Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Kartu garsinti Viešpaties darbus

Latvijos krikščionių parengta maldų už Kristaus išpažinėjų vienybę savaitės medžiaga

Mindaugas Buika

Šv. Meinhardo laikų krikštykla, esanti Rygos liuteronų katedroje

Bent vieną kartą per metus visi pasaulio krikščionys ypatingai prisimena gilią evangelizacinę prasmę turinčią ant kryžiaus kentėjusio Jėzaus maldą dangiškajam Tėvui už savo mokinius: „Tegul visi bus viena... kad pasaulis įtikėtų“ (Jn 17, 21). Šiame Viešpaties bendrystės siekyje tradiciškai jau daugiau nei šimtą metų (nuo 1908-ųjų), žymaus ekumenisto JAV anglikonų (vėliau atsivertusio į katalikybę) dvasininko Polo Vatsono (Paul Watson) iniciatyva sausį daugelyje konfesijų švenčiama Maldų už krikščionių vienybę savaitė (oktava). Ji vyksta nuo sausio 18 iki 25 dienos, nuo apaštalo šv. Petro išpažinimo (Katalikų Bažnyčioje – šv. Petro sosto šventė, dabar turinti kitą datą) iki liturginio apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo minėjimo. Šią gražią iniciatyvą  pačioje jos pradžioje palaimino popiežius šv. Pijus X, o jo įpėdinis Benediktas XV paskatino švęsti visoje Katalikų Bažnyčioje.

Šventoji Dvasia, nuženk!

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus, užgrūdintas ilgų dienų pasninko, atmetęs visus šėtono gundymus, grįžta į Nazaretą, kad pradėtų vykdyti pasiuntinybę, kuriai pasaulyje nebus analogų. Sinagogoje Jėzaus skaitytą pranašo Izaijo knygos ištrauką apie Šventosios Dvasios veikimo universalumą (Lk 4, 18) galime ir šitaip išreikšti: „Aš, Jėzus, ateinu gelbėti pasaulį ne vienas, nes su manimi yra Dievo Dvasia, kuri kuria visa nauja mylimiausiojo Tėvo šlovei“. Be abejonės, triasmenis Aukščiausiasis yra žmonijos atpirkimo „kaltininkas“, bet vienintelis Dievo Sūnus turėjo mirti ant kryžiaus.

Ar įmanoma žmogui be Šventosios Dvasios patepimo kažką pozityvaus rinkti, o ne viską vėjais paleisti (Mt 12, 30)? Daugelis žmonių yra krikštyti ir priėmę kitus sakramentus. Vadinasi, gausybė malonių išsiliejo ant jų. Bet kur tikėjimo vaisiai, liudijantys, kad Viešpaties gerumo palaima lydi kiekvieną mūsų žingsnį ir per mus Jis maloningai beldžiasi į kitų širdis, ypač šiais Gailestingumo metais? Jėzaus pavyzdžiu būtina sugrįžti į savąją širdies dykumą, kad pirmiausia pasninku apvaldytume rafinuotos puikybės hidras, kurios, kartais mums nepastebint, ima ir visai nelauktai iškiša pritvinkusias nuodų galvas ir be jokio apsimestinio drovumo švirkščia juos bet kam... Tikro atsinaujinimo pradžia ir jo tęsimas visą gyvenimą apsiriboja ne tik juslių bei sielos galių drausme, bet pasninko esmė – savo mintis, valią, troškimus, tikslus ir visą gyvenimą atiduoti Kristaus valdžiai (Žyd 2, 8), kad mes iš tiesų ne sau priklausytume, bet Jam.