Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai
2012 metai
2013 metai
2014 metai
2015 metai
2016 metai

Gyvenimą paskyrė Lietuvos bažnyčių varpams tyrinėti

Gintautas Žalėnas (stovi antroje eilėje centre) su disertacijos gynimo komisijos nariais ir artimaisiais

Gintautui Žalėnui (dešinėje) Laisvės kovų Didžiojo Kryžiaus ordiną įteikia atsargos pulkininkas Algis Simoniutis (kairėje). Centre – Romas Petras Šaulys

Kalba komisijos pirmininkas prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis (LEU), sėdi nariai (iš kairės): doc. dr. Raimonda Simanaitienė (VDU), prof. dr. Laima Šimkūnaitė (VDU), doc. dr. Liudas Jovaiša (VU).

Organizacijos „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys įteikia Gintautui Žalėnui jo portretą

Gruodžio 18 dieną VDU doktorantas ir lektorius Gintautas Žalėnas darbu „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bažnyčių varpai ir jų gamintojai“ apgynė daktaro disertaciją humanitarinių mokslų menotyros srityje.

G. Žalėnas gimė 1957 metais Kaune. 1975 metais baigęs vidurinę mokyklą Kaune, įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą. 1980 metais įgijo istoriko specialybę ir pradėjo dirbti Kauno istorijos muziejuje paminklų apsaugos skyriuje. Vėliau dirbo Kultūros paveldo inspekcijoje vyriausiuoju inspektoriumi, buvo atsakingas už dailės vertybes. Po stažuotės Paryžiuje dirbo Kultūros paveldo departamente Vilniuje. Nuo 2010 metų – VDU doktorantas, lektorius, 2015 metais apgynė daktaro disertaciją menotyros srityje.

Savo prasmingą gyvenimą G. Žalėnas paskyrė Lietuvos kultūros paveldui, ypač didelį dėmesį skyrė bažnyčių varpams. Jie visų pirma skirti sukviesti tikinčiuosius maldai bei skambinti iškilmingų ir liūdnų procesijų metu, atsitikus nelaimėms. Varpai skambėdavo ir per audras ar epidemijas. Varpą geriausiai apibūdina lotyniškas posakis „Laudo Deum verum vivo, vocos, congrego clerum, mortuos plango, fugo fulmina, festa decoro“ (garbinu Dievą, šaukiu gyvuosius, suburiu dvasininkus, apverkiu mirusiuosius, nugenu negandas, papuošiu šventes). Bažnyčių varpai yra vyskupo šventinami, jiems suteikiami šventojųjų vardai.

G. Žalėnas paskelbė vertingų straipsnių „Menotyroje“, „Žiemgaloje“, dirbdamas Kultūros paveldo inspekcijoje parengė kompiuterinę kultūros vertybių duomenų bazę, inventorizavo Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčių meno vertybes. 2008 metais išleido knygą „Kaišiadorių vyskupijos bažnyčių varpai“, identifikavo daugiau kaip 40 Varnių liejyklos varpų ir juos liejusius meistrus P. Kaniauską, J. Racevičių ir J. Hartmaną. Leidinyje „Žiemgala“ paskelbė Joniškio rajono bažnyčių varpų katalogą.

Reikšmingiausias G. Žalėno darbas – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bažnyčių varpai ir jų gamintojai“. Tai – daktaro disertacija humanitarinių mokslų menotyros srityje, apginta Vytauto Didžiojo universitete 2015 m. gruodžio 18 d. (darbo vadovas – VDU prof. habil. dr. Vytautas Levandauskas). Komisijos pirmininkas – prof. habil. dr. Algirdas Gaižutis (LEU), nariai doc. dr. Raimonda Simanaitienė (VDU), prof. dr. Laima Šimkūnaitė (VDU), dr. Rūta Janonienė (VDA), doc. dr. Liudas Jovaiša (VU). Disertacijos tema – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bažnyčių varpai ir jų gamintojai“. Darbas apima chronologinį periodą nuo XIV iki XVIII amžiaus pabaigos. Pirmą kartą aptarti lietuviškosios kampanologijos šaltiniai bei pateikta išsami literatūros apžvalga. Nemažai dėmesio skirtama istorinių varpų gamybai ir puošybai – rekonstruotos senosios varpų gamybos ir puošybos technologijos, atskleisti pagrindiniai varpų puošybos būdai ir kompozicinės schemos, aptariamos varpų inskripcijos, nagrinėjami jų tipai bei paleografija. Disertacijoje surinkti ir pateikti duomenys apie seniausius išlikusius Lietuvos varpus, atskleista ankstyvųjų varpų istorija, išsiaiškintos pagrindinės Lietuvos varpų dirbtuvės bei užsienio varpų gamybos centrai, tiekę instrumentus į mūsų kraštą. Aptariami Lietuvos varpams lemtingi istoriniai įvykiai, jų pasekmės ir varpuose išlikę atspindžiai. Daug dėmesio skirta Lietuvoje dirbusiems varpų liejikams – aptariamas meistrų kūrybinis palikimas, pateikta išlikusių varpų menotyrinė analizė, atskleisti autoriams būdingi savitumai. Daugiausiai dėmesio skirta gausiaisiai išlikusiam baroko epochos varpų paveldui ir visų pirma reikšmingiausiems, iš Lotaringijos kilusiems meistrams – J. Breuteltui ir J. Delamarsui. Atskleidžiamas J. Breutelto kūrybos inovatyvumas ir jis laikomas pirmuoju baroko epochos varpų liejiku LDK bei pirmą kartą plačiau apibūdinama XVIII amžiuje Vilniuje veikusi tėvo ir sūnaus Tomo ir Antano Apanavičių liejykla ir joje nulieti varpai.

Gintautas Žalėnas gruodžio 18 dieną už Lietuvos vardo garsinimą, tyrinėjant bažnyčių ir varpų istoriją Lietuvoje ir Europoje, Kovotojų už Lietuvos Laisvę atminimo įamžinimo komiteto sprendimu apdovanotas Laisvės kovų Didžiojo Kryžiaus ordinu. Jį įteikė organizacijos „Pagalbos sparnai“ direktorius, atsargos pulkininkas Algis Simoniutis ir visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ vadovas Romas Petras Šaulys.

Artimiausioje ateityje G. Žalėno laukia nauji darbai: disertacijos pagrindu išleisti monografiją „LDK bažnyčių varpai“, parengti mokslinį straipsnį apie seniausią XIII–XIV amžiuje Lietuvoje Vilniaus metropolijoje esantį varpą bei skaityti paskaitas kultūros paveldo tematika.

XXI

© 2016 „XXI amžius“