Pirmasis puslapis
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai

Pašvęstojo gyvenimo metų Šilinės

Šiluvos aikštė priešais Baziliką visą atlaidų aštuondienį buvo pilna maldininkų

Kunigai atlaiduose

Išpažintis

Dalijama šv. Komunija Ramūno GUIGOS nuotraukos

Nuncijus nustebęs, kad Lietuvoje jau 25 metus eina Bažnyčios neremiamas katalikiškas laikraštis „XXI amžius“

Telšių vyskupijos vyskupas augziliaras Linas Vodopjanovas OFM lanko katalikiškos spaudos platintojus

Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ atlaiduose kiekvieną dieną turėjo daug rūpesčių Edvardo ŠIUGŽDOS nuotraukos

Šv. Mišių auka

Arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ

Šiluvos maldininkai

Rugsėjo pradžioje Šiluvoje vykstantys Švč. Mergelės Marijos Gimimo, arba Šilinių, atlaidai – didžiulė Bažnyčios šventė, paties Dievo maloningumo ir gerumo šventimas. Šilinių atlaidai visą aštuondienį tapo nepertraukiama Jėzaus garbinimo malda, Dievo Motinos užtarimui vėl iš naujo pavedant mūsų Tėvynės, jos žmonių ir viso pasaulio rūpesčius. Šilinių piligrimai tų malonių meldė ne tik sau, bet ir savo šeimų artimiesiems, didžiajai savo šeimai – Bažnyčios bendruomenei ir Lietuvos visuomenei, kuriai šiandien būtina dangaus pagalba ginant visų ateitį – šeimą ir prigimtines vertybes.

Rugsėjo 3–5 dienomis, Šilinių išvakarėse, vyko tarptautinis floristikos simpoziumas „Floristikos kultūrų tiltai“, kurio dalyviai savo meniškomis, šiuolaikiškomis ir giliamintėmis gėlių kompozicijomis papuošė ir sujungė į vientisą sakralią erdvę Švč. Mergelės Marijos Gimimo Baziliką, Apsireiškimo koplyčią ir aikštę bei priešais Baziliką, parengtą altorių Eucharistijai švęsti. Tai – Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro dovana Šiluvai ir visai krikščioniškajai bendruomenei. Floristų kūrybiniam simpoziumui vadovavo floristas Marijus Gvildys. Floristikos simpoziumo dalyviai rugsėjo 5 dieną darbą užbaigė drauge švęsdami Eucharistiją Apsireiškimo koplyčioje. Eucharistijai vadovavęs arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius SJ dėkojo floristams, kad Marijos šventovė Šiluva apsirengė nauju drabužiu, pasipuošusi laukia ir yra pasirengusi sutikti visus, dovanoti dvasinį grožį ir patiems vargingiausiems, stokojantiems.

Rugsėjo 6 dieną, sekmadienį, Šiluvoje sutikti apie 600 jaunųjų piligrimų, kurie tris dienas keliavo čia iš Kryžių kalno, nueidami pėsčiomis bemaž 70 km maldos ir krikščioniškos bendrystės kelią. Šiam jau tryliktam tarptautiniam piligriminiam žygiui vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Rugsėjo 5-ąją prisijungė piligrimų grupė iš Punsko. Šio žygio dalyvius ir jo vadovą, nenuilstantį piligrimą, vyskupą Eugenijų pasveikino Kauno arkivyskupas metropolitas Lionginas Virbalas SJ. 15 val. atlaidams jau papuoštoje aikštėje priešais Baziliką Kauno arkivyskupas vadovavo šv. Mišioms, kurias koncelebravo Šiaulių vyskupas, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupijos kunigai. Liturgijos pabaigoje vyko procesija su Švč. Sakramentu į Apsireiškimo koplyčią. Joje dalyvavo į atlaidus jau susirinkę Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai, kandidatai į nuolatinius diakonus, jaunieji atlaidų savanoriai.

Rugsėjo 7 dieną pagrindinėje Eucharistijoje Šiluvos aikštėje priešais Baziliką malda buvo užtarti į atlaidus gausiai atvykę Policijos, Valstybės sienos apsaugos ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovai, pareigūnai. Kitose šv. Mišiose su pirmosios atlaidų dienos piligrimais prašyta Viešpaties pagalbos, kad visi uoliai atliktume savo pareigas, melsta Dievo gailestingumo, krikščionių vienybės, pagarbos žmogui ir jo gyvybei mūsų valstybėje. Vidudienį katechezę sakė Lietuvos policijos kapelionas kun. Algirdas Toliatas CO. Giedant Loreto Dievo Motinos litaniją, prie altoriaus aikštėje atėjo dvasininkų procesija: Kauno arkivyskupai, Vilniaus arkivyskupijos augziliaras vyskupas Arūnas Poniškaitis bei kunigai – policijos kapelionai. Pamaldose giedojo VRM vyrų choras „Sakalas“ (vadovas – Romas Makarevičius) bei reprezentacinis pučiamųjų orkestras (vadovas – Egidijus Miknius). Homiliją sakęs vysk. A. Poniškaitis dėmesį atkreipė į pareigūnų pagalbą, budėjimą, kad žmonės kasdien oriai ir saugiai gyventų ramybėje. Pareigūnams turime dėkoti, atsiminti jų šeimas, namų židinius, kurie yra atrama sunkioje tarnyboje. Tačiau taika ir ramybė – ne tik pareigūnų rūpestis. Ją saugoti, už ją atsakyti turi pašaukimą visi, kuriuos yra sujungęs tas pats gyvenamasis metas, tas pats kraštas, drauge kuriama istorija. Pasak vysk. A. Poniškaičio, neužtenka vien išorinės ramybės, tokios, kuri remiasi žmonių profesionalumu, technologijomis. Ramybės vieta – žmogaus širdis, laisva, mylinti, ištikima, o ramybė į ją ateina iš Dievo. Šiluvos aikštėje užbaigiant pamaldas buvo sugiedotas Lietuvos himnas.

Rugsėjo 8-ąją Šiluvoje maldos buvo skirtos Lietuvos kariuomenei. Tos dienos pamaldose Dievo Motinos užtarimui buvo patikėtas visų rūpestis dėl taikos pasaulyje, dėkota ir melstasi už taiką tėvynėje, šeimose bei darbovietėse, už mūsų karius, kad jie būtų ištikimi ir drąsūs santarvės nešėjai, gyvybės gynėjai ir saugotojai. Malda apglėbtos karių taikos misijos, jų šeimos, tarnyboje sužeistieji, iš karinių konfliktų bei persekiojimų savuose kraštuose pasitraukiantys ir kitų kraštų priėmimo laukiantys pabėgėliai bei emigrantai.

Už Lietuvos karius, kariūnus, puskarininkius, karininkus, savanorius, partizanus, šaulius ir jų šeimas buvo meldžiamasi iškilmingoje Eucharistijoje (prieš ją katechezę vedė kun. Arnoldas Valkauskas). Jos šventimui vadovavo Lietuvos kariuomenės ordinariato apaštališkasis administratorius, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas SJ, arkivyskupijos augziliaras vyskupas Kęstutis Kėvalas, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Kauno arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius SJ bei kunigai – kariuomenės kapelionai. Giedojo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“, (vadovai – Vytautas Verseckas ir Vytautas Abaris), grojo Karinių oro pajėgų orkestras (vadovai – Ričardas Kukulskis bei Remigijus Terminas). Homiliją sakęs arkivysk. G. Grušas kvietė priimti į širdį Dievo žodį, kalbantį šiandien: „Viskas išeina į gera mylintiems Dievą“ (Rom 8, 28). Tai labai svarbu, kai turime mokėti atpažinti ir būti atsparūs įvairiais informacijos kanalais nūdien skleidžiamai dezinformacijai, melo propagandai, siekimui infiltruoti blogąją naujieną: kaip viskas pasaulyje, Europoje, Lietuvoje yra blogai. Dievo priešas bando įtikinti, jog meilė ir gėris – neteisingas kelias žmogui, sunkumai jau yra pralaimėjimo ženklai, kurių reikia išvengti. Mūsų asmeniniame ir mūsų tautos gyvenime, pasak ganytojo, irgi yra Dievo planas, lydimas sunkumų, netekčių, kančių. Vargstančiųjų, pabėgėlių, ligonių kančioje turime pamatyti kenčiantį Kristų ir su meile atsiliepti. Karių taikos misijos, savo šalies ir žmonių apgynimas nuo agresijos irgi yra gailestingumo darbas. Nors mažus gailestingumo darbus (pavyzdžiui, kiekvienai parapijai priimti po vieną pabėgėlių šeimą) daryti, mažais žingsneliais įveikti blogį kviečia ir popiežius Pranciškus.

Pabaigoje padėkos žodį už šv. Mišių auką taręs ministras Juozas Olekas pabrėžė, jog kariai myli Dievą ir Tėvynę, yra pasiryžę ginti ją ir tikėjimą, tarnauti kariuomenėje profesionalais ar savanoriais ir, jei prireiktų, nepagailėti ir savo gyvybės.

Rugsėjo 9-ąją Šiluvoje piligrimai dalyvavo ypatingoje maldoje už kunigus ir su kunigais, jų tėvais, artimaisiais, dėkojo už Kunigystės sakramentą ir Dievo malones, kurias per šį sakramentą ir kunigų tarnystę patiria. Vidudienį didžiulė dvasininkų procesija atėjo prie altoriaus aikštėje, šiai iškilmei specialiai suburtam jungtiniam kunigų ir Kauno kunigų seminarijos klierikų chorui (vadovė – Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė) giedant Loreto Dievo Motinos litaniją, kuriai, kaip ir kasdien, vadovavo atlaidų liturgijos ceremoniarijus kun. Artūras Kazlauskas. Eucharistijos šventimui vadovavo Kauno arkivyskupas, koncelebravo arkivyskupas emeritas ir augziliaras bei visi kunigai. Homilijoje arkivysk. L. Virbalas SJ atkreipė dėmesį, jog „kunigystė nėra drabužis, o yra tas raugas, žmogiškos prigimties tešlą paverčiantis kvapia Kristaus duona, taigi kažkas, ko nenusivilksi, neatmesi“, – sakė ganytojas, aktualiai primindamas popiežiaus Pranciškaus perspėjimą dėl „dvasinio pasaulietiškumo“, kai gyvenimo būdas, interesai lieka pasaulio, o ne Kristaus. Visuotinėje maldoje prašyta, kad vienybės ir pasitikėjimo dvasia lydėtų vyskupą ir jo kunigus, melsta malonės kunigams būti panašiems į Kristų. Bendra malda apglėbti kunigų tėvai, kad jie patirtų paguodą iš savo sūnų, kad šeimos būtų atviros gyvybei ir vaikų pašaukimui, o jaunuoliai drąsiai atsilieptų į dvasinius pašaukimus.

Vakaro šv. Mišių homilijoje vysk. K. Kėvalas drąsino jaunus žmones, nuoširdžiai pasidalydamas savo pašaukimo istorija, kaip jaunystėje patirti palaiminimai (tėvų, vyskupo padrąsinimo žodžiai) tarsi padalijo, perkeitė gyvenimą, paskatino apsisprendimą stoti į seminariją. Šiandien, pasak vyskupo Kęstučio, išgyvename ne pašaukimų krizę, bet atsiliepimo į pašaukimą krizę. Homilijoje ganytojas paminėjo, jog šiandien ne vaikai, bet tėvai bijo, jog šie pasirinks dvasinius pašaukimus.„Reikia drąsos. Tai – antgamtinė malonė“, – sakė vysk. K. Kėvalas, ragindamas tėvų šiuo atveju nesukliudyti, leisti išsiskleisti, neatimti iš vaiko gyvenimo pilnatvės su Dievu, į kurią yra šaukiamas. O jaunus žmones ganytojas stiprino žodžiais: „Tavo pašaukimas ten, kur tavo širdies ramybė“, kviesdamas visus dalyvauti krikščioniškojo pašaukimo ir Kristus misijoje.

Rugsėjo 10-ąją į Šiluvą rinkosi katalikiškos bendruomenės, draugijos, judėjimai, maldos grupės.

Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro (jo rūpesčiu Šiluvos šventovė atlaidams išpuošta žinomų floristų darbu) bei Šv. Ignaco Lojolos kolegijos dėstytojai ir moksleiviai į atlaidus atkeliavo kaip tikri piligrimai, pėsčiomis nuo Kryžiumi paženklintos vietos Dubysos slėnyje.

Liturgijai vadovavo Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Kauno arkivyskupai ir Telšių vyskupas J. Boruta SJ. Homilijoje vysk. R. Norvila prisiminė gaivinančią jaunų žmonių tikėjimo bendrystę, kurią jie spinduliavo per šiemetines Lietuvos jaunimo dienas Alytuje. Šiose pamaldose giedojo Vilniaus Šventojo Kryžiaus Atradimo (Kalvarijų) parapijos vaikų ir jaunimo choras, vadovaujamas Dovilės Savickaitės (Šilinėse per visą oktavą giedoti atskirose pamaldose pareiškė norą bemaž šimtas chorų bendruomenių iš įvairių Lietuvos vietų).

Rugsėjo 11-ąją Šilinėse švęsta Ligonių, slaugytojų ir medicinos darbuotojų diena.

„Šiluvos aikštėje, susirinko daugybė silpnų, kenčiančių žmonių ir tų, kurie iš meilės jiems gelbsti. Lietuvoje didelė socialinė grupė yra silpnų, kenčiančių, turinčių įvairių bėdų žmonių, kuriems labai reikia mūsų meilės ir mūsų maldos“, – sakė arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius SJ. Kartu su atlydėtais į atlaidus ligoniais, neįgaliaisiais, senyvo amžiaus žmonėmis Eucharistijoje dalyvavo gausus būrys žmonių, kurie jais rūpinasi. Į Šilines atvyko Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, Kauno bei kitų miestų gydymo įstaigų vadovai, medikai; Kauno, Marijampolės slaugos ligoninių vadovės ir slaugytojai, maltiečiai, samariečiai, „Caritas“ nariai, įvairių socialinių globos namų, parapijų senelių namų bendruomenių nariai, Neįgaliųjų draugijos. Visiems katechezę prieš pamaldas vedė LSMU Kauno klinikų vyriausiasis kapelionas mons. Artūras Jagelavičius.

Vėliau prasidėjusią liturgiją koncelebravo Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras K. Kėvalas bei kunigai – gydymo įstaigų kapelionai, tarnaujantys ligonių sielovadai. Giedojo LSMU mišrus choras „Neris“, vadovaujamas Tomo Lapinsko.

Liturgijai vadovavęs arkivysk. S. Tamkevičius SJ homilijoje klausė: „Kodėl Jėzus buvo vargingiausiųjų žmonių pusėje? Todėl, kad sveiki, turtingi, valdžios turintys žmonės dažnai yra gundomi atsistoti Dievo vietoje ir dažnai šiai pagundai neatsispiria. Silpnas ir kenčiantis žmogus lengviau atsigręžia į Dievą ir pasitiki ne savimi, bet tuo, kurio rankose yra dangus ir žemė“, – sakė arkivyskupas, atkreipdamas dėmesį, jog vieniši, sergantys, kenčiantys ir nuo kitų gailestingumo priklausantys žmonės yra tarsi žmogiško vargo bedugnė – jos akivaizdoje nublanksta mūsų asmeniniai vargai, ligos, su kuriomis ir pagydymo viltimi atkeliaujame ir pas Šiluvos Dievo Motiną. Šv. Mišių pabaigoje ligoniams buvo teikiamas asmeninis palaiminimas.

Vakaro šv. Mišiose buvo meldžiamasi už siekiančius išsivaduoti iš priklausomybių ir jų šeimas. Homiliją sakęs kun. Kęstutis Dvareckas tikino, jog ir didžiausiose gyvenimo kryžkelėse Dievas žmogų myli, juo tiki, už jį kovoja. Jis ateina į gyvenimą ne išeikvoti, bet pripildyti to, ko žmogus trokšta, – laimės, tikros ir amžinos, duoti žmogaus gyvenimui tikrumą.

Po šių pamaldų Bazilikoje vyko Vidinio išgydymo pamaldos su misionieriais iš Lenkijos.

Šeštadienį, rugsėjo 12-ąją, atlaiduose Dievo Motinos Gimimą šventė Kauno arkivyskupijos bei kitų Lietuvos vietų jaunimas, piligrimai iš tolesnių kraštų – (Punsko) bei krikščionių karo pabėgėlių šeima iš Irako, Vilniaus arkivyskupijos rūpesčiu radusi taikaus gyvenimo prieglobstį Lietuvoje (jaunoji šios šeimos karta nešė šv. Mišių atnašas). Tądien melstasi ne tik už jaunimą – Lietuvos ir Bažnyčios ateitį. Dievo malonės melsta ir lietuviams, pasklidusiems po visą pasaulį. Šioje piligrimų minioje buvo jaunimo organizacijų atstovų, moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų, katechetų, proto negalią turinčius žmones, jų artimuosius ir bičiulius Lietuvoje jungianti „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenė, Šiluvą dviračiais pasiekęs Baisogalos parapijos jaunimas, 250 jaunų žmonių, dalyvavusių piligriminiame žygyje pėsčiomis iš Lyduvėnų.

Eucharistijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas SJ, koncelebravo arkivyskupas emeritas S. Tamkevičius, augziliaras vysk. K. Kėvalas, Vilkaviškio vyskupas R. Norvila bei jaunimo sielovadininkai kunigai. Homilijoje arkivysk. S. Tamkevičius sakė: „Ne tik jaunas žmogus dažnai abejoja, ar laikydamasis Dievo įsakymų, gali būti laimingas“, ir atkreipė dėmesį, jog šiais laikais siekiama absoliučios laisvės, neva, jos niekas negali varžyti. Tačiau draudimų turi ne tik religija – tai reikalingi tėvų draudimai auklėjant vaikus, kelių eismo taisyklės. Dievo įsakymai, pasak ganytojo, yra antgamtiniai. Nors vieno jų nesilaikant gyvenime vyksta griūtis. „Mielas jaunime, gėris ir blogis žmogaus širdyje linkęs augti, todėl labai svarbu, kokią gyvenimo kryptį pasirinkti. Nesidairykite į tuos, kurie mėgaujasi prabangiu gyvenimu. Kviečiu mąstyti, ką gero galite padaryti žmonėms ir Lietuvai. Tai bus tikrasis kelias, kuris padarys jus laimingus“, – sakė arkivyskupas.

Šių pamaldų liturgiją praturtino ir ypatingas, net šešių kolektyvų jungtinis choras, vadovaujamas Vitos Liaudanskaitės-Vaitkevičienės: Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazijos bei Švč. Jėzaus Širdies parapijos choras (vadovė – Audronė Pranskevičienė), Kybartų parapijos choras ( vadovės – ses. Bernadeta Mališkaitė SJE ir Rasa Lalienė), Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos choras (vadovė – Indrė Veličkaitė), VDU KTF choras „Veritas“ ir Kauno Arkikatedros mišrus choras „Cantate“ (vadovai – Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė ir Mindaugas Šikšnius, vargonininkė Teisutė Palubinskaitė), Kelmės parapijos choras (vadovė Albina Kalvaitienė).

16 val. Šiluvos Bazilikoje vyko VDU KTF choro „Veritas“ koncertas.

Rugsėjo 13-ąją Šiluvoje buvo švenčiama pagrindinė atlaidų iškilmė. Ji buvo skiriama šeimoms: maldai už šeimas ir neatsiejamą nuo gerų, tvirtų, krikščioniškų šeimų mūsų tėvynės dvasinį atsinaujinimą, šiais Pašvęstojo gyvenimo metais prisimenant, jog ir dvasinių pašaukimų žmonės yra kilę ir užaugę savo šeimose. Šių pamaldų pabaigoje, šiemet švenčiant ypatingus mūsų istorijos metus – 25-ąsias atkurtosios Nepriklausomybės metines, buvo atnaujintas Pasiaukojimo Švč. Mergelės Marijos globai aktas.

Šią gausią ir džiugią Dievo Sūnaus Gimdytojos iškilmę bei savo tikėjimo ir žmogiškąją bendrystę švenčiančią bendruomenę netrukus sveikino liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas ir Panevėžio vyskupijos apaštališkasis administratorius Lionginas Virbalas. Eucharistiją koncelebravo apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Pedras Lopesas Kvintana (Pedro López Quintana), kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas emeritas Sigitas Tamkevičius, Kaišiadorių, Šiaulių, Telšių, Vilkaviškio vyskupai Jonas Ivanauskas, Eugenijus Bartulis, Jonas Boruta SJ, Rimantas Norvila, Kauno ir Vilniaus arkivyskupijų bei Telšių vyskupijos vyskupai augziliarai Kęstutis Kėvalas, Arūnas Poniškaitis ir Linas Vodopjanovas OFM, Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis.

Apaštališkasis nuncijus arkivyskupas P. Lopesas Kvintana Šiluvą pavadino privilegijuota pamaldumo čia apsireiškusiai Marijai vieta. Šventojo Tėvo atstovas sakė kartu perduodantis ir popiežiaus Pranciškaus siunčiamą meilę, artumą ir bendrystę.

Iškilmėje dalyvavo ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo nariai, Kauno universitetų rektoriai, Stačiatikių ir Evangelikų Liuteronų Bažnyčių Lietuvoje dvasininkai. Giedojo dviejų kolektyvų – „Te Deum“ ir „Diemedžio“ – jungtinis choras, vadovaujamas Audriaus Petrausko, grojo Kauno Įgulos karinių oro pajėgų orkestras, vadovaujamas Ričardo Kukulskio.

Arkivysk. L. Virbalas SJ homilijoje priminė Bažnyčios kvietimą ir kiekvieno atsakomybę matyti mažą silpną, seną ir ligotą, bejėgį ir beteisį, karo pabėgėlį, nenusišalinti nuo kitų žmonių bėdų.

Prieš Visuotinę maldą, kaip įprasta Šilinėse, sutuoktiniai, tądien atvykę į atlaidus dėkoti Dievui už savo šeimų gyvenimą, buvo pakviesti atnaujinti Santuokos pažadus meldžiant Viešpatį, kad šis padėtų juos tesėti visą gyvenimą.

Rugsėjo 14-ąją Šiluvoje švęsta Politikų, švietimo ir kultūros darbuotojų diena. Su atlaidų maldininkais iš įvairių Lietuvos vietų vidudienį šv. Mišiose tą dieną dalyvavo Seimo narių, kelių rajonų merai, katalikiškų mokyklų bei gimnazijų bendruomenės su savo vadovais, Kauno nacionalinio dramos teatro bendruomenė. Iškilmingos Eucharistijos, kurią aukojo abu Kauno arkivyskupai ir augziliaras, homiliją pasakė vysk. K. Kėvalas, Šiluvą pavadindamas Lietuvos Betliejumi. Kaip šiandien galėtume ieškoti tiesos ir gėrio politikos, žiniasklaidos, meno, kultūros srityse? Tai – vienybės siekimas, pastangos dėl bendrojo gėrio, vilties kultūros įtvirtinimas. Tik 3 mln. mūsų tautiečių, gyvenimas kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų – ir dėl šių priežasčių vienybė yra mūsų nacionalinio saugumo pagrindas. Turime mokytis būti vieningi ne tik pavojaus akimirkomis, bet ir taikos bei ramybės laiku.

Rugsėjo 15-oji, antradienis, buvo baigiamoji atlaidų diena, švenčiant Pašvęstojo gyvenimo metus, tad už savo pašaukimą Dievui dėkoti į Šiluvą suvažiavo seserys ir broliai vienuoliai bemaž iš visų Lietuvos vienuolinių kongregacijų (40 yra moterų kongregacijų, 16 – vyrų).

Beveik 800 seserų ir brolių, turinių skirtingas charizmas ir skirtingais būdais tarnaujančių Bažnyčioje (atvykusieji į atlaidų galėjo geriau susipažinti su kongregacijomis, kurios trumpai prisistatė save informaciniais stendais Šiluvos aikštėje), tačiau vienijamų tų pačių vienuolinių pasiryžimų ir tos pačios Kristaus meilės. Šią dieną į Šiluvą buvo kviečiami vienuoliai ir vienuolijų postulantai, novicijai, visi, kurie dar ieško savo pašaukimo.

Vidudienį Šiluvos aikštėje prie altoriaus buvo švenčiama iškilminga Eucharistija su šimtais seserų ir brolių vienuolių. Jai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas L. Virbalas SJ. Giedojo jungtinis seserų ir brolių choras, vadovaujamas seserų Liucijos ir Celinos (saliezietės ir benediktinės). Liturgijoje nuskambėjo ir Pašvęstojo gyvenimo metų himnas „Kelk pasaulį auštančiu džiaugsmu“. „Koks būtų pasaulis be vienuolių?“, – klausė homilijoje ir atsakė LVK Vienuolijų reikalų komisijos pirmininkas, Telšių vyskupijos vyskupas augziliaras L. Vodopjanovas OFM: šis pasaulis būtų tikrai blogesnis, tamsesnis, liūdnesnis. Dėl Jėzaus vardo ir nūdienos pasaulis, pasak ganytojo, nepriima, nesupranta pašvęstųjų pašaukimo, įžadų, jų gyvenimo prasmės. Vienuoliai irgi yra prieštaravimo ženklas, nes neduoda ramybės pasauliui dėl Kristaus Evangelijos, ir šis prieštaravimas rodo, kad pašvęstieji yra teisingame kelyje. Vysk. L. Vodopjanovas OFM linkėjo pašvęstiesiems išlikti džiugiems ten, kur jie yra, nuolat liudyti pasauliui, kokių „didžių dalykų padarė man Visagalis“ (plg. Lk 1). Vėliau seserys ir broliai vienuoliai atnaujino savo pasiryžimą mylėti Dievą, gyventi skaistumo, neturto, klusnumo įžadais, pasišvęsti bendruomenei.

Šios pamaldos buvo užbaigtos atlaidų pabaigą ženklinančia procesija su Švč. Sakramentu į Apsireiškimo koplyčią ir palaiminimu.

Pagal Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnybos pranešimus

© 2015 „XXI amžius“