|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Gydantis Jo gailestingumas Kun. Vytenis Vaškelis
Pirmieji rojuje sukurti žmonės buvo tobulas panašumo į visagalį Dievą atspindys. Kaip moko Katalikų Bažnyčios katekizmas, kol jie buvo artimiausioje vienybėje su Viešpačiu, jokios kančios, ligos ar net mirtis jiems negalėjo pakenkti. Tačiau po Adomo ir Ievos nuopuolio visi žmonės tapo pažeidžiami ir mirtingi. Dievas Tėvas iš begalinio gailestingumo gelbėti žmonių siuntė Sūnų, savo gyvybės kaina ne tik nutiesusį mums naują kelią į ateitį. Kai tikėdami prašome Jo pagalbos, Jis vaduoja mus iš įvairių gyvenimo negandų ir ligų. Artėjančios Pasaulinės ligonių dienos proga (vasario 11 dieną) prisimename ne vien geruosius samariečius, kurių tarnystės ligoniams indėlis yra daugiau nei aukso vertės, bet ir sergančiuosius, kuriems lemta pasveikti ir padėti tiems, kurie dėl ligų kenčia. Popiežius Pranciškus drąsina bei guodžia tuos, kurie kantriai tarnauja ligoniams: Kartais tas tarnavimas gali būti varginantis, slegiantis, bet galime būti tikri Viešpats žmogiškąsias pastangas tikrai pavers kuo nors, kas dieviška. Susirgę tikintieji visų pirma turėtų prisiminti Viešpatį, drąsiai prašyti Jo suteikti sveikatos ir tvirtai tikėti, kad taip iš tiesų ir bus (Mk 11, 2324). Vis dėlto Šventasis Raštas neatmeta galimybės pasinaudoti ir medikų patarimais bei gydytis taip, kaip jie nurodo. Antai II a. pr. Kr. Siracido knygos autorius Sirachas rašė: Brangink gydytoją, nes jis tau svarbus; juk Viešpats jį sukūrė. Juk iš Aukščiausiojo eina jo gydymo dovana (...). Būna atvejų, kai išgijimas yra gydytojo rankose, nes ir jis meldžiasi Viešpačiui, kad suteiktų jam sėkmę nustatant ligą ir gydymas išgelbėtų ligonio gyvastį (Sir 38, 12; 1314). Tad ypač pagyrimo verti tie medikai, kurie pasitiki gydydami ligonius ne vien savo profesionalumu, bet pasikliauja ir Dievo pagalba. Nepaprastai skiriasi tie, kurie sirgdami sudeda savo viltis vien į gydytojų teikiamą pagalbą, ir tie, kurie, ir vartodami vaistus, atsiduoda Viešpačiui bei tvirtai pasitiki Jo gydančiu gailestingumu. Kai sergantys tikintieji priima Bažnyčios kvietimą savo negalias aukoti už artimųjų ir kitų žmonių atsivertimą, savo kūnu papildo tai, ko dar trūksta visiškai jos narių antgamtinio brandumo pilnatvei (Kol 1, 24). Nesistebime, kad Viešpats neretai neskuba gydyti tų ligonių, kurie kantriai aukoja savo kentėjimus už kitus. Dievas, pasinaudodamas sergančiųjų kančiomis, buvusius nusidėjėlius atveda į radikalaus pasikeitimo kelią. Atsidėkodamas už tikinčiųjų pasišventimą sąmoningai savąja kančia prisidėti prie sielų atsivertimo, savo nuožiūra kai kuriuos pasiaukojusius ligonius visai išgydo arba jų ligų sopulius kiek įmanoma sumažina... Labai naudinga ir dažnai būtina sunkiems ligoniams, garbaus amžiaus tikintiesiems, silpstantiems ar besirengiantiems sunkiai operacijai, ypač prasidėjus Gavėniai, pakviesti parapijos kunigą. Jis suteiks Ligonių patepimo sakramentą, per kurį tiesiogiai veikia Šventoji Dvasia, stiprindama ligonių dvasią bei kūno sveikatą. O besirengiančius iškeliauti iš šio pasaulio Ligonių patepimas, pasak katekizmo, tartum apjuosia tvirtu pylimu, saugančiu paskutinėse kovose prieš įžengiant į Tėvo namus. Ligonių patepimo apeigyne prasmingai drąsinama: Tai Dievo plano dalis, kad žmogus nuolat kovotų su liga, kad iš visų jėgų siektų sveikatos palaimos. Šie žodžiai turėtų paskatinti kiekvieną ligonį, ypač ligai užsitęsus, įdėmiau pažvelgti į savo gyvenimą, nes galbūt tebėra neatpažintų, kuriame nors jo tarpsnyje patirtų vidinių sužeidimų, kuriuos reikėtų atverti Jėzui, kad Jis, pradėjęs gydymą, jį ir užbaigtų. Suprantama, kad psichoterapeutai, psichiatrai, neurologai ir panašių sričių medikai pacientams, patiriantiems nuolatinę įtampą ir nerviškai išsekusiems, teikia medikamentinį gydymą ir psichologinę pagalbą. Kai suaugęs žmogus kankinasi, pavyzdžiui, dėl vaikystėje patirto smurto ar seksualinio priekabiavimo ir dėl to širdies gilumoje iki šiol neapkenčia jo orumą bei garbę apiplėšusių asmenų, tada jam pirmiausia reikėtų kreiptis į aukščiausios kvalifikacijos Gydytoją Kristų. Būtent Jėzus, pasinaudodamas kunigu, per Susitaikymo sakramentą penitentui (asmeniui, atliekančiam išpažintį) atleidžia ir tas kaltes, kurios, pavyzdžiui, buvo padarytos jaunystėje ir nugramzdintos užmarštyje (čia iškyla asmeninė nukentėjusiojo atsakomybė, nes jis kartais net dešimtmečius širdyje nešioja nuoskaudos, neatleidimo savo priešams, savigailos ar savigraužos dėl nenusisekusio gyvenimo akmenis). Gydykite ligonius! (Mt 10, 8). Pasak katekizmo, šią užduotį Bažnyčia gavo iš Viešpaties ir stengiasi ją vykdyti rūpindamasi ligoniais ir juos lydėdama užtarimo malda. Ji tiki gyvybę teikiančio Kristaus, sielų ir kūnų Gydytojo, artumu. Bažnyčios rūpinimosi ligoniais misija palaimingai tęsiama ir Eucharistinėse vidinio išgydymo pamaldose, kurios Lietuvoje nuolat vyksta keliolikoje parapijų. Kas yra vidinis išgydymas? Anot popiežiaus pamokslininko tėvo Ranjero Kantalamesos (Raniero Cantalamessa) OFM Cap., vidinio išgydymo pamaldose pirmenybė teikiama Dievo žodžio skelbimui, kurį lydi vidinis gydymas. Dievo žodis išlaisvina žmogų iš nuodėmės, nerimo, baimės. Kai šalia užtarimo maldų prašant išgydymo skelbiamas Dievo žodis, pateikiamas mokymas, leidžiantis žmonėms atsiversti ir parengiantis jų sielą kūno išgydymui, tokia tarnystė tikrai duoda vaisių... Tačiau visi, kurie trokšta išsilaisvinimo iš emocinių praeities sužeidimų, neigiamų paveldėjimo pasekmių, prakeikimų, psichologinio bei fizinio pobūdžio traumų, buvusių okultistinių praktikų (...), pirmiausia turi (malonės paskatinti) pripažinti, kad yra padarę klaidų, už kurias jie dabar atgailauja, atleidžia savo kaltininkams, visiškai atsižada maginių praktikų bei kitų panašių dalykų, o tada drauge meldžiasi su kunigais bei brandžiais maldų grupelių nariais, kad būtų pripildyti Šventosios Dvasios. Nors Jėzus sau užsikrovė mūsų ligų naštas (Mt 8, 17), visų ligonių neišgydė. Jo išgydymai turėjo kilnesnį tikslą. Jie ir dabar liudija vis besiplečiančią Dievo karalystę. Jos nariai, siekdami dieviškos sveikatos pilnumo amžinybėje, nuolat mokosi taip atsiduoti Viešpačiui, kad Jis susargdintų juos savąja meile. Šiai ligai išgydyti vaistų niekada nebus išrasta.
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |