|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Net ilgiausiais įkalinimo metais kovojęs už Lietuvos nepriklausomybę 90 metų sulaukęs Balys Gajauskas beveik pusę jų praleido nelaisvėje prasmingai
Vakar, vasario 25 dieną, ketvirtadienį, Vilniuje, Genocido aukų muziejaus konferencijų salėje, įvyko ilgiausiai (net 37 metus) sovietų kalinto politinio kalinio, Kovo 11-osios Akto Signataro, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Garbės pirmininko Balio Gajausko 90-mečio šventė. Vasario 24-ąją 90 metų sukaktį pasitikęs Balys Gajauskas yra ne tik Kovo 11-osios akto signataras, bet už nepriklausomybę pasirašęs savo ilgais nelaisvės metais. 1926 m. vasario 24 d. Gražiškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje gimęs B. Gajauskas yra nepalenkiamo atsidavimo nepriklausomybės idėjai žmogus, vardan kurios jis yra tapęs ilgiausiai pasaulyje kalėjusiu politiniu kaliniu net 37 metai buvo praleisti lageriuose ir kalėjimuose, nepamirštant brangiausio, už ką turi kovoti lietuvis, savo tautos laisvės ir valstybės nepriklausomybės. Jau nuo pat antrosios sovietų okupacijos pradžios, B. Gajausko, priklausiusio pogrindinei antisovietinei organizacijai, palaikiusiai ryšius su partizanais (jiems parūpindavo popieriaus partizaninei spaudai, vaistų, dokumentų), pėdomis sekė sovietinis saugumas. Po vienos operacijos 1948 metais jis buvo apsuptas, o gelbėdamas savo gyvybę kovoje nušovė į jį jau nusitaikiusį čekistą. Nepavykus pabėgti nuo persekiotojų, Balys buvo nuteistas 25 nelaisvės metams pagal 58-ąjį straipsnį. Kalėdamas visus skirtus metus lageriuose prie Balchašo ežero, Džeskazgane (Kazachstanas) ir, galiausiai, Mordovijoje, dirbdamas molibdeno ir vario kasyklose, statybose ar siuvykloje, kartu mokėsi užsienio kalbų, tapo netgi profesionaliu lagerių elektriku. Kadangi jokių prašymų nerašė, buvo laikomas užsispyrusiu buržuaziniu nacionalistu, ir todėl pagal drakoniškus marionetinės Lietuvos TSR valdžios potvarkius sugrįžti tėvynėn B. Gajauskui buvo uždrausta, nes jis buvo priskirtas prie buvusių buržuazinės Lietuvos politinių veikėjų ir ginkluoto pasipriešinimo dalyvių (lageriuose su kitais lietuviais bei ukrainiečiais kaliniais švęsdavo Vasario 16-ąją, Kalėdas, Velykas). Iškalėjęs visus jam skirtus 25 metus, į Lietuvą sugrįžo 1973-aisiais ir apsigyveno Kaune, Šančiuose, pas savo pražilusią ir sūnaus sulaukti vilties vis nepraradusią Motiną. Net ir sąlyginėje laisvėje atsidūręs Balys toliau kovojo dėl Lietuvos nepriklausomybės, įsijungė į jo pažįstamų Maskvos disidentų veiklą. Į lietuvių kalbą išversti bandė tuo laiku pasaulį sukrėtusį Aleksandro Solženicyno garsųjį kūrinį Gulago salynas. Tačiau KGB sekliai su visa armija agentų, kartais net jo buvusių bendro likimo brolių ar bendraminčių, susekė bolševikinį režimą demaskuojančio kūrinio vertimo į lietuvių kalbą organizavimo kelius. Jo troškimai siekti Lietuvai nepriklausomybės prievarta buvo nutraukti 1977-aisiais, ir Balys vėl neteko laisvės dar dešimčiai metų ir penkeriems metams tremties. Kalėdamas ypatingo griežtumo lageryje netoli Permės, padedamas savo žmonos Irenos Dumbraitės, su kuria susipažino prieš antrąjį įkalinimą ir nepavydėtinomis lagerio sąlygomis sukūrė šeimą, sugalvojo būdus perduoti į Vakarus per savo buvusį likimo draugą Kęstutį Jakubyną savo pareiškimus ir straipsnius, kuriuose, be jokios baimės pasirašydamas savo pavarde, reikalavo Lietuvai laisvės ir nepriklausomybės. Permės srityje, Kučino kaime, veikęs liūdnai pagarsėjęs sovietinis lageris Permė-36 buvo griežčiausiai SSRS saugomas ypatingojo režimo lageris čia nuo 1980 metų ir kalėjo Balys. Lageryje buvo kalinami įvairių tautybių disidentai, žmogaus teisų gynėjai, Helsinkio grupės įkūrėjai bei nariai. Tačiau B. Gajauskas, parodydamas neeilinius gabumus, sugebėjo iš ypatingo režimo lagerio perduoti savo rašinius Vakarams. Saugumiečiai siuto, nustėrę dėl Balio įžūlumo, bet nieko negalėjo padaryti, o tuo laiku, laimei, Lietuvoje ir kitur sovietiniuose kraštuose kilęs pasipriešinimas leido išsivaduoti ir B. Gajauskui 1988-aisiais jis buvo paleistas iš kankinančios tremties prie Ochotsko jūros. 37 metus nelaisvėje praleidęs B. Gajauskas, įkalinimo vietoje tapęs tėvu, (Gajauskams gimė dukra Gražina) ir ilgiausiai pasaulyje kalėjusiu politiniu kaliniu, grįžęs į Lietuvą įsijungė į tolesnę kovą už nepriklausomos Lietuvos atkūrimą. 1989 metais išrinktas Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos prezidentu, o 1990-aisiais į Seimą, tapo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataru. 1992 metais tapo generaliniu Valstybės saugumo departamento direktoriumi. Dirbant šiose pareigose, jam teko atsikratyti buvusių KGB darbuotojų, į Lietuvos saugumą pakviestų ankstesnių VSD vadovų. Per pusmetį jam pavyko dvi dešimtis jų atleisti. Tiesa, dėl tokios savivalės B. Gajauskas nukentėjo kelis kartus jam buvo siūloma atsistatydinti už profesionalų atleidimą. Dirbant komisijoje KGB veiklai tirti ir kurį laiką vadovaujant jai, vienas komisijos narys visokeriopai trukdė jam dirbti, siekdamas sukompromituoti. Gaila, kad sovietinio režimo nusikaltimų demaskavimui bei Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui daug pagelbėjusi Balio žmona Irena, rizikavusi savo laisve ir patirdama daug pasityčiojimų bei kančių, bet taip ir nesulaukusi kokio nors reikšmingesnio įvertinimo iš Lietuvos valstybės, nespėjo ilgiau pasidžiaugti nepriklausomybe. Balys jaučia kartėlį, kad antilietuviškai veikiančios jėgos ir dabar yra stiprios, veikia rafinuotais būdais. 1979 metais Europos saugumo ir bendradarbiavimo JAV kongreso komisija politinį kalinį Balį Gajauską pasiūlė kandidatu Nobelio taikos premijai. Kalinimo laiku, 1981 metais, jis apdovanotas Tarptautine taikos ir laisvės premija. 2005 metais, Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga, Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus B. Gajauską apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Apie B. Gajauską daug yra rašiusi ir dabar teberašo užsienio spauda, pastatyti keli filmai.
Pro spygliuotas vielas matau dangų taip pavadinta ilgamečio politinio kalinio, kovotojo už valstybės išlikimą Balio Gajausko knyga, liudijanti apie kovą už Lietuvos nepriklausomybę net ir sunkiausiomis įkalinimo sąlygomis. Tai nepakartojami ir sunkiai įsivaizduojami kalinio sugebėjimai iš ypatingai griežto lagerio į Vakarus išsiųsti savo straipsnius ir atsišaukimus. Ypatingajame lageryje parašytus ir į laisvę išsiųstus straipsnius apie sovietinę tikrovę, pasirašytus savo pavarde, vėliau perduotus į Vakarus, B. Gajauskas surinko į knygą. Balio žmona Irena iš tiesų buvo atsidavusi ne tik jam, ilgamečiam kaliniui (net jų vedybos įvyko lageryje), bet ir tautos išlaisvinimo iš okupacijos idėjai: kai vieno pasimatymo lageryje metu Balys paklausė, ar ji padarysianti, ko jis paprašysiąs, iš karto pasakydamas, kad, saugumiečiams sugavus, ji gausianti septynerius metus lagerio ir penkerius tremties, Irena nedvejodama atsakė: Padarysiu. Vis po truputį, su dideliais sunkumais ir pavojais laiškai iš ypatingojo lagerio, padedant žmonai, per Maskvos disidentus patekdavo į Kęstučio Jakubyno, tada gyvenusio užsienyje, rankas ir pasklisdavo Laisvosios Europos radijo bangomis, buvo spausdinami lietuvių išeivijos spaudos puslapiuose, verčiami į kitas kalbas. Knygoje aprašytos ir tos neįsivaizduojamos sąlygos, kurias tarybinei liaudžiai sudarė vadinamieji komunizmo statytojai. Knygoje surinkti Kučino lageryje slapta rašyti ir Laisvąjį pasaulį pasiekę B. Gajausko straipsniai, kuriuos jis ryžosi paskelbti visuomenei, nepaisydamas grėsusios didžiulės bausmės. Pateikti ir kai kurie susirašinėjimo su K. Jokubynu, šifravusiu ir okupuotos Lietuvos žmonėms skelbusiu šiuos ypatingos svarbos dokumentus, laiškai bei JAV politikų ir lietuvių kovą už B. Gajausko išlaisvinimą liudijantys dokumentai. Šią B. Gajausko knygą išleido leidykla Naujasis amžius. Knygą galima nusipirkti (kaina 3,50 ) arba užsisakyti XXI amžiaus redakcijoje (atsiunčiant 4 pašto perlaidą) Kazimierui OLŠAUSKUI redakcijos adresu: Papilio g. 5, LT 44275 Kaunas, (nepamirškite nurodyti savo adresą ir knygos pavadinimą).
© 2016 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |