Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Konsekruota bažnyčia Juodšiliuose

Vasario 15 dieną, pirmadienį, Vilniaus rajone, Juodšiliuose konsekruota pal. kun. Mykolo Sopočkos bažnyčia. Kun. Mykolas Sopočka (Michał Sopoćko) buvo šv. Faustinos nuodėmklausys. Būtent Vilniuje 1933 metais jis susitiko su seserimi Faustina Kovalska ir tapo jos nuodėmklausiu bei dvasiniu vadovu. Padėjo jai suvokti apreiškimus ir įsitraukė į Dievo gailestingumo skelbimą. Paragino seserį rašyti dienoraštį, paskatino nutapyti Gailestingojo Jėzaus paveikslą, išspausdino pirmąsias Dievo gailestingumo maldas. Jis buvo Vilniaus arkivyskupijos kunigas; Stepono Batoro universiteto profesorius, kariuomenės kapelionas ir vienuolių nuodėmklausys. Karo metais Juodšiliuose, prisidengęs staliaus Vaclovo vardu, slapstėsi nuo policijos. Jam buvo paskelbtas mirties nuosprendis už žydų gelbėjimą ir slėpimą. Juodšiliuose prisidengęs kitu vardu kunigas Sopočko galėjo tyloje apmąstyti ir subrandinti jam patikėtą Gailestingumo žinią.

Malda už ligonius ir medikus

Minint Lurdo Švč. Mergelę Mariją ir Pasaulinę ligonių dieną, vasario 11-osios vidudienį LSMU ligoninės Kauno klinikų Šv. Luko koplyčioje už ligonius ir medikus buvo meldžiamasi šv. Mišiose. Joms vadovavo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ, koncelebravo kunigai – klinikų kapelionai. Pamaldose dalyvavo Kauno klinikų vadovai, gydytojai, slaugytojai, pacientai. Giedojo klinikų moterų ansamblis „Kolegės“. Šv. Mišiose melstasi ir onkologinių ligonių intencijomis, kurias surinko juos lankydami studentai iš ateitininkų medikų korporacijos „Gaja“.

„Nešdami ligos, kančios, vienatvės kryžių, kartais galime pasijusti Viešpaties apleisti. Tačiau taip nėra. Kai meldžiamės, ypač nusilpus kūnui ir dvasiai, Jėzus yra kartu“, – savo homilijoje sakė arkivysk. L. Virbalas SJ, atkreipdamas dėmesį, jog Dievas visada yra labai arti kenčiančio žmogaus. Ganytojas priminė nuo persekiojimų kentėjusį apaštalą Paulių, sakiusį: „Džiaugiuosi tad silpnumu, paniekinimais, bėdomis, persekiojimais ir priespauda dėl Kristaus, nes, būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Kor 12, 10). Tik artuma su Viešpačiu teikia stiprybės, kai savo gyvenime baiminamės ligų, kančių, mirties, kai sunku mums patiems ar mūsų artimiesiems: „Ištiko ką iš jūsų nelaimė? Tesimeldžia. Kas nors džiaugiasi? Tegul gieda. Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu“ (Jok 5, 13–14).

Per Užgavėnes – apie sveikatą

Persirengėliai prie bažnyčios

Senolių kaimu vadinamame pasakiškame Vajasiškyje visada viskas vyksta tik pasakiškai... Štai ir vasario 7-osios sekmadienį susirinko pulkas ubagų, giltinė, raganos ir velniai, dar ir Kanapinis su Lašininiu atsibeldė. Švelni šiemet žiema žiemužė buvo, bet ir tą pačią susiruošė išvaryti iš kiemo, nes iki Velykų liko tik 40 dienų. Užgavėnės krikščioniškajame kalendoriuje riboja pokalėdinį laikotarpį nuo velykinio.

Iš Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios po Mišių išėję žmonės sužavėjo tokiu gražiu persirengėlių būriu: juodaplaukė čigonė ateitį jau burti ruošėsi, gražuolės moterėlės savo grožiu visus kerėjo. O varpinės boba įspūdinga pasirodė: vaišino visus pipirine, kad jokia kvaraba niekada nepultų. O tos kvarabos, matyt, ir pačios išsigando, nes taip smagiai užgrojo armonika; ir aplink muzikantę susibūrė visi: kas su kočėlu, kas su skalbimo lenta, kas butelį su žirniais nusitvėrė – visi pasiruošė ne tik žiemą išvaryti, bet ir pasilinksminti iki soties, nes dabar iki Velykų jau ramiai sėdėti teks.