2016 m. sausio 22 d.    
Nr. 3
(2171)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

žvilgsniai

pro vita

Horizontai

Sidabrinė gija

Kristus ir pasaulis

Atodangos

Abipus Nemuno


XXI Amžius


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 0,30 € + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją



 

Šiame numeryje:

Transgenderinė
„Pamoka Laisvei“ –
Švietimo ministerijos
pasityčiojimas iš
Sausio 13-osios aukų

Kieno simbolis
yra neužmirštuolė

Kartu garsinti Viešpaties darbus

Latvijos krikščionių parengta maldų už Kristaus išpažinėjų vienybę savaitės medžiaga

Mindaugas Buika

Šv. Meinhardo laikų krikštykla,
esanti Rygos liuteronų katedroje

Bent vieną kartą per metus visi pasaulio krikščionys ypatingai prisimena gilią evangelizacinę prasmę turinčią ant kryžiaus kentėjusio Jėzaus maldą dangiškajam Tėvui už savo mokinius: „Tegul visi bus viena... kad pasaulis įtikėtų“ (Jn 17, 21). Šiame Viešpaties bendrystės siekyje tradiciškai jau daugiau nei šimtą metų (nuo 1908-ųjų), žymaus ekumenisto JAV anglikonų (vėliau atsivertusio į katalikybę) dvasininko Polo Vatsono (Paul Watson) iniciatyva sausį daugelyje konfesijų švenčiama Maldų už krikščionių vienybę savaitė (oktava). Ji vyksta nuo sausio 18 iki 25 dienos, nuo apaštalo šv. Petro išpažinimo (Katalikų Bažnyčioje – šv. Petro sosto šventė, dabar turinti kitą datą) iki liturginio apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo minėjimo. Šią gražią iniciatyvą  pačioje jos pradžioje palaimino popiežius šv. Pijus X, o jo įpėdinis Benediktas XV paskatino švęsti visoje Katalikų Bažnyčioje.


Šventoji Dvasia, nuženk!

Kun. Vytenis Vaškelis

Jėzus, užgrūdintas ilgų dienų pasninko, atmetęs visus šėtono gundymus, grįžta į Nazaretą, kad pradėtų vykdyti pasiuntinybę, kuriai pasaulyje nebus analogų. Sinagogoje Jėzaus skaitytą pranašo Izaijo knygos ištrauką apie Šventosios Dvasios veikimo universalumą (Lk 4, 18) galime ir šitaip išreikšti: „Aš, Jėzus, ateinu gelbėti pasaulį ne vienas, nes su manimi yra Dievo Dvasia, kuri kuria visa nauja mylimiausiojo Tėvo šlovei“. Be abejonės, triasmenis Aukščiausiasis yra žmonijos atpirkimo „kaltininkas“, bet vienintelis Dievo Sūnus turėjo mirti ant kryžiaus.

Ar įmanoma žmogui be Šventosios Dvasios patepimo kažką pozityvaus rinkti, o ne viską vėjais paleisti (Mt 12, 30)? Daugelis žmonių yra krikštyti ir priėmę kitus sakramentus. Vadinasi, gausybė malonių išsiliejo ant jų. Bet kur tikėjimo vaisiai, liudijantys, kad Viešpaties gerumo palaima lydi kiekvieną mūsų žingsnį ir per mus Jis maloningai beldžiasi į kitų širdis, ypač šiais Gailestingumo metais? Jėzaus pavyzdžiu būtina sugrįžti į savąją širdies dykumą, kad pirmiausia pasninku apvaldytume rafinuotos puikybės hidras, kurios, kartais mums nepastebint, ima ir visai nelauktai iškiša pritvinkusias nuodų galvas ir be jokio apsimestinio drovumo švirkščia juos bet kam... Tikro atsinaujinimo pradžia ir jo tęsimas visą gyvenimą apsiriboja ne tik juslių bei sielos galių drausme, bet pasninko esmė – savo mintis, valią, troškimus, tikslus ir visą gyvenimą atiduoti Kristaus valdžiai (Žyd 2, 8), kad mes iš tiesų ne sau priklausytume, bet Jam.


Pagerbta Žinia ir jos šaltinis

Algimantas ZOLUBAS

Ženklas, sukurtas ir pagamintas
aukotojų lėšomis, iškilmingai
įteiktas Vytautui Landsbergiui sausio
13 d. prie paminklo „Žinia“

Tikėjimo reikšmę ir galią skelbia Bažnyčia, liudija ir mokslininkai bei ilgaamžė žmonijos patirtis. Ji liudija, kad ne visas pranašystes nuneša blaivus vėjas, daugelis jų išsipildo. Todėl tikėjimas kai kuriomis pranašystėmis turi pagrindą. Kita vertus, tikėjimas pranašyste veda į jos išsipildymą. Jei tauta, grupė ar atskiri asmenys turi kilnių siekių, juos puoselėja, dėl jų kovoja ir giliai tiki jų išsipildymu, tai dažnai tampa realybe.

Žinomos ir pranašystėms prilygstančios mistinės įžvalgos, liudijimais patvirtintos, laikui bėgant, pasirodo esą pranašiški ženklai. Jų būta mūsų laikais. Skaitytojui iš žiniasklaidos yra žinoma Oskaro Milašiaus pranašystė, išsakyta Petrui Klimui.

Sykį pastebėjęs, kad diplomatas P. Klimas šypsosi ir jo pranašystėmis netiki, O. Milašius perspėjo:


Kauno valstybinio choro koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Rimantas Klevečka

Metus pradėjęs didžiausioje Kauno viešojoje erdvėje, „Žalgirio“ arenoje, Laisvės gynėjų dienai skirtu koncertu, kuriame skambėjo Volfgango Amadėjaus Mocarto (Wolfgang Amadeus Mozart) „Requiem“, Kauno valstybinis choras savo klausytojams žada intensyvų ir turiningą žiemos ir pavasario koncertinį sezoną. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir kitų miestų koncertų salėse vyksiančiuose koncertuose, griežiant Lietuvos nacionaliniam bei Kauno miesto simfoniniam orkestrui, diriguojant iškiliems batutos meistrams – Juozui Domarkui, Modestui Pitrėnui, Petrui Bingeliui, Robertui Šervenikui, Konstantinui Orbelianui, – bus pristatytas įvairus ir įspūdingas repertuaras, netrūks ryškiausių XX amžiaus lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių.

Sausio 23 dieną, šeštadienį, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje sutelkus gausias lietuvių muzikų pajėgas ir dalyvaujant Australijoje gimusiam bei daug Jungtinėje Karalystėje koncertuojančiam išskirtinio balso tembro kontratenorui Raselui Harkurtui (Russell Harcourt), bus atlikta monumentali Alfredo Šnitkės (Alfred Schnittke) „Fausto kantata“. Ją kompozitorius sukūrė 1983 metais, o vėliau jos muziką panaudojo operoje „D. Johanno Fausto istorija“. Ypatingo populiarumo susilaukė žiaurią Fausto mirtį pašiepiantis „Nelabojo tango“, atliekamas per mikrofoną ir išsiskiriantis šiuo akademinėje muzikoje netradiciniu elementu. Choro atliekama „D. Johanno Fausto istorija“ Vilniaus ir Kauno filharmonijose skambėjo 1999 metais ir tuomet sulaukė puikaus publikos įvertinimo. R. Harkurtas, kurio balsas charakterizuojamas kaip skvarbus ir pasižymintis iki aštrumo nugludintu skaidrumu, A. Šnitkės kūrinį atliks pirmą kartą, tačiau teigia, jog kompozitoriaus sprendimas Mefistofelio partiją parašyti tokiam retam ir išskirtiniam balsui kaip kontratenoras jam neatrodo atsitiktinis, o veikiau gerai apgalvotas, puikiai atskleidžiantis demonišką įkūnijamo personažo charakterį.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija