2015 m. rugsėjo 4 d.    
Nr. 32
(2152)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pabėgėliai – testas sąžinei

Kun. Vytenis Vaškelis

Kai gimusiam Dievui Sūnui grėsė mirtinas pavojus, Šventoji Šeima rado prieglobstį Egipte (Mt 2, 14). Kai po Antrojo pasaulinio karo daug lietuvių, atsidūrę Vokietijoje (beje, tėvynainių pabėgėlių 1947 metais Vakarų Europoje buvo 850000), beveik dešimtmetį gyvendami sunkiomis laukimo sąlygomis galiausiai gavo leidimus emigruoti į kitas sąjungininkų šalis, jie ne tik išsigelbėjo nuo susidorojimo okupuotoje gimtinėje, bet, būdami svetur, liudijo krikščionišką tikėjimą, puoselėjo tautines vertybes ir tikėjo Lietuvos atgimimu.

Kiekvienas žmogus yra tarsi pabėgėlis: vidinio balso ir dieviškos malonės yra šaukiamas palikti nuodėmingo gyvenimo būdo lagerį ir pagaliau išdrįsti peržengti Gerojo Ganytojo ganyklos slenkstį. Čia delsimas nepateisinamas, nes priešas kaip riaumojantis liūtas (1 Pt 5, 8) nepavargsta tykodamas savo aukos. Europos Sąjungos šalių vadovus užgriuvo išbandymas: iš Šiaurės Afrikos ir Viduriniųjų Rytų tūkstančiai žmonių dėl nepakeliamai sunkių ir gyvybei pavojingų sąlygų savo krašte, rizikuodami nuskęsti jūroje ar, pavyzdžiui, uždusti transporto priemonėje (neseniai baisi nelaimė įvyko prie Austrijos sienos: 71 pabėgėlis, iš jų keli vaikai buvo rasti uždusę sunkvežimyje) palieka viską, kad rastų išsigelbėjimą Europoje. Dėl šios tragedijos Vienos kardinolas Kristopas Šionbornas (Christoph Schönborn) sakė: „Reiškiame giliausią užuojautą aukų artimiesiems. Esame sukrėsti ir žodžiais neapsakomos kontrabandininkų paniekos žmogui. Europa turi imtis ryžtingų priemonių prieš kontrabandininkus, tačiau skubiai reikia ir ilgalaikių sprendimų, kuriais Europos valstybės reaguotų į pabėgėlių dramą“. Aizenštadto (Eisenstadt) vyskupijos ganytojas vysk. Egidijus Cifkovičius (Ägidius Zsifkovics) sakė, kad jis su savo vyskupijos bendruomene meldžiasi už visus tragiškai žuvusius, ir pridūrė: „Tokios tragedijos kaip ši įmanomos dėl to, kad Europa nieko nedaro. Dabar jau peržengtos visos ribos“. Viešpats mums suteikia dar vieną gailestingumo galimybę solidarizuotis su migrantais, bėgančiais nuo mirties, ir ištiesti jiems pagalbos ranką. Tai – elementarus ir būtinas žmogiškumas. Jei jo (dėl nepateisinamo troškimo išsaugoti savąjį perdėm komfortišką gyvenimo būdą) nepaisoma, atsiveria nužmogėjimo bedugnė...

Rugpjūčio 20 dieną popiežius Pranciškus būsimai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai, kuri bus minima 2016 metų sausio 16-ąją, pasiūlė temą „Migrantai ir pabėgėliai meta mums iššūkį. Gailestingumo Evangelijos atsakymas“. Jos komentare sakoma, kad „pabėgėlių likimas turi rūpėti visiems. Jų tragedijos, dažnai ir mirtis beldžiasi į mūsų sąžines, kelia mums klausimus, meta mums iššūkį, mus provokuoja ir reikalauja atsako“. Apie tai byloja ir popiežiaus Pranciškaus bulė „Misericordiae vultus“, skelbianti būsimus Šventuosius metus. „Nepasiduokime žeminančiam abejingumui, neapsipraskime, nepasiduokime žudančiam cinizmui, atimančiam iš sielų jautrumą ir neleidžiančiam džiaugtis atradimais. Atverkime savo akis pasaulio skurdui, žaizdoms mūsų brolių ir seserų, iš kurių atimtas jų žmogiškasis orumas, pasijuskime provokuojamais išgristi jų balsą, prašantį pagalbos […]. Jų šauksmas tetampa mūsų šauksmu. Visi kartu mes sugebėsime įveikti abejingumą, kuriuo dažnai dangstome veidmainystę ir egoizmą“, – rašo Šventasis Tėvas.

Artimiausia ir neatidėliotina pagalba visiems pabėgėliams – jų gyvybės ir sveikatos išsaugojimas. Vienas iš tolimesnių, pavyzdžiui, migrantams krikščionims pagalbos teikimo planų yra įvairiapusis švietimas, kuris, pasak, Erbilio, Irako Kurdistano chaldėjų arkivyskupo Bašaro Vardos (Bashar Wardos), gali pakloti pagrindus ilgalaikei perspektyvai. Kai 2014 metų vasarą islamistai teroristai iš Mosulo ir greta esančių Ninevės lygumų išvijo dešimtis tūkstančių krikščionių, jie prieglobstį atrado Irako Kurdistane. Tada arkivysk. B. Vardos diecezijos tikinčiųjų skaičius padidėjo 135 tūkstančiais. Nors šiuo metu pastogės ir maisto užtenka visiems, bet labai svarbi yra katalikiškų ir kitokių humanitarinių organizacijų parama. Chaldėjų Bažnyčia Erbilyje administruoja dvi ligonines, kurios pasirūpina tūkstančiais žmonių. Minėtas chaldėjų arkivyskupas stengiasi įgyvendinti drąsų sumanymą: jau šį rudenį turėtų atverti duris universitetinio lygio švietimo įstaiga – Katalikiškas Erbilio universitetas, kuris bus atviras krikščionims ir musulmonams. Arkivysk. B. Vardos liudija, kad neraštingumas yra tokia didelė grėsmė vietos jaunuolių ateičiai, kaip ir „Islamo valstybės“ organizacija, kuri smurtu išvijo jų šeimas iš namų.

Neseniai „Lietuvos Caritas“ jau pagelbėjo kelioms irakiečių pabėgėlių šeimoms. Jos pamažu integruosis į mūsų visuomenės gyvenimą... Tai – pirmieji gailestingumo darbai, liudijantys, kad ir kitais migrantais bus tinkamai rūpinamasi. Iš tiesų pabėgėliai yra iššūkis kiekvieno žmogaus sąžinei: arba savo viduje mes jų bodimės, klaidingai manydami, kad jie – papildomas visuomenės galvos skausmas, arba juos širdyje priimame, nes jie – ypatingas Dievo valios ženklas, mums visiems rodantis kelią į išganymo pilnatvę.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija