Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pagalba nuo karo bėgantiems žmonėms

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas mons. Edvardas Rydzikas su pabėgėlių iš Irako šeima

Rugsėjo 10 dieną Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Vilniaus arkivyskupu Gintaru Grušu lankėsi Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos namuose, kur susitiko su čia gyvenančia pabėgėlių iš Irako šeima ir juos globojančiais savanoriais. Prieš du mėnesius į Lietuvą iš Irako dėl religinio persekiojimo buvo atkeltos trys krikščionių šeimos – iš viso 15 žmonių.

Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos ir Katalikų Bažnyčia turi didelę patirtį padedant pabėgėliams. Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ organizacija jau 15 metų vykdo užsieniečių integracijos programą, kurios tikslas padėti pabėgėliams ir prieglobsčio prašantiems žmonėms sėkmingai integruotis šalyje – persikvalifikuoti, susirasti darbą, išmokti lietuvių kalbą. Šiuo metu šioje programoje dalyvauja  90 pabėgėlių iš įvairių šalių – Ukrainos, Irako, Afganistano. Vien tik Vilniaus apskrityje nuo 2002 metų buvo integruota 400 pabėgėlių.

Paminėtas Baltijos kelias

Pumpėniečiai rugpjūčio 21-ąją sutinka „Baltijos kelio“ bėgikus

Pumpėnuose (Pasvalio r.) rugpjūčio 21-ąją paminėtas Baltijos kelias. Renginys prasidėjo pagarbiai su tautine vėliava sutikus ir nuoširdžiai pasveikinus XXIV tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo „Baltijos kelias“ dalyvius. Per tris dienas bėgimo dalyviai turėjo įveikti apie 600 kilometrų. Šiemet bėgime dalyvavo 21 Lietuvos ir 10 Latvijos bėgikų. Net keturi sportininkai atstovavo Pasvalio rajonui. Vyriausias bėgimo dalyvis buvo Petras Silkinas, neseniai atšventęs 74-ąjį gimtadienį. Jam priklauso 1000 mylių bėgimo pasaulio rekordas, 1998 metais pasiektas Australijoje.

Lietuvos bėgikų mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas padėkojo juos sutikusiems pumpėniečiams. Tarp jų buvo Kovo 11-osios signataras Jonas Liaučius, seniūnijos, kultūros darbuotojai, Pumpėnų bendruomenės pirmininkė Vilma Noreikienė, Pumpėnų kraštiečių klubo „Pumpėniečių viltys“ pirmininkas Algimantas Stalilionis, tremtiniai, miestelio gyventojai, kiti asmenys. Tiek sutinkant bėgikus, tiek juos išlydėjus dar ilgai nesiskirsta. Dainuotos skambios patriotines ir karo dainos.

Parduodamas Kačiūniškės dvarelis, priklausęs seserims benediktinėms

Norintieji turėti nuosavą dvarą, rugsėjo pabaigoje turės galimybę jį įsigyti. Kaip praneša Kauno rajono savivaldybė, parduodamas netoli Raudondvario, prie Nevėžio, esantis Kačiūniškės dvarelis. Pagrindinis jo pastatas matomas važiuojant vieškeliu Biliūnų kaimo link arba kitoje upės pusėje esančiu Babtų keliu. Praėjusio amžiaus pradžioje pastatytas dvarelis – žaismingo stiliaus eklektikos statinys su kuorais papuoštu bokštu. Iš jo atsiveria nuostabus Nevėžio pakrantės vaizdas. Dvarą viešajame aukcione parduoda dabartinė jo savininkė – Kauno rajono savivaldybė. Pradinė kaina – apie 119 tūkst. Eur.

Kačiūniškės dvaro sodyba yra Lietuvos kultūros vertybių registre. Ją sudaro du gyvenamieji namai (plotas 302 ir 162 kv. m), penki ūkio pastatai, kiemo statiniai. Beveik hektaro žemės sklypas nuomojamas. Dvaro istorija prasideda 1864 metais, kai jis pateko Kauno seserų benediktinių žinion. Prieškariu Kačiūniškės žemės buvo išnuomotos pusininkams, o nuo 1929 metų jį vėl valdė vienuolės. Tuomet dvaro sodybą sudarė du kiemai, sodas, kapinės ir 10 trobelių. Šiuo metu yra išlikę rūmai, tarnų namas, svirnas. Sovietmečiu pastatas buvo atiduotas kolūkiui, vėliau – Žemės ūkio elektrifikacijos mokslinio tyrimo instituto eksperimentiniam ūkiui. Čia veikė pieninė, skalbykla, gyveno žmonės. 2004 metais dvarą perėmė Kauno rajono savivaldybė. 2014 metais gyventojai buvo iškelti, išmokėjus pinigines kompensacijas naujiems būstams įsigyti. Nuo to laiko pastatas stovi tuščias. Šiuo metu gražus dvarelis yra apleistas, neišnaudojama jo vieta. Norint jį grąžinti gyvenimui, reikalingos nemažos lėšos, todėl savivaldybė jį parduoda. Sumanus verslininkas dvarą galėtų paversti turistų traukos objektu, gal įkurdamas viešbutį ar konferencijų salę, restoraną ar sveikatingumo centrą, upėje sukurdamas baidarių trasos infrastruktūrą. Dvarui suteikus kultūrinę ar rekreacinę paskirtį, jis neliktų nuošalyje ir prisikeltų naujam gyvenimui.