|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Generolas Silvestras Žukauskas pagerbtas atminimo lenta Kaune
Vasario 15-ąją, prieš pat mūsų nepriklausomos valstybės atkūrimo minėjimo renginius, Kaune, Gedimino gatvės namas nr. 2, esantis netoliese priešais šių laikų naująją šventyklą vardu Akropolis (į kurią kasdien suplaukia dešimt tūkstančių ištroškusių materialinių gėrybių ieškotojų), tapo trumpo, bet labai reikšmingo nedidelio susibūrimo centru ant šio namo sienos buvo atidengta atminimo lenta, žyminti, jog šiame name gyveno trys garbingi prieškario nepriklausomos Lietuvos žmonės generolas Silvestras Žukauskas, Ernestas Galvanauskas ir Valdemaras Čarneckis. Atminimo lentos sukūrimo ir atidengimo idėja kilo po to, kai ieškant gen. S. Žukausko galimos palaidojimo vietos, vis dėlto teko nusivylus konstatuoti, kad beveik devynerių metų paieškos paliudijo, jog palaidojimo vietoje, buvusiose Karmelitų kapinėse, 19591960 metais išardytose sovietų valdžios potvarkiu, generolo palaikų nebėra; jie buvo išvežti nežinoma kryptimi ar sunaikinti. S. Žukauskas, savo karinę karjerą pradėjęs carinės Rusijos kariuomenėje ir joje užsitarnavęs generolo laipsnį, aktyviai ir herojiškai dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės kovose su bolševikais ir lenkais, vadovavo atremiant lenkų dalinių puolimą prie Giedraičių ir Širvintų, jam buvo pakartotinai suteiktas, šįkart Lietuvos generolo laipsnis. Nuo 1919 metų pirmosios pusės su pertraukomis iki 1928 metų pradžios jis buvo skiriamas Lietuvos Respublikos vyriausiuoju kariuomenės vadu. Buvo labai gerbiamas prezidento Antano Smetonos ir apdovanotas įsteigto Vyties kryžiaus aukščiausiojo, pirmojo laipsnio ordinu. Neradus generolo palaikų (jų paieška verta įdomaus filmo apie tyrėjų patriotų stiprybę ir ištvermę), buvo nutarta kitaip įamžinti jo atminimą. Pasitelkus dokumentus, liudininkų parodymus, archyvinę spaudą, buvo išsiaiškinta, kad generolas gyveno Kaune, Gedimino gatvės 2-ajame name, o kartu tame name gyveno ir dar du minėti Nepriklausomos Lietuvos pareigūnai. Tad vasario 15-ąją buvo atidengta atminimo lenta visiems trims šiame name gyvenusiems valstybės veikėjams. Kauno technologijos universiteto muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė susirinkusiems nedidelės, bet Lietuvos kariuomenei ir valstybei reikšmingos iškilmės dalyviams papasakojo svarbiausias V. Čarneckio ir E. Galvanausko biografijos detales. Abu jie atliko svarbių darbų Lietuvai, bet susilaukė tragiško likimo. V. Čarneckis dirbo ir užsienio reikalų ministru, ir pasiuntiniu Italijoje, ir užėmė kitas svarbias pareigas, o 1942 metais sušaudytas Sverdlovsko kalėjime sovietų okupantų sprendimu už sukilimo organizavimą lageryje. E. Galvanauskas, vienas iš 1923 metų Klaipėdos sukilimo organizatorių ir rengėjų, prieš tai ir sukilimo organizavimo metu buvo Lietuvos ministru pirmininku, o sovietams įvedus vadinamąją liaudies vyriausybę, buvo paskirtas finansų ministru (dėl savo kairuoliškų nuostatų). Sovietams antrąjį kartą okupuojant Lietuvą, pasitraukė į Klaipėdos kraštą, o 1941 metų pabaigoje buvo nacių ištremtas į Vokietiją ir liko emigracijoje. Mirė Prancūzijoje. Kauno tarybos Švietimo ir kultūros komiteto narė Ina Pukelytė, daug prisidėjusi prie generolo palaikų paieškų organizavimo savivaldybės administraciniais sprendimais, padėkojo nuoširdžiai tuose darbuose dirbusiems savanoriui kpt. Vytautui Sinkevičiui ir prof. Stanislovui Sajauskui. Kpt. V. Sinkevičius, įvertinęs gen. S. Žukausko talento reikšmę Nepriklausomybės kovose, jo vaidmenį kuriant ir stiprinant Lietuvos kariuomenę ypatingai sunkiomis sąlygomis, tik kukliai paminėjo savo svarbų darbą ieškant generolo palaidojimo vietos, o jos neradus, išreiškė viltį surasti generolo palaikus. Jis atkreipė dėmesį, kad labai svarbu būtų, jog dabartinė Lietuvos kariuomenės vadovybė atkreiptų dėmesį į vykdomą gen. S. Žukausko palaikų paiešką ir paremtų numatomus darbus. Prof. S. Sajauskas, aktyviai ieškojęs gen. S. Žukausko palaidojimo vietos, sakė, kad net aštuonerius metus buvo vykdoma paieškos programa, kurioje kpt. V. Sinkevičius aukojo savo sveikatą šio nusipelniusio Lietuvos kariškio, mirusio 1937 metais, palaidojimo vietai išaiškinti. Kai jau buvo galvota, kad generolo kapavietė surasta, paaiškėjo, kad joje metaliniame karste tėra tik generolo žmonos palaikai. Atrodo, kad statant rusų vidurinės mokyklos priestatą, generolo palaikai buvo išniekinti jo karstas buvo išvežtas nežinia kur. Generolo palaikų suradimas būtų didžiulė pergalė prieš blogio jėgas, naikinusias mūsų garsiuosius žmones ir jų atminimą brutaliais metodais. Kaip sakė nenuilstantis mūsų žymiųjų žmonių įamžinimo iniciatorius ir vykdytojas S. Sajauskas, neradus generolo palaikų buvo galvojama, kaip kitais būdais jo įamžinti valstybei nusipelniusio kariškio atminimą. Pagaliau buvo surastas namas, kuriame kurį laiką gyveno generolas, o vėliau buvo nustatyta, kad jame gyveno ir kiti du garbūs prieškario Lietuvos veikėjai. Tad visų jų garbei Kauno miesto Savivaldybės lėšomis ir buvo atidengta ši atminimo lenta. Be to, kaip sakė prof. S. Sajauskas, konsultuojantis su UAB Žinių fondas, sumanytas ir kitas gen. S. Žukausko įamžinimo būdas sukurti jo atminimui skirtą plaketę. Sumanymas įgyvendintas Lietuvos Monetų kalykloje nukalant gražią dail. Giedriaus Paulausko plaketę, kurios averse puikuojasi gen. S. Žukauskas, o reverse aukšto karinio apdovanojimo Vyties kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino žvaigždė. UAB Žinių fondas vardu šią plaketę prof. S. Sajauskas įteikė generolo palaikų paieškų organizatoriams ir vykdytojams Kauno miesto savivaldybės paveldosaugos skyriaus vyr. specialistei Danutei Rūkienei ir dim. kpt. Vytautui Sinkevičiui. Renginį vedė Kauno m. ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius. XXI
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |