Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Pagerbta Žinia ir jos šaltinis

Algimantas ZOLUBAS

Ženklas, sukurtas ir pagamintas aukotojų lėšomis, iškilmingai įteiktas Vytautui Landsbergiui sausio 13 d. prie paminklo „Žinia“

Tikėjimo reikšmę ir galią skelbia Bažnyčia, liudija ir mokslininkai bei ilgaamžė žmonijos patirtis. Ji liudija, kad ne visas pranašystes nuneša blaivus vėjas, daugelis jų išsipildo. Todėl tikėjimas kai kuriomis pranašystėmis turi pagrindą. Kita vertus, tikėjimas pranašyste veda į jos išsipildymą. Jei tauta, grupė ar atskiri asmenys turi kilnių siekių, juos puoselėja, dėl jų kovoja ir giliai tiki jų išsipildymu, tai dažnai tampa realybe.

Žinomos ir pranašystėms prilygstančios mistinės įžvalgos, liudijimais patvirtintos, laikui bėgant, pasirodo esą pranašiški ženklai. Jų būta mūsų laikais. Skaitytojui iš žiniasklaidos yra žinoma Oskaro Milašiaus pranašystė, išsakyta Petrui Klimui.

Sykį pastebėjęs, kad diplomatas P. Klimas šypsosi ir jo pranašystėmis netiki, O. Milašius perspėjo:

– Tamsta, per daug neabejok. Mano žodžių prasmę giliau ir tinkamiau suprasi, kai pereisi dešimtis kalėjimų.

– Būrimais, pranašystėmis nelabai tikiu, – atkirto P. Klimas. – Bet už ką man tektų tokia bausmė?

– Sužinosi vėliau.

Ši pranašystė išsipildė su kaupu: P. Klimas karo ir pokario metais perėjo vokiečių ir sovietų lagerių pragarą.

Pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis

Čikagoje 1958 metais išleistoje Juozo Prunskio knygoje „Mano pasaulėžiūra – kultūrininkų pasisakymų rinkinys“ yra rašytojo, visuomenės veikėjo, diplomato Petro Babicko pasisakymas apie jo pasaulėžiūrą: „Kiek yra lietuvių visame pasauly?“ – paklausė neseniai manęs vienas intelektualas. „Keturi–penki milijonai“, – atsakiau. „Hm... Jie nieko negalės padaryti, per maža...“ Atsakiau jam iškilmingai: „Taip, keli milijonai lietuvių, žinoma, nieko negali pakeisti pasauly, palyginus su šimtais milijonų kitų tautų, tačiau pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis“. Tarsi netyčia išsprūdęs P. Babicko pasakymas, kad pasaulį gali pakeisti vienas lietuvis, iš tikrųjų tapo išsipildžiusia pranašyste; pirmasis Sąjūdį vedęs į Kovo 11-ąją, pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas buvo vienas lietuvis, o Lietuvos Kovo 11-oji lėmė Lietuvos valstybės atkūrimą, SSRS griūtį bei esmingus pasikeitimus pasaulyje.

Diena, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai

Berlyno Šarlotenburgo parke ant obelisko iškalta data „11 KOVO“. Šį obeliską 1979 metais pastatė bosnis skulptorius Braco Dimitrijevičius, dedikavęs paminklą „dienai, kuri galbūt bus svarbi pasaulio istorijai“. Ta Lietuvai ir pasaulio istorijai svarbi diena atėjo po gero dešimtmečio, būtent kovo 11 dieną. Kas tai? Menininko nuojauta ar pranašiška įžvalga?.. Kas buvo ta diena iki Nepriklausomybės paskelbimo Lietuvai?

Galime tarti, kad tai ir buvo lietuvių tautos pasąmonėje įrašytas kodas – pranašiškų įžvalgų išsipildymo diena, kuri pasiekė mums tolimą bosnį ir pažadino jo kūrybinę galią, kad datą iškaltų obeliske.

Atsakas į pranašiškas įžvalgas

Šviesios atminties skulptorius Kęstutis Juozapas Patamsis, kurdamas simbolinę skulptūrinę Nepriklausomybės atkūrimo kompoziciją „Žinia“, gal ir neįtarė, kad ji, atėjus Lietuvos valstybės nepriklausomybės dvidešimtmečiui, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Vyriausybės rūpesčiu stovės greta Nepriklausomybės aikštės, kad joje bus įrašyta Kovo 11. Bet ir neturėtume neigti, kad kūrybinėmis galiomis autorius rengė paminklą – atsaką į tarsi mistines Petro Babicko ir Braco Dimitrijevičiaus įžvalgas. Nors žiniasklaida, pasišaipydama iš skulptūrinės kompozicijos, jos tikslą ir vietą įvairiai vaizdavo, tačiau autoriaus artimųjų liudijimu, ji buvo kuriama būtent kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolis.

Žinia Lietuvai ir pasauliui

Žodis „žinia“ reiškia pranešimą apie įvykį, reikalą, naujieną. Informacija turėtų būti svarbi, reikšminga. Antai kasmet pirmąją Kalėdų ir Velykų dieną Katalikų Bažnyčios vadovas skelbia tradicinį kreipimąsi „Urbi et Orbi“ (miestui ir pasauliui), pranešdamas itin svarbią tikinčiųjų pasauliui žinią apie Kristaus gimimą ir prisikėlimą. Žinios apie Kristaus gimimą ir prisikėlimą yra įamžintos skulptūrose, paveiksluose bei kitokiais pavidalais.

Lietuvių tautos gimimas yra istorijos gelmių slėpinys, tačiau Lietuvos valstybės gimimas, nepriklausomybės praradimai ir susigrąžinimai yra užfiksuoti istorijoje. Vasario 16-osios Lietuvos Nepriklausomybę simbolizuoja skulptorių Juozo Zikaro „Laisvės“ paminklas Kaune, Antano Aleksandravičiaus „Laisvės angelas“ Alytuje bei kiti, kitur esantys simboliniai ženklai.

1918 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1922-aisiais kilo idėja Kaune, tuometinėje laikinojoje sostinėje, pastatyti Kristaus Prisikėlimo bažnyčią, kaip padėkos Dievui už atgautą laisvę simbolį. Ji buvo pastatyta pagal latvių kilmės inžinieriaus Karolio Reisono projektą 1940 metais. Sovietinės okupacijos metais šios patalpos buvo panaudotos gamyklai, todėl bažnyčia užbaigta ir pašventinta tik 2004-aisiais. Galime tarti, kad žinia apie 1918 m. vasario 16 d. įvykusį Lietuvos prisikėlimą medžiaginiu pavidalu yra pakankamai įamžinta. O kaip su 1990 metų kovo 11 dienos įvykiais?

2011 m. sausio 8 d. prie Seimo vyko renginiai, skirti Parlamento gynybai 1991 metais paminėti. Minint šią progą ir Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) 70-metį, Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios, o prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos atidengtas ir pašventintas Kovo 11-ajai skirtas paminklas. Idėja įamžinti 1990-ųjų Lietuvos prisikėlimą greta Seimo kilo pirmajam prisikėlusios Lietuvos Respublikos vadovui Vytautui Landsbergiui. Paminklas pastatytas LLKS rūpesčiu valstybės lėšomis. Skulptūra, autoriaus Kęstučio Patamsio (1939–2007) pavadinta „Žinia“, vaizduoja jauną moterį, išraiškingai į dangų iškeltose rankose laikančią lanką ir šaunančią strėlę; ji praneša Lietuvai ir pasauliui labai svarbią istorinę žinią. Taigi svarbi žinia Lietuvai ir pasauliui įsikūnijo paminklo pavidalu, įsiamžino.

Kaip paminklas pagerbiamas

Nuo paminklo atidengimo dienos tapo tradicija Kovo 11-osios, Sausio 13-osios bei kitomis Lietuvos valstybei svarbiomis datomis prie paminklo atnešti gėlių, uždegti žvakutes. Čia ateina pirmasis atkurtos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, pelnytai vadinamas jos architektu, visuomeninių patriotinių bei politinių organizacijų atstovai, čia sustoja, gėlytę padeda Žinios svarbą suvokęs praeivis. Tačiau ir akibrokštui prilygstančio elgesio, žinoma, ne iš visuomenės pusės, esama. Tapusiai tradicine paminklo pagerbimo valandėlei, deja, išskyrus vieną kitą Seimo narį, kitiems laiko neatsiranda. Seime neatsirado pagarbos ir pirmam Valstybės vadovui bei jos architektui...

Tragiškų Sausio įvykių 25-mečio paminėjimas prie paminklo

Pagal Lietuvos Respublikos 2011 m. rugsėjo 15 d. Laisvės premijos įstatymą kasmet yra renkamas pretendentas Laisvės premijai gauti. Įstatymu patvirtinta Laisvės premijų komisija kandidatūrą atrenka iki kiekvienų metų lapkričio 23 dienos, o Seimas iki gruodžio 23 dienos savo nutarimu ją paskiria. Praėjusiais metais premijų komisija Laisvės premijai gauti išrinko Atkuriamojo Seimo pirmininką, Valstybės vadovą Vytautą Landsbergį. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimas, pažeidęs Laisvės premijos įstatymą, Komisijos sprendimui nepritarė. Dėl tokio Seimo akibrokšto tragiškų Sausio įvykių 25 metų sukakties paminėjimas 2016 m. sausio 13 d. vyko be teisėtai išrinkto pretendento apdovanojimo. Akivaizdus Laisvės premijos įstatymo pažeidimas sukėlė nerimą, todėl Nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, Koordinacinė taryba, atstovaujanti per 20 organizacijų, nusivylusi Seimo sprendimu, pakvietė dar kartą teikti V. Landsbergio kandidatūrą Laisvės premijai gauti. Tokį pasiūlymą, laikydamasis Laisvės premijos įstatymo, teikė ir Seimo narys Povilas Urbšys. 2015 m. gruodžio 21 d. į Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę kreipėsi Visuomeninė taryba prie Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisijos ir Lietuvos Sąjūdis, prašydami garbingai ištaisyti padarytą klaidą ir iki gruodžio 23 d. savo sprendimą perbalsuoti – Laisvės premiją skirti teisėtai išrinktam pretendentui. Deja, visuomeninių organizacijų noras nebuvo išklausytas.

Keliolika patriotinių organizacijų 2015 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į visuomenę paremti aukomis atminimo ženklo – statulėlės LIETUVOS LAISVĖS ŽINIA – sukūrimą pagal paminklą „Žinia“ ir Tautos vardu įteikimą pirmam atkurtos Valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui, pelnytai įvardintam jos architektu.

© 2016 „XXI amžius“