|
Ieškantys kaltų, suraskite save veidrodyje
Prof. Aurelijus Veryga
Labai natūralu, kad bet koks skaudesnis įvykis, kuriame užgęsta žmogaus gyvybė, išprovokuoja didesnes ar mažesnes viešas diskusijas, vertinimus, siūlymus. O jei tas įvykis pareikalauja ne vieno vaiko gyvybės, tai sukelia savotišką emocijų ir diskusijų audrą. Labai natūralu, kad norisi rasti kaltus ir ką nors daryti. Blogiausia, kad nemaža dalis beieškančių kaltųjų save drąsiai galėtų įrašyti į tą sąrašą.
Visi dabar ieško kaltų. Ieškojo po Kražių įvykių. Ieškos ir dabar. Labai gali būti, kad ras. Tik ar suprantame, kad tai bus labai trumpalaikis nusiraminimas, nes kurioje nors kitoje Lietuvos vietoje, po kurio laiko atsitiks vėl kažkas panašaus. Ir taip bus tol, kol žmonės supras, kad kaip ir meningokokinės infekcijos atveju dėl žmogaus mirties kalti būna ne medikai, o mirtinos ligos sukėlėjai.
Perskaičiau spaudoje pakalbinto degalinės savininko, kurioje gėrimus sau mėgo pirkti vaikus nuskandinęs veikėjas, interviu. Degalinės atstovas nemano, kaip nors prisidėjęs prie problemos. O kiek tokių nekaltų sąžiningo verslo atstovų Lietuvoje, kurie nepaisydami jokių įstatymų nuolat pardavinėja gėrimus neblaiviems asmenims ar nepilnamečiams. Jų teigimu, apribojimai tik skatina šešėlį. Norėtųsi jų paklausti, apie kiek jų rajone veikiančių nelegalios prekybos taškų pranešė patys degalinių ar parduotuvių savininkai, kuriems rūpi, kad verslas būtų tik skaidrus. Matyt, tik gerų norų vedini ir kupini gailesčio kenčiančioms šeimoms ir geriantiems tautiečiams tie balti ir pūkuoti verslininkai pardavinėja pašalpų gavėjams alkoholinius gėrimus į skolą.
Norisi paklausti, kiek Lietuvoje dar yra mokyklų, kur mokytojai geria švenčių metu su tėvais jų vaikų akivaizdoje pačioje mokykloje, taip pažeidinėdami įstatymus. Ar ne tokie pavyzdžiai ir fotografijos su taurėmis nuolatiniuose pobūviuose sukuria regimybę mažiau išsilavinusiems ir taip gyvenimo nuskriaustiems mūsų šalies piliečiams, kad kietumas gebėjimas ignoruoti kvailus įstatymus, įpirkti, daug išgerti.
Vis dėlto būčiau neobjektyvus, jei nepaminėčiau dalies šou verslo žmonių, kuriems akys jau atsivėrė, ir kuriems šeima, jų pačių sveikata ir visuomenės gerovė buvo svarbiau už jų gyvenimus griovusį gėrimą. Ir šiandien tie žmonės jau tampa matomi ir girdimi. Nuoširdžiai ačiū jiems.
Kažkaip įdomiai nuskambėjo vieno iš žurnalistų komentaras vaikus nužudžiusio asmens tema. Kadangi jis visus, siūlančius mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės priemones, vadina verygininkais, leisiu sau jį meiliai pavadinti valatkininku. Jis paprastai prabyla ir riebesniais žodžiais, pavyzdžiui: Valančininkai su špižine sąmone, kuriai draudimas yra viskas, ką jų rievelės gali sugalvoti.
Šį kartą valatkininkai (verygininkų oponentai) užuot protingai patylėję, nes jų anksčiau vadovauti dienraščiai ėmė ir šiandien tebeima didelius pinigus ir gyvena iš alkoholinių gėrimų reklamos, kuri yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien taip masiškai girtauja jauni žmonės ir moterys, nepraleido progos vėl parėkauti apie tai, kad valdžia vėl imsis draudimų, kad jais nieko neišspręs. Reikia būti ypatingu genijumi, kad padarytum labai rimtą išvadą, kad jau vieną dieną galiojantis draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse nesustabdė vaikžudžio. Jis ir negalėjo sustabdyti, nes valatkininkai, padedami perkamų ir parduodamų politikų, jau daugiau kaip dešimtmetį vykdo intensyvią alkoholio rinkos plėtrą ir ne kartą buvo įspėti, kad bus pasekmės, kurios privers šiurpti ir visko mačiusius: teks laidoti vis jaunesnius, turėsime daugybę nelaimingų apsigimusių vaikų, apleistų šeimų, nedarbingų ir ligotų žmonių. Ar tai kam nors padarė įspūdį?
Draudimais nieko neišspręsi... Matyt, tuos žodžius valatkininkai kartoja kaip rožančiaus maldą kiekvieną vakarą prieš miegą, kad nepamirštų, kam dar neatidirbo už gautus pinigus ar įtaką. Matyt, žiūrint į dabartinę Lietuvos situaciją reikėtų teigti, kad leidimais išspręsime viską. Juk nuo 2000 metų pasipylę leidimai (prekiauti alkoholiu visą parą, prekiauti degalinėse, reklamuoti alkoholį), nuolat augęs alkoholinių gėrimų įperkamumas, sumažintas amžiaus cenzas, pritaikytos mokesčių lengvatos kai kurioms gėrimų grupėms, pridalinta 19 000 neriboto galiojimo prekybos alkoholiu licencijų išsprendė daugelį problemų. Tad norėtųsi paklausti neradikalių, sovietmečio traumų nekamuojamų, laisvų ir intelektualių valatkininkų, kiek per tą laiką sumažėjo alkoholio vartojimas Lietuvoje. O kad jums nereikėtų labai ilgai ir sunkiai ieškoti, priminsiu, kad jis nuo 1998 iki 2010 metų užuot pagal planą mažėjęs 25 proc., kaip buvo suplanuota Lietuvos sveikatos programoje, išaugo 130 proc. Tai turbūt ir leidžia daryti išvadas, kad leidimai, o ne draudimai turėtų išspręsti problemas.
Kai jau atsitinka nelaimė, matyt, kažkur giliai likę sąžinės likučiai verčia elgtis kaip toje liaudies patarlėje: Pats muša, pats rėkia. Ar didžiųjų interneto svetainių ir žiniasklaidos priemonių atstovai nebuvo tarp tų, kurie 2011 metais neleido, kad Lietuvoje neliktų alkoholinių gėrimų reklamos? Žinoma, viešo atsakymo į tą klausimą negausi, bet manau, kad užuot ieškoję kaltų tarp kitų šie viešumoje komentarus išsakantys ir rašantys žiniasklaidos verslo (nes žurnalistai čia niekuo dėti) atstovai turėtų tai prisiminti ir suprasti, kad, badydami pirštais į kitus, jie turėtų pasižiūrėti į veidrodį.
Jau tuomet buvo sakoma, kad alkoholinių gėrimų reklama didina alkoholio vartojimo paplitimą tarp vaikų, jį ankstina, o ankstyva vartojimo pradžia iki keturių kartų padidina priklausomų nuo alkoholio asmenų skaičių. Tie žmonės dabar jau suaugo. Dabar jie jau turi savo vaikus ir pradėjo juos skandinti ar kitaip naikinti.
Atsakingų reikėtų pirmiausia ieškoti ne tarp tų socialinių darbuotojų seniūnijose, kurios neretai už savo pinigus važiuoja lankyti socialiai degradavusių nelaimėlių, ar pareigūnų, kurie dėl mūsų patogumo ir gobšumo užaugusias visuomenės piktžaizdes turėtų užgydyti visus sukišdami į kalėjimus.
Ar nepastebėjote, kad pagaliau atsidūrėme akligatvyje. Reiktų baigti gerti, bet nebegalime, nes nemaža net ir labai socialios visuomenės dalis jau turi priklausomybę. Sakysite, reikia gydyti prievarta. Bet juk ir savanoriškai besikreipiantiems ne visuomet pavyksta gauti efektyvią ir kvalifikuotą pagalbą. Norite, kad nebūtų vaikų globos namų, bet vaikus iš geriančių tėvų šeimų norite paimti. Norite, kad visuomenė mažiau gertų, bet alkoholio versloves laikote kertiniu šalies ekonomikos ramsčiu. Ar jums, ponai, šita situacija nepanaši į savotišką šizofreniją?
Ir vėl kalbama apie mirties bausmes ir priverstinį gydymą nuo alkoholizmo... Kaip mirties bausmė vaikus nužudžiusiam tėvui išspręs problemas girtaujančios visuomenės, kuri vėl gavo eilinę žinutę iš prekybos tinklo, kad šį savaitgalį degtinei 40 proc. nuolaida? Juk dauguma prabangius gėrimus prabangiuose restoranuose gurkšnojančių veikėjų muštųsi į krūtinę ranka sakydami, kad jie su gėrimu problemų neturi, ir jiems tokia situacija yra nereali. Kai vaikai skandinami šulinyje, gal ir nelabai reali, bet besiritanti savižudybių banga, girti aukšti pareigūnai, vairuojantys prabangius automobilius, jau visiškai reali situacija, irgi tampanti kasdienybe dabar jau dvigubus reitingus renkantiems žiniasklaidos verslo atstovams, kurie viena ranka ima pinigus už alkoholio reklamą, o dar didesnius už tą pačią reklamą, nes jos pagimdyti padariniai surenka maksimalų susidomėjimą jau iki iškrypimo žiaurumais besidominčioje ir apie tai skaitančioje visuomenėje.
Kadangi tik kritikuoti jau nebėra gero tono ženklas, pasidalinsiu keletu patarimų. Beje, jie jau ne kartą siūlyti. Manau, kad sudirgusioje ir savo šešėlio bijančioje visuomenėje nebūtų protinga reklamuoti ir ant kiekvieno kampo pardavinėti ginklus, taigi ir geriančioje, ir jau save dėl to naikinančioje visuomenėje reklamuoti alkoholį ir jį pardavinėti ant kiekvieno kampo yra savižudiška, o reklamuoti tai, ko vartojimą norima mažinti, yra dar ir kvaila. Todėl kuo greičiau neliks alkoholio reklamos, tuo greičiau ir efektyviau bus galima visuomenei paaiškinti kitas atsipalaidavimo ir laisvalaikio praleidimo galimybes. Kadangi alkoholinių gėrimų įperkamumas nuo 1995 metų išaugo apie 500 proc., tai siūlyčiau be jokių dvejonių akcizą alkoholiniams gėrimams kasmet didinti po 50 proc., kol bus pasiektas toks lygis, kad alkoholis taps ne pirmo pasirinkimo, o prabangos preke. Jei norite, kad visiškai prasigėrę asmenys nepultų gerti odekolono, nemokamai dalinkite jiems seniūnijose pačią brangiausią ir labiausiai reklamuojamą lietuvišką degtinę, ir tai bus pigiau nei pigiu alkoholiu pragirdyti dar neprasigėrusią visuomenės dalį. Galėsite jiems ir apie gydymą užsiminti. Visus papildomai surinktus pinigus skirkite vaikų užimtumui, prevencinėms programoms, alternatyvių pramogų plėtrai ir blaiviam laisvalaikiui skatinti, mokytojų, socialinių darbuotojų ir pareigūnų algų didinimui. Tiems, kurie paprastai kritinėse situacijose padaromi atpirkimo ožiais ir apkaltinami už neveiklumą, likusius pinigus reikėtų skirti priklausomų žmonių gydymui, jų motyvavimui ir grąžinimui į visuomenę. Ir jei taip atsitiktų, garantuoju, kad po 1015 metų šiandieninė situacija atrodytų kaip liguistas košmariškas sapnas. Tik ar taip kada nors bus?
Prof. Aurelijus Veryga yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimo instituto vadovas bei Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos prezidentas.
© 2016 XXI amžius
|