Kraštotyrininkas, tautodailininkas, patriotas
AA Leonas JUOZONIS (19222015)
|
Leonas Juozonis
|
Paskutiniąją 2015 metų dieną, gruodžio 31-ąją, Lietuvos žemėje priglaustas didelis savo krašto patriotas Leonas Juozonis kraštotyrininkas, žinomas Lietuvos tautodailininkas, projektuotojas, meno saviveiklos, kraštotyros žymūnas, 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis.
Leonas Juozonis gimė 1922 m. liepos 24 d. Rokiškio apskrityje, Pandėlio valsčiuje, Geniškio II vienkiemyje. 19321940 metais mokėsi Rokiškio gimnazijoje. 1940 metais atvyko į Kauną, studijavo universitete architektūrą, bet penktame semestre dėl karo studijas nutraukė. Slapstydamasis išvengė tremties. Po 1950 metų įsidarbino Kaune Žemprojekto projektuotoju ir ten dirbo 32 metus iki pensijos. Nuo 1952 metų Kauno profsąjungų rūmuose 25 metus lankė vaizduojamojo meno studiją.
Dar sovietinės okupacijos metais L. Juozonis, būdamas nuoširdus Lietuvos patriotas, slapta ar pusiau slapta kūrė, statė arba atstatė paminklus, koplytstulpius, stogastulpius, skirtus mūsų žymiesiems žmonėms ir statė juos neatsiklausdamas valdžios arba apeidamas visokiausius jos trukdymus. 1986 metais atstatė jau numatytą nugriauti A. Pietario klėtelę (Vilkaviškio r.) netoli Antanavo. L. Juozonio pastangomis buvo sukurtas ir Paežeriuose (Vilkaviškio r.) 1984 metais pastatytas stogastulpis Antanui Krikščiukaičiui-Aišbei, rašytojui, teisėtyrininkui, pirmajam Vyriausiojo Tribunolo pirmininkui, Vytauto Didžiojo 1-ojo laipsnio ordininkui (stogastulpį restauravo 2010 metais). 1980 metais Plokščiuose yra pastatęs antkapinį paminklą žymiam kraštotyrininkui mokytojui Tomui Glodui, vėliau paminklus poetui Jonui Aleksandravičiui-Aisčiui, Adomui Jakštui-Dambrauskui, Baliui Sruogai, keliautojo su gaubliu rankose medinę skulptūrą Matui Šalčiui Čiudiškiuose (1985), stogastulpį knygnešiui Jurgiui Bieliniui jo tėviškėje Purviškiuose, memorialines lentas knygnešiams Juozui Kancleriui Kalvarijoje, Kaziui Gumbelevičiui Pasvalyje, atminimo lentas Jonui Basanavičiui jo tėviškėje Ožkabaliuose, lentą akad. Tadui Ivanauskui ant namo-muziejaus sienos Obelynės parke (1997). Nepriklausomybės metais L. Juozonis daug paminklų pastatė partizanams, žuvusiems už tėvynę: broliams Juozui Lukšai-Daumantui, žuvusiam 1951 m. rugsėjo 4 d., Jurgiui Lukšai-Piršliui (žuvusiam 1947 m. birželio 13 d.) ir Stasiui Lukšai-Juodvarniui (žuvusiam 1947 m. rugsėjo 12 d.) atminti (1995, paminklo bendraautoris P. Petraitis), kryžių kompoziciją 1952 m. birželio 24 d. nužudytiems Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadui Vitui Menkevičiui-Spygliui, vado adjutantui Vincui Bražinskui-Smaugliui ir Dešinio būrio partizanams Albinui Banislauskui-Klajūnui, Pranui Kižiui-Vilčiai, Kostui Marčiulaičiui-Slankai, Vincui Navickui-Dėdei ir Antanui Šalčiui-Švedui atminti (1989), Dainavos apygardos partizanams Kapčiamiestyje (1994), atminimo stulpą partizano Kazio Krisiūno žūties (1945 06 30) vietoje.
L. Juozonis poeto Jono Aleksandravičiaus-Aisčio premijos laureatas (1991), apdovanotas Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (1999) kaip 1941 metų Birželio sukilimo dalyvis, meno saviveiklos žymūnas, Garbės kraštotyrininkas.
Yra išleidęs knygas: Kraštotyrininko kelias (2002), Įžymių žmonių gimtinės (1988), savo pieštų žmonių 437 šaržų knygelę Draugiški šaržai (1997). Kraštotyra, kuri jam buvo vienas iš kovos prieš okupaciją būdų, domėjosi nuo pat jaunystės.
Beveik iki gyvenimo pabaigos sportavo, žaidė stalo tenisą, šachmatais, tad jo sveikatą palaikė ne tik nenuilstamas siekis įamžinti mūsų tautos asmenybes, bet ir fizinis bei intelektinis savęs ugdymas. 2007 m. liepos 27 d. XXI amžius, sveikindamas su 85-mečiu, garbiajam menininkui, kraštotyrininkui Leonui Juozoniui linkėjo gražių kūrybinių pasiekimų ir ilgų metų. Ir jis sulaukė išties gražaus amžiaus išėjo paskutinėmis 2015 metų dienomis, eidamas 94-uosius metus.
L. Juozonio sutuoktinė mokslininkė Liucija Sereikaitė-Juozonienė mirė prieš trejus metus.
© 2016 XXI amžius
|