tiltas, sujungęs paklydusios žmonijos ir būsimosios Tėviškės krantus.

Gera žinia ta, kad kai kurių protestantiškų bendruomenių nariai ima vis labiau gerbti Mariją, pagimdžiusią Atpirkėją. Bet šią pagarbą pranoks jų nuoširdus aiktelėjimas iš nuostabos, kai jie danguje išvys antrąją Ievą – Mariją, išaukštintą Dievo artumoje, – ir neabejotinai suvoks, kad pasaulio istorijoje Jos tarpininkavimo tarp žmonių ir Jėzaus vaidmuo buvo nepalyginamai įvairiapusiškesnis ir svarbesnis, nes pasirodys, kad Jos maldingo rūpesčio skara gobė ir tuos krikščionis, kurie net nebuvo tikėję, jog Ji juos į amžinosios Jeruzalės miestą lydėjo užtariančia maldos galia.

Jėzus, kai Jį pažįstame ir prie Jo artėjame, yra mūsų įkvėpimų ir visų palaiminimų versmė. Mergelė Marija, būdama Jo artumoje ir stovėdama prie Kryžiaus, pakėlė didžiausio skausmo naštą. Ji geriau už mus suvokia kančios prasmę ir motiniška širdimi padeda ypač tiems, kurie kreipiasi į Ją rožinio bei kitomis maldomis. Ji neieškojo antgamtinių vizijų vien dėl jų pačių, bet Ji be galo mylėjo ir myli Sūnų, todėl Jis už Jos ištvermingą tikėjimą bei pasitikėjimą Jai suteikė didžių dalykų (žr. Lk 1, 49).

Ir mūsų gyvenimo norma – darbais liudyti tikėjimą, kad per Danguje išaukštintą Mergelę Mariją dar nuosekliau artėtume prie Jėzaus – esminio mūsų visos egzistencijos Pamato ir kelrodės Žvaigždės, vedančios mus į Anapusybės džiaugsmo pilnatvę.

© 2015 „XXI amžius“